Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-708-319-2014

Teisėjas Jūratė Ramanauskienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00281-2013-6

2014 m. spalio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistajam E. R., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl 2014 m. birželio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir nubaustas dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 63 str. 1 d., 4 d. numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, E. R. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R., pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 2 d. apie 18 val. 30 min. Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojęs fizinį smurtą mažamečio Š. O., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tai yra kumščiu vieną kartą sudavė į pilvo sritį, vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį bei rankos delnu vieną kartą sudavė į veido sritį ir taip atėmęs galimybę pasipriešinti, ištraukdamas mobilaus ryšio telefoną „Nokia 300“ iš Š. O. rankų pagrobė svetimą turtą - M. O. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 300“ 350 litų vertės, tokiu būdu nukentėjusiajam Š. O. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai M. O. padarė 350 litų turtinę žalą.

Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 21 d. apie 20 val. 00 min., Jonavos mieste, prie Žeimių g. (duomenys neskelbtini) pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, turėdamas rankoje peilį, grasindamas panaudoti fizini smurtą ir taip įbaugindamas nepilnametį nukentėjusįjį D. Č., atimdamas galimybę pasipriešinti, ištraukdamas iš D. Č. kelnių kišenės mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5830“ pagrobė svetimą turtą - S. Č. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5830“ 500 litų vertės ir padarė nukentėjusiajai S. Č. 500 litų turtinę žalą.

E. R. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 21 d. apie 21.30 val. Jonavos mieste, prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių laiptų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai G. M. vieną kartą rankos kumščiu į galvos sritį bei vieną kartą rankos kumščiu į dešinį šoną, padarydamas nukentėjusiajai G. M. poodinę kraujosruvą kaktoje, šiais veiksmais sukėlė G. M. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde ginčijama nuteistojo veikos kvali­fi­ka­vi­mas tik dėl vienos iš jam inkriminuotų nu­si­kals­tamų veikų. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis, apylinkės teismas E. R. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, BPK normų reikalavimų nepažeidė, civilinio ieškinio klausimą išsprendė tinkamai.

Apeliantas nuo pat bylos tyrimo pradžios kaltę dėl D. Č. plėšimo panaudojant peilį neigė, tvirtindamas, kad atimdamas iš nukentėjusiojo telefoną peilio neturėjo ir juo šiam negrasino. Iš byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų matyti, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, įvertinęs juos kitų bylos duomenų kontekste, padarė teisingas ir objektyvias išvadas dėl jų patikimumo ir teisingumo. Kiekvieno įtariamojo ar kaltinamojo teisė duoti teisingus ar melagingus parodymus, taip pat juos keisti, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Nors apeliantas nuo įvykio tyrimo pradžios laikėsi tos pačios pozicijos dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo D. Č. atžvilgiu, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs jo parodymus ir juos sugretinęs su kitais bylos duomenimis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistojo parodymai yra gynybinio pobūdžio, prieštaraujantys ne tik nukentėjusiojo parodymams, kuriais teismas nematė pagrindo abejoti, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad nukentėjusysis keitė parodymus, pirmojoje apklausoje nenurodydamas, jog E. R. grasino jam peiliu. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis D. Č. ikiteisminio tyrimo metu tiek pirmojoje jo apklausoje (t. 1, b. l. 96), tiek ir papildomoje apklausoje (t. 1, b. l. 97 )bei apklaustas teisme, nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, detaliai išdėstė peilio panaudojimo detales, kad E. R. pradžioje jam pagrasino sulaužyti žandikaulį, paskui pasakė turintis peilį, tą peilį ištraukė iš kelnių kišenės, tačiau tik truputį, parodydamas, peilis buvo atlenkiamas, geležtės nerodė. Tokie detalūs nepilnamečio asmens parodymai, kai visos jo apklausos atliktos esant pakankamai ilgam laiko tarpui tarp jų, leidžia neabejotinai teigti, kad D. Č. įvykio aplinkybes nurodė būtent tokias, kokios buvo iš tiesų. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų turėjęs motyvą apkalbėti apeliantą ir duoti jam nepalankius parodymus, jokių argumentų dėl ko nukentėjusysis galėtų jį apkalbėti nepateikė ir nuteistasis.

Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog abejoti D. Č. parodymais nėra pagrindo, ir iš visų bylos duomenų viseto analizės darytina neabejotina išvada, kad E. R. turėdamas rankoje peilį ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, taip įbaugindamas nepilnametį, pagrobė iš jo S. Č. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, t.y. apiplėšė nukentėjusįjį D. Č.. Apelianto nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d.

Teismas, skirdamas E. R. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į individualias jo asmenines savybes, į tai, kad E. R. teisiamas ne pirmą kartą, kad nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, baustas administracine tvarka ir padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskiriant tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nors kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas, atsižvelgdamas į E. R. jauną amžių, į tai, kad padaryti nusikaltimai nesukėlė sunkių pasekmių, nusikaltimais padaryta žala nėra didelė, skyrė jam mažesnes nei sankcijose už nusikaltimus numatyti bausmių vidurkiai, bausmes. Paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, galutinė subendrinta bausmė nelaikytina per griežta.

Įvertinus aptartas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jo keisti ar naikinti E. R. apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.