- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-1154-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00074-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- P. B., B.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1154-253/2012
2012 m. rugsėjo 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. S. prekybos įmonės „Sūnus“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. prekybos įmonės „Sūnus“ ieškinį atsakovams P. B. ir B. medžio drožinių dirbtuvei dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai solidariai iš atsakovų P. B. ir B. medžio drožinių dirbtuvės: 41 752,35 Lt skolos, 766,84 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas P. B. iš ieškovės nuo 2005 m. įvairiais laikotarpiais pirkdavo statybines medžiagas, rašytinių sutarčių su ieškove atsakovas sudaręs nebuvo, bet žodiniu sutarimu atsakovas P. B. ieškovei pateikdavo prašomų pateikti statybinių medžiagų specifikaciją, o ieškovė stambaus gabarito užsakytas prekes savo transportu pristatydavo atsakovo nurodytu adresu, o smulkias statybines medžiagas atsakovas P. B. iš ieškovės pasiimdavo pats. Statybinių medžiagų pavadinimai, kiekiai, kaina ir bendra mokėtina suma buvo pažymima ieškovės vedamuose medžiagų išdavimo žiniaraščiuose, kuriuose pasirašydavo prekes priimantis asmuo. Išdavus ar pristačius prekes, dažniausiai einamojo mėnesio pabaigoje, buvo išrašomos PVM sąskaitos–faktūros, kurias pateikus atsakovui, jis jas apmokėdavo grynais pinigais į ieškovės kasą, PVM sąskaitos–faktūros būdavo išrašomos ir atsakovės B. medžio drožinių dirbtuvės vardu, prekės buvo naudojamos šios įmonės veiklai. Dėl sėkmingo šalių bendradarbiavimo buvo įgytas abipusis pasitikėjimas, atsakovas laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2007 m. teikiamas sąskaitas apmokėdavo. Nuo 2008 m. sausio iki 2009 m. gruodžio mėnesio pagal atsakovo P. B. užsakymus ieškovė teikė statybines medžiagas, tačiau atsakovas už pateiktas prekes apmokėdavo tik iš dalies; dėl įgyto pasitikėjimo ieškovė atsakovui teikdavo prekes ir toliau. Ilgainiui atsakovas P. B. nustojo užsakinėti prekes, vengė bendravimo su ieškove, už gautas prekes atsakovai neatsiskaitė. Ieškovė už pateiktas ir neapmokėtas prekes atsakovui išrašė keturias sąskaitas faktūras bendrai 41 752,35 Lt sumai. Kadangi ieškovės sąskaitas apmokėdavo B. medžio drožinių dirbtuvė, ji ir turi pareigą atsiskaityti su ieškove, o atsakovas P. B. privalo atsakyti, jei įmonės turto neužteks ieškinio reikalavimams patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2012-02-27 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės D. S. prekybos įmonės „Sūnus“ 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. B., bei 34,25 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad ginčijamos PVM sąskaitos–faktūros išrašytos tik 2010 m., nors prašoma priteisti skola susidarė 2008 m. sausio mėn. – 2009 m. laikotarpiu, be to, šios PVM sąskaitos–faktūros išrašytos pirkėjui P. B.. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčijamos PVM sąskaitos–faktūros neatitinka šiam buhalterinės apskaitos dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų, kai kurių PVM sąskaitose–faktūrose minimų prekių pavadinimai nesutampa su ieškovės pateiktuose medžiagų išdavimo žiniaraščiuose nurodytomis prekėmis. Teismas nustatė, kad atsakovė B. medžio drožinių dirbtuvė už ieškovės prekes laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2007 m. pabaigos atsiskaitė tinkamai. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog prekes, nurodytas ginčijamose PVM sąskaitose–faktūrose, pateikė jose nurodytam pirkėjui – t. y. atsakovui P. B., atsakovo parašo žiniaraščiuose nėra, šią aplinkybę teisme pripažino pati ieškovė, jokių įrodymų, jog ieškovė minėtas prekes pateikė atsakovei B. medžio drožinių dirbtuvei, taip pat nėra, taigi teismas nenustatė, jog ieškovė pardavė ginčijamose PVM sąskaitose–faktūrose nurodytas statybines medžiagas atsakovams ir turi teisę reikalauti kainos sumokėjimo, o atsakovams atsirado pareiga sumokėti už nurodytas statybines medžiagas.
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. prekybos įmonė „Sūnus“ pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisi iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pateikti žiniaraščiai, jų pagrindu išrašytos sąskaitos–faktūros ir B. medžio drožinių dirbtuvėje bei P. B. vadovaujamoje UAB „Velox statybinės sistemos“ dirbusio liudytojo R. G. parodymai patvirtina, kad atsakovė gavo ieškovės nurodomas prekes. Atsakovas P. B., tvirtindamas, kad vėliau iš ieškovės statybines medžiagas pirko UAB „Velox statybinės sistemos“, pateikė tik vieną PVM sąskaitą–faktūrą. Apklausti ieškovės darbuotojai patvirtino, kad į ieškinyje nurodytus objektus buvo vežamos P. B. užsakytos prekės, be to, šie objektai, kaip prekių pristatymo vieta, nurodomi ir žiniaraščiuose, todėl galima daryti išvadą, kad žiniaraščiuose nurodytos prekės iš tiesų buvo tiekiamos jau po 2007 m. pabaigos. Atsakovas nepateikė jokių su šiais objektais susijusių PVM sąskaitų–faktūrų, kurios patvirtintų, kad minėtiems objektams ieškovės atvežtos prekės būtų apmokėtos. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad Girkaliuose statytiems objektams reikiamo pobūdžio prekes – blokelius, kurias pagal žiniaraščių duomenis į Girkalius vežė ieškovė, įsigijo kitur. Aplinkybė, kad PVM sąskaitos–faktūros neatitinka teisės aktų reikalavimų neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl atsakovo P. B. atsakomybės dėl gautų, tačiau neapmokėtų prekių. Žiniaraščiuose ir PVM sąskaitose–faktūrose nurodomų prekių pavadinimų neatitikimas yra formalus. Teismas neišsiaiškino, kam iš tiesų buvo tiekiamos statybinės prekės. Nebuvo įvertinti faktai, kad P. B. nurodymu ieškovės darbuotojai vežė prekes, kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, atsakovo vadovaujamai „Velox statybinės sistemos“, nors ieškovė buvo įsitikinusi, kad prekės užsakomos B. medžio drožinių dirbtuvės ar P. B. veiklai. Teismas turėjo vertinti situaciją LR CK 2.133 str. 2 d. bei 9 d. įtvirtintų tariamo bei numanomo atstovavimo institutų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai P. B. ir P. B. Medžio drožinių dirbtuvės prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad logiškai nepaaiškinama, jog ieškovės pasitikėjimas išaugo, pasak ieškovės, nuo 2008 m. atsakovui nustojus už prekes mokėti, prekės ir toliau buvo tiekiamos, o PVM sąskaitos–faktūros nebuvo išrašomos. Liudytojas R. G., kurio parašai yra medžiagų išdavimo žiniaraštyje, patvirtino, kad už gaunamas prekes buvo visada atsiskaitoma jų priėmimo metu. Liudytojas A. S. nesugebėjo tiksliai nurodyti, kokiais metais buvo pildomas medžiagų išdavimo žiniaraštis. Ieškinys remiamas ir PVM sąskaitomis–faktūromis, kurių atsakovas nepasirašė ir jos išrašytos grubiai pažeidžiant LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d., 80 str. 1 d. 4, 8 p. reikalavimus. Apeliantė, suteikusi atitinkamą jos nurodomą paslaugą, atitinkamą ūkinį įvykį turėjo įforminti (pagrįsti) apskaitos dokumentais, tačiau nepateikė apskaitos dokumentų apie atitinkamų ūkinių operacijų atlikimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių dėl statybinių prekių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ir atsakovų tinkamo atsiskaitymo su apeliante už statybos prekes. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų įvertinimu. Apeliantės teigimu, byloje pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad ginčo statybinės prekės buvo perduotos atsakovams, kurie už jas nesumokėjo.
Apeliantė pareiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (LR CPK 322 str.). Apeliantei nepateikus savo prašymo motyvų ir teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, teisėjų kolegija apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (LR CK 6.305 str. 1 d.). Pirkėjo pareigos sumokėti prekių kainą vykdymas priklauso ir nuo to, kaip pardavėjas vykdo pareigą perduoti daiktą. Šiuo atveju pareiga įrodyti, kad ginčo prekės buvo perduotos atsakovams tenka pardavėjai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė P. B. už atsakovės B. medžio drožinių dirbtuvės naudai iš apeliantės gautas prekes išrašė keturias PVM sąskaitas–faktūras: 2010-10-13 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. SŪN1002950 – 617,67 Lt sumai, 2010-10-13 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. SŪN1002949 – 2 303,17 Lt sumai, 2010-10-13 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. SŪN1002948 – 15 198,86 Lt sumai, 2010-09-21 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. SŪN1002948 – 23 632,65 Lt sumai. Apeliantė nurodė, kad atsakovas P. B. nuo 2005 m. iš D. S. prekybos įmonės „Sūnus“ įvairiais laikotarpiais pirkdavo įvairias statybines medžiagas, tarp šalių susiklostė bendradarbiavimo santykiai, atsakovas pateikiamas sąskaitas visada apmokėdavo; laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. atsakovui P. B. toliau buvo tiekiamos statybinės medžiagos, tačiau atsakovas už jas nesumokėdavo visos sumos. Atsakovas ir atsakovės B. medžio drožinių dirbtuvės atstovas P. B. ieškinio nepripažino, neigė prekes iš apeliantės pirkęs kaip fizinis asmuo, be to, nurodė, kad atsakovės B. medžio drožinių dirbtuvės veikla sustabdyta, o laikotarpiu nuo 2007 m. pabaigos iki 2009 m. gruodžio mėn. jis dirbo UAB „Velox statybinės sistemos“ direktoriumi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-09-16 iki 2007-12-10 apeliantės PVM sąskaitos–faktūros už statybines medžiagas buvo išrašomos B. medžio drožinių dirbtuvei. Atsakovas P. B. nurodė, kad pirkdamas statybines medžiagas iš apeliantės už perkamas statybines prekes perduodavo grynus pinigus A. S. ir prekes pasiimdavo, o pardavėjas kada turėdavo laiko, tada išrašydavo sąskaitą ir tą dieną išrašydavo pirkimo kvitą. Matyti, kad prekių išdavimo žiniaraščiuose ir 2005-09-16 – 2007-12-10 laikotarpiu išrašytose PVM sąskaitose–faktūrose nurodytos prekių išdavimo datos nesutampa. Minėtu laikotarpiu PVM sąskaitos–faktūros buvo išrašomos kartą ar po kelis kartus į mėnesį, prekių iš apeliantės pirkimo kvitų datos sutampa su PVM sąskaitų–faktūrų išrašymo dienomis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad tarp bylos šalių buvo susiklostę tokie faktiniai santykiai, kai PVM sąskaitos–faktūros buvo surašomos po to, kai pirkėjas B. medžio drožinių dirbtuvė atsiskaitydavo su apeliante. Nors apeliantė nurodo, jog atsakovų skola apeliantei susidarė 2008 m. sausio mėn. – 2009 m. gruodžio mėn. laikotarpiu, tačiau šiuo laikotarpiu PVM sąskaitos–faktūros nebuvo išrašytos, o išrašytos tik 2010-09-21 ir 2010-10-13.
Ieškinio reikalavimą D. S. prekybos įmonė „Sūnus“ grindė medžiagų išdavimo žiniaraščiais, kuriuose įrašytos P. B. ar B. medžio drožinių dirbtuvei, apeliantės teigimu, išduotos prekės. Apeliantės pateiktuose medžiagų išdavimo žiniaraščiuose nenurodyti įrašų juose atlikimo metai, tik galimai dieną ir mėnesį arba tik dieną žymintys skaitmenys. Liudytojas A. S. nurodė nežinantis kuriais metais pildyti žiniaraščiai, gal 2008 m. ar 2009 m. Tačiau iš byloje pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų ir žiniaraščių duomenų matyti, kad žiniaraščiai galėjo būti pildomi ir 2007 m., t. y. 2007-02-21 PVM sąskaitoje–faktūroje SUN Nr. 250, nurodyti prekių kiekiai atitinka žiniaraščių duomenis dėl prekių kiekio, apytikslio prekių įsigijimo laiko, apmokėjimo (t. 1, b. l. 38, 46). Žiniaraščiuose nurodyti statybinių medžiagų ir prekių pavadinimai, jų kiekiai, vieneto kaina, bendra suma už prekes, grafoje „pavardė“ įrašyti skirtingi parašai, kai kuriose grafose parašų nėra, arba eilutės perbrauktos, paraštėse nurodytos įvairios vietovės – Nemirseta, Spengiai, Palanga (J.), Girkaliai, (duomenys neskelbtini), E. V. Nida, Nida, Zeigiai, kaimas, Liepynė. Žiniaraščių antraštėse yra įrašas „P. B.“. Iš byloje pateiktų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad minėti žiniaraščiai buvo prekių gabenimo važtaraščiai, be to, į automobilį, kuriuo buvo pristatomos apeliantės parduodamos prekės, būdavo pakraunamos ne tik atsakovų veiklai, bet ir kitiems asmenims skirtos prekės. Nors apeliantė nurodo, kad prekių išdavimo žiniaraščiai įrodo, jog kai kurias atsakovo užsakytas prekes apeliantė realiai pristatydavo, tačiau apeliantė byloje nepateikė rašytinių įrodymų, kad ginčo PVM sąskaitose–faktūrose nurodytas prekes gavo atsakovai.
Apeliantė ieškinį taip pat grindžia liudytojų parodymais. Apeliantė pabrėžia, kad B. medžio drožinių dirbtuvė ir P. B. vadovaujamoje UAB „Velox statybinės sistemos“ dirbęs darbuotojas R. G. keliose žiniaraščių grafose atpažino savo parašą ir teigė gavęs nurodytas prekes, tačiau taip pat matyti, kad prie dalies ginčo PVM sąskaitose–faktūrose nurodytų prekių B. medžio drožinių dirbtuvės darbuotojų parašų nėra. Liudytojas R. G. paaiškino, kad pradžioje labai trumpai gal ir dirbo B. medžio drožinių dirbtuvėje, o iš esmės dirbo UAB „Velox statybinės sistemos“. Liudytojas A. S. nurodė, kad vežė statybines medžiagas į Liepynę, Girkalius, Nemirsetą. Apeliantės įmonėje vairuotoju nuo 2008 m. dirbantis liudytojas P. J. nurodė, kad teko vežti prekes į atsakovo P. B. nurodytas vietas, prieš 3-4 metus vežė įvairias prekes į Kunigiškius (Monciškes), vežė ir silikatinius blokelius link Nemirsetos, vežė į Girkalius; prekes priimdavo darbuotojas, telefonu būdavo sutarta, kad išeis P. žmogus. Jis taip pat patvirtino, kad jokių prekių pristatymą patvirtinančių dokumentų pateikti nereikėdavo, nes tokių dokumentų nebūdavo.
Nustatyta, kad B. medžio drožinių dirbtuvė įsteigta 1991-02-04, o atsakovas P. B. nurodė, kad 2007-10-05 įsteigė UAB „Velox statybinės sistemos“, kuriai 2009-08-12 iškelta bankroto byla, ir buvo šios įmonės direktoriumi, o po šios įmonės įsteigimo B. medžio drožinių dirbtuvė realiai nevykdė veiklos. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 2008-01-17 bei 2008-04-21 statybos rangos sutarčių matyti, kad statybos darbus apeliantės nurodytuose objektuose Girkalių k. ir Nemirsetoje atliko UAB „Velox statybinės sistemos“. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad apeliantės pateiktuose žiniaraščiuose nėra atsakovo P. B. parašo, nėra įrodymų, jog apeliantė minėtas statybines medžiagas pateikė atsakovei B. medžio drožinių dirbtuvei. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad apeliantė buvo įsitikinusi, jog prekės buvo užsakomos B. medžio drožinių dirbtuvės ar P. B. veiklai, turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, veiklą vykdydama kaip profesionali verslininkė, statybines prekes nurodomu ginčo laikotarpiu parduodavo ir UAB „Velox statybinės sistemos“, tai patvirtina būtent šiai įmonei apeliantės 2008-09-27 išrašyta PVM sąskaita–faktūra už statybines prekes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisė šalių ginče pasirinkti ir nurodyti teismui tinkamą atsakovą priklauso ieškovei (apeliantei) (LR CPK 13 str., 45 str. 1 d., 111 str. 2 d.). Ieškovė (apeliantė) nagrinėjamoje byloje atsakovais pasirinko P. B. ir B. medžio drožinių dirbtuvę bei įrodinėjo būtent šių atsakovų netinkamą sutartinės prievolės vykdymą apeliantei, teismui motyvuoto prašymo pakeisti pradinius atsakovus neteikė.
Byloje atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantė yra verslininkė, kuriai jos veikloje keliami didesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo reikalavimai. Prekių pirkimas–pardavimas yra ūkinė operacija, kuri suprantama kaip ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir nuosavo kapitalo, finansavimo sumą bei įsipareigojimų dydį. Ūkio subjekto atliekamos ūkinės operacijos turi būti fiksuojamos ir apskaitomos pagal galiojančius apskaitos reikalavimus. Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos metu ar joms pasibaigus. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo PVM sąskaitos–faktūros išrašytos tik 2010 m. PVM sąskaita–faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos prekių ar paslaugų tiekimo ūkinės operacijos PVM mokesčio apskaitos tikslais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad PVM sąskaitos–faktūros, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, neatitinka šiam buhalterinės apskaitos dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų – PVM sąskaitos–faktūros ne tik išrašytos praėjus daugiau nei metams nuo ieškinyje nurodytų ūkinių operacijų atlikimo, tačiau jose nenurodyti būtini pirkėjo rekvizitai ir prekių tiekimo data (LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d., 80 str. 1 d. 4 p., 8 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo PVM sąskaitos–faktūros išrašytos atsakovui P. B., nors apeliantė nepateikė duomenų, kad ginčo statybinės prekės buvo tiekiamos šiam atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, tuo tarpu iki ginčo laikotarpio PVM sąskaitos–faktūros už statybines medžiagas būdavo išrašomos B. medžio drožinių dirbtuvei, o vėliau ir UAB „Velox statybinės sistemos“. Apeliantė nepateikė kitų rašytinių įrodymų – apskaitos dokumentų, patvirtinančių ginčo statybinių prekių pirkimo–pardavimo sutarčių su atsakovais sudarymo ir šių prekių perdavimo atsakovams faktus.
Išanalizavusi rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų parodymus, nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir įvertinusi bylos duomenų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog apeliantė neįrodė, jog atsakovai iš apeliantės pirko ginčijamose PVM sąskaitose–faktūrose nurodytas statybines medžiagas ir pagrįstai ieškinį atmetė. Kadangi pirmosios instancijos teismas faktinėms bylos aplinkybėms tinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas netenkintinas, o Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1).
Atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti iš apeliantės turėtas 500 Lt dydžio išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti bei pateikti P. B. išlaidas pagrindžiantys įrodymai (t. 2, b. l. 96). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš apeliantės D. S. prekybos įmonės „Sūnus“ atsakovui P. B. (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui P. B. iš ieškovės D. S. prekybos įmonės „Sūnus“ 500 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.