- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- II-158-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00451-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
dalyvaujant institucijos, surašiusios nutarimą Valstybinės darbo inspekcijos atstovei Vidai Jankauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDIANN-138515984-18 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. L. Lietuvos Respublikos Valstybinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDIANN-138515984-18 (toliau – ir skundžiamas nutarimas, 2018 m. sausio 5 d. nutarimas) pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jai paskirta 400 EUR bauda. I. L. nubausta už tai, kad pažeisdama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliu – ir DSSĮ) 25 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (su pakeitimais) patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 6 punktą, būdama (duomenys neskelbtini) direktore netinkamai įgyvendino darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, neorganizavo arba nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimo slaugytojų, slaugytojų padėjėjų darbo vietose, esančiose (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu neįvertino (nenustatė) faktinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įstaigos padaliniuose ir atskirose darbo vietose; pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 115 straipsnio 3 dalį, kadangi neužtikrino, kad darbuotojams, dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą, nebūtų viršijama maksimali leistina 52 val. darbo laiko trukmė per kiekvieną septynių dienų laikotarpį (2017 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, darbuotojos F. K. darbo laikas laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. liepos 11 d. truko 56 val., laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. truko 68 val. ir nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. truko 60 val.) (b. l. 7).
Šalies argumentai
Nesutikdama su 2018 m. sausio 5 d. nutarimu, I. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad nepažeidė DSSĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes jos reglamentuoja darbuotojo perkėlimo ir darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas kai darbuotojo sveikata pablogėja dėl darbo įmonėje. Taip pat teigia, kad F. K. darbo laikas laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. liepos 11 d. truko 56 val. ir negalėjo būti tokios trukmės, kaip nurodyta protokole. Su skundu pateikė 2017 m. birželio 19 d. F. K. raštą, patvirtinantį, kad tarp darbuotojo ir darbdavio buvo susitarimas dėl papildomo darbo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir VDI Vilniaus skyrius, Inspekcija) I. L. skundą prašo atmesti ir 2018 m. sausio 5 d. nutarimą palikti galioti. Nurodo, kad rašant protokolą įsivėlė spausdinimo klaida ir vietoje 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto buvo atspausdinta 25 straipsnio 2 dalis, tačiau I. L. gerai suprato ką pažeidė, nes kartu su įstatymu buvo nurodytas poįstatyminis aktas – Nuostatai. Pažymi, kad I. L. 2017 m. lapkričio 17 d. patikrinimo metu neneigė, jog profesinė rizika įstaigoje nevertinama, tai patvirtino ir 2017 m. lapkričio 27 d. paaiškinime. Atkreipia dėmesį, jog F. K. 2017 m. birželio 19 d. prašymas dėl padidinto darbo krūvio Inspekcijai nebuvo pateiktas, be to, ji ėjo tas pačias pareigas. Bet kuriuo atveju, vadovaujantis DK 114 straipsnio 1 dalies 2 punktu bendrai taikomas darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, negali būti ilgesnis kaip šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį, o iš pateiktų (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų nustatyta, kad darbuotojai dirba ir daugiau kaip 60 valandų (F. K. laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. truko 68 val.).
Teismo posėdyje I. L. nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai (b. l. 26), neatvykimo priežastys nežinomos.
VDI Vilniaus skyriaus atstovė V. Jankauskienė teisme palaikė atsiliepimo į skundą argumentus. Nurodė, kad dėl nuovargio I. L. patikrinimo metu negalėjo pateikti prašomų dokumentų, susijusių su darbuotojų profesinės rizikos vertinimu, teigdama, kad jų neturi, kitų dokumentų negalėjo pateikti dėl nuovargio. Prašant su darbuotojų profesine rizika susijusius dokumentus pateikti vėliau, šio nurodymo I. L. taip pat neįvykdė. 2017 m. lapkričio 17 d. pokalbio su darbuotojais metu paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos rizika nevertinta, tačiau slaugės turėjo tam tikras pagalbines priemones. Kitu adresu buvo tik viena slaugės padėjėja, kuri negalėjo parodyti, kokias priemones turi. Atstovė patvirtino, kad rizikos vertinimas turi atsispindėti bendruosiuose nuostatose. Nuostatų priedas dėl rizikos vertinimo turi būti patikrinimo metu pateiktas, tačiau to nebuvo. Paprašius dokumentų dėl darbuotojų apmokymų, I. L. atsakė, kad darbuotojai nebuvo mokomi.
Liudytoja J. K. parodė, kad dalyvavo 2017 m. lapkričio 17 d. atliekant patikrinimą slaugos namuose dviem adresais. Patikrinimas buvo atliekamas gavus pranešimą apie daugelį pažeidimų dėl sveikatos ir saugos. I. L. neteikė jokių dokumentų, rado tik darbo grafikus, dokumentai dėl darbo saugos nebuvo pateikti. I. L. nurodė, kad yra pavargusi nuo institucijų tikrinimų ir dokumentų teikimo. Vienoje iš patikrinimo vietų rasta tik viena slaugytoja, padėjėja, kuri nurodė, kad norint perkelti ligonius, atvažiuoja vyrai. Jokios sutartys dėl darbuotojų papildomo darbo nebuvo pateiktos. Bendraujant su F. K. ji nenurodė, koks jos etatas. Dėl darbo krūvio nieko nepaminėjo, tačiau sakė, kad jos pareigos tokios pačios, nes ji vienintelė turi medicininį išsilavinimą. Papildomų pareigų patikrinimo metu nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 10 d. raštu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl (duomenys neskelbtini) veiklos (duomenys neskelbtini). Abiejų įstaigų vietoje nustatyti galimi teisės aktų reikalavimų pažeidimai (b. l. 28).
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. tyrimo veiksmų protokole užfiksuota, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pokalbio su direktore metu ji nurodė, kad profesinė rizika nevertinta. Pacientų pakėlimui ir pernešimui priemonės yra, bet darbuotoja ne visada naudoja. Ūkio dalies vedėja I. Č. informavo, kad esant reikalui, pakelti ligonius atvažiuoja vyrai, kurie nuneša maudymui. Dirba pagal grafiką.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2017 m. lapkričio 17 d., 2017 m. lapkričio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. raštais (b. l. 29-31, 34) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vadovę I. L. prašant pateikti paaiškinimus ir dokumentus, be kita ko susisijusius su darbuotojų profesinės rizikos vertinimo neorganizavimu slaugytojų, slaugytojų padėjėjų darbo vietose, (duomenys neskelbtini) adresais, dėl slaugytojų, slaugytojų padėjėjų mokymo organizavimo saugiai atlikti pavojingus darbus (pacientų priežiūra, kėlimas, darbas su cheminėmis medžiagomis), dėl darbo priemonių (techninės pagalbos priemonės saugiai apversti, pakelti, perkelti pacientus) neįsigijimo ir/ar nenaudojimo, adresu (duomenys neskelbtini), slaugytojų, slaugytoji) padėjėjų mokymo saugiai atlikti pavojingus darbus (pacientų priežiūra, kėlimas, darbas su cheminėmis medžiagomis) dokumentus, darbuotojų sveikatos tikrinimo knygeles ir pareigybines instrukcijas, darbo laiko apskaitos žiniaraščius 2017 m. (lapkričio mėn.), dirbančių darbuotojų darbo sutartis ir kt.
I. L. 2017 m. lapkričio 27 d. paaiškinime nurodė, kad pasikeitus įmonės statusui yra rengiami nauji pareigybių sąrašai, vidaus tvarkos taisyklės, kreiptasi į UAB „S“ dėl profesinės rizikos vertinimo atlikimo. Įmonėje dirba du vyrai, kurie atlieka transportavimo paslaugas, o esant būtinumui ir pernešimo darbus. Darbuotojai aprūpinti stuburą fiksuojančiais diržais saugaus darbo atlikimui. Visi įmonės darbuotojai apmokomi, kaip saugiai versti ar kelti pacientus (mokymo medžiagą turi įmonė, pagal ją apmokami darbuotojai). Įmonė turi ir naudoja pagalbines priemones (keltuvus, vertimo patiesalus). Darbas organizuojamas visą parą. Prašo duomenų pateikimo terminą pratęsti iki 2017 m. lapkričio 30 d. (b. l. 11).
Iš I. L. susirašinėjimo su Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstove matyti, kad personalo mokymo ir profesinės rizikos vertinimo dokumentų įstaiga neturi (b. l. 32-33)
Skundas netenkintinas.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno asmens teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Šios teisės užtikrinimo sąlygos ir būdai yra įtvirtinti darbuotojų saugą bei sveikatą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatose. DSSĮ 39 straipsnyje straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Darbo priemonių, darbo sąlygų, iš jų – darbo aplinkos atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus profesinės rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus (DSSĮ 39 straipsnio 2 dalis). Pagal DSSĮ 11 straipsnio 1 dalį darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų visais su darbu susijusiais aspektais užtikrinimas yra darbdavio pareiga. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones (DSSĮ 11 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis DSSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, darbdaviui atstovaujantis asmuo, be kita ko, privalo organizuoti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti ir profesinės rizikos vertinimą bei tuo pagrindu įvertinti (nustatyti) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur (DSSĮ 39 straipsnio 3 dalis). Šias nuostatas iš esmės atkartoja ir profesinės rizikos vertinimo tvarką detalizuojančių Nuostatų 6 punktas, kuriame numatyta, jog įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdaviui atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo. Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Jei paskirtam kompetentingam asmeniui (asmenims) trūksta žinių ar įgūdžių, darbdavys organizuoja šio asmens (asmenų) mokymą rizikos vertinimo klausimais. Jei įmonėje nėra ar trūksta kompetentingų asmenų, su paslaugas teikiančiu išorės kompetentingu asmeniu (asmenimis) sudaroma sutartis dėl rizikos vertinimo atlikimo.
Skundžiamu nutarimu I. L. nubausta už tai, kad būdama (duomenys neskelbtini) direktore – darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neorganizavo ar nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimo (duomenys neskelbtini) darbo vietose. Iš esmės šios aplinkybės I. L. neginčijo ir teismui pateiktame skunde. Tai, kad darbuotojų profesinė rizika įstaigoje nevertinama, ji patvirtino ir 2017 m. lapkričio 17 d. inspekcijos darbuotojai atliekant tyrimą (b. l. 19). Nors I. L. 2017 m. lapkričio 27 d. paaiškinime nurodė, kad yra kreiptasi į UAB „S“ dėl profesinės rizikos vertinimo atlikimo, ši informacija nėra niekuo pagrįsta – nenurodytas, nei kreipimosi laikas, nei duomenys, patvirtinantys susitarimą, nei nustatyta rizikos vertinimo atlikimo data, todėl laikytina deklaratyviu teiginiu. Pastebėtina, kad VDI Vilniaus skyrius net keturis kartus kreipėsi į I. L. prašydamas pateikti su profesinės rizikos vertinimu susijusius dokumentus, tačiau jie taip ir nebuvo pateikti, kas tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad (duomenys neskelbtini) tikrinimui aktualiu laikotarpiu I. L. neatliko ir neorganizavo darbuotojų profesinės rizikos vertinimo, kaip tai imperatyviai nustatyta aukščiau nurodytuose teisės aktuose.
Skundžiamame nutarime yra nurodytos tik teisės normos, kurias I. L. pažeidė, t. y. DSSĮ 25 straipsnio 2 dalis bei Nuostatų 6 punktas, tačiau šių nuostatų turinys nėra išdėstytas. I. L. skunde teigia, kad ji nepažeidė DSSĮ 25 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios darbdavio pareigas, kai darbuotojo sveikata pablogėja dėl darbo įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos). Su šiuo skundo argumentu sutiktina. Darbo sąlygų įtakoti darbuotojų susirgimai nebuvo 2017 m. lapkričio 17 d. VDI Vilniaus skyriaus tyrimo dalyku ir nei iš skundžiamo nutarimo, nei iš visos tyrimo medžiagos nematyti, kad (duomenys neskelbtini) tikrinamuoju laikotarpiu buvo nustatytas profesinės ligos ar kitoks dėl darbo sveikatos pablogėjimo atvejis. Iš administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, kad I. L. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta dėl pareigos organizuoti darbuotojų profesinės rizikos vertinimą nevykdymo, kaltinimo apimtis jai turėjo būti aiški tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek ir iš skundžiamo nutarimo turinio. Be DSSĮ 25 straipsnio 2 dalies tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime buvo nurodytas Nuostatų 6 punktas, kuris iš esmės atkartoja DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl I. L. teisė žinoti kuo ji yra kaltinama nebuvo pažeista.
Byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) yra taikoma suminė darbo laiko apskaita. I. L. skundžiamu nutarimu nubausta už darbo laiko režimo taikant suminę darbo laiko apskaitą pažeidimą, nurodant, kad įstaigos darbuotojų darbo laikas viršija nustatytą maksimalią ribą, pvz. F. K. nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. liepos 11 d. dirbo 56 val., nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. dirbo 68 val. ir nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. dirbo 60 val. Pagal DK 115 straipsnio 3 dalį darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir darbo laiko grafikai patvirtina, kad įstaigoje tikrinamuoju laikotarpiu maksimalus darbo laikas buvo viršijamas. Iš esmės to neneigė ir I. L., tačiau savo skunde ji rėmėsi F. K. 2017 m. birželio 19 d. prašymu dėl darbo krūvio, teigdama, kad jis patvirtina tarp darbdavio ir darbuotojo susitarimą dėl papildomo darbo. Iš to galima suprasti, jog I. L. mano, kad F. K. darbo laiko apskaitai taikytina 115 straipsnio 3 dalis išimtis dėl papildomo darbo. Su tokiu skundo argumentu nesutiktina. Įvertinus F. K. 2017 m. birželio 19 d. prašymo turinį, matyti, kad juo prašoma leisti nuo 2017 m. liepos 1 d. dirbti 1,5 etato krūviu pagal iš anksto suderintą grafiką BPS pareigomis, tačiau vien šio prašymo darbdaviu pateikimas negali patvirtinti susitarimo dėl papildomo darbo fakto, o ir pačiame prašyme nenurodyta, kokį papildomą darbą norima dirbti ir kokiomis sąlygomis. Pagal DK 35 straipsnį susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo dėl papildomo darbo tampa darbo sutarties dalimi, todėl jame turi būti nurodytos esminės susitarimo ir papildomo darbo sąlygos, t. y. kitokios, darbo sutartyje anksčiau nesulygtos, papildomos darbo funkcijos, jų atlikimo laikas, darbo užmokestis ir pan. Tokio pobūdžio susitarimas nebuvo pateiktas nei VDI Vilniaus skyriui patikrinimo metu ar po jo, nei teismui. Pastebėtina, kad net ir eilę kartų raginama I. L. nepateikė inspekcijai darbuotojų pareigybinių instrukcijų, iš kurių būtų matyti pagrindinio ir papildomo F. K. darbo pobūdis ir apimtis, tuo tarpu iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų matyti, kad įstaigoje iš viso nėra darbuotojų dirbančių 1,5 etatu. o F. K. visą laiką dirbo slaugės pareigose, vienu etatu. Tai patvirtino ir liudytoja J. K., teigdama, kad patikrinimo metu F. K. nurodė, jog jos pareigos visą laiką buvo tokios pačios, nes tik ji turi medicininį išsilavinimą, jokių papildomų pareigų F. K. nenurodė. Taigi, iš to, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo išvadai, jog F. K. (duomenys neskelbtini) dirbo ir papildomą darbą, kurio laiko apskaitai taikoma DK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, todėl I. L. kaip įstaigos vadovė ir darbdavį atstovaujantis asmuo pagrįstai buvo pripažinta pažeidusi šią Darbo kodekso nuostatą.
ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinio asmens vadovui už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad I. L. kaip (duomenys neskelbtini) direktorė leisdama šios įstaigos darbuotojai F. K. dirbti ilgesnį nei leistinas maksimalus darbo laikas, esant suminei darbo laiko apskaitai, pažeidė DK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, o taip pat neorganizuodama darbuotojų profesinės rizikos vertinimo ar nepavesdama to daryti kitam įgaliotam asmeniui, pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius aktus – DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Nuostatų 6 punktą. Konstatavus nurodytų teisės aktų pažeidimą, administracinio nusižengimo kvalifikacijai neturi įtakos skundžiamame nutarime ir administracinio nusižengimo protokole netinkamo DSSĮ straipsnio nurodymas. DSSĮ 25 straipsnio 2 dalis nutarime įrašyta akivaizdžiai per klaidą, todėl ši nutarimo dalis tikslintina, nurodant, kad I. L. pažeidė ne DSSĮ 25 straipsnio 2 dalį, o DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, likusi nutarimo dalis paliktina nepakeista, kadangi yra teisėta ir pagrįsta tyrimo metu surinktų įrodymų visuma, I. L. paskirtos nuobaudos dydis atitinka sankcijoje numatytą baudos vidurkį, todėl atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, baudos dydis laikytinas adekvačiu padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir pobūdžiui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. L. skundo netenkinti. Lietuvos Respublikos Valstybinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDIANN-138515984-18 palikti nepakeistą.
Patikslinti Lietuvos Respublikos Valstybinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDIANN-138515984-18 dalies, nustatančios pažeidimo esmę, antrą pastraipą, nurodant, kad: „Tuo I. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (su pakeitimais) patvirtintų „Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai“ 6 punktą.“
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.