Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išvykimą deklaravęs, skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto S. R. 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) vyriausioji specialistė D. S. 2025 m. liepos 16 d. A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad 2025-07-16 nustatyta, kad A. M., būdamas A. M. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neįvykdė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025-06-19 Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (31.3 Mr) (duomenys neskelbtini) ir iki mokesčių administratoriaus nurodyme nurodyto termino, t. y. iki 2025-07-01, nepateikė 2023-01-01 - 2023-12-31, 2024-01-01 - 2024-12-31 mokestinių laikotarpių Metinių pelno mokesčio deklaracijų - forma (duomenys neskelbtini), dėl ko mokesčių administratorius negalėjo atlikti jam pavestų funkcijų. Tuo, vadovas, A. M., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo 40 str. 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 str. 1 d.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto S. R. 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 1170 Eur bauda.

2025 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas A. M. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo ar skirtos baudos sumažinimo. Skunde paaiškino, kad 2022 metais išvyko iš Lietuvos ir telefonu VMI specialisto pagalba deklaravo įmonės veiklos nevykdymą nuo 2022 metų iki 2027 metų. Galvojo, kad įmonė sustabdyta ir nieko daryti nereikia. Galimai įsivėlė klaida ir šio prašymo VMI sistemoje nesimatė. Būdamas užsienyje el. paštu nesinaudoja, nes nėra būtinybės. Todėl jam siųstų laiškų su informacija neperskaitė. 2025 m. rugpjūčio 19 d. gavo nutarimą ROIK (duomenys neskelbtini) dėl nepateiktų 2023 m. – 2024 m. deklaracijų ir paskirta bauda 1170 Eur. Prašo panaikinti jam skirtą baudą ar ją maksimaliai sumažinti.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas atstovas S. R. su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, jog Pareiškėjui neįvykdžius VMI nurodymo, jis buvo pagrįstai ir teisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl nėra nei materialių, nei procesinių pagrindų naikinti skundžiamą nutarimą. Byloje nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus teisės teikti tokį nurodymą, taip pat nėra ginčo ir dėl minimo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo fakto. Todėl prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdyje A. M. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jautėsi nenusižengęs, nes kai teikė deklaraciją, tai skambino konsultantei, kad padėtų jam sudeklaruoti. Konsultantė nurodė, ką pildant deklaraciją, reikia panaikinti, ką spausti, tai su jos pagalba užpildė deklaraciją ir prašymą dėl deklaracijų teikimo penkeriems metams, tačiau vėliau išaiškėjo, jog ta deklaracija nebuvo pateikta. Jeigu įmonės veikla nėra vykdoma, tai reikia rašyti prašymą atleisti penkerius metus nuo veiklos deklaravimo, tai tada 5 m. nieko nereikia daryti, būna ramu - nereikia deklaracijas teikti kiekvienais metais. Visą tai darė telefonu, pasirašyti nieko nereikėjo, nes dokumentus pildė per „mano VMI“ per elektroninių dokumentų pildymo sistemą EDS. Jo manymu, paprastam žmogui tai yra „klaidus miškas“, todėl skambino konsultantei ir klausė, ką reikia daryti, tai konsultantė žingsnis po žingsnio nurodė, ką spausti, ir taip jis užpildė deklaraciją. Neseniai taip pat pildė deklaraciją ir kažko nepaspaudė, tai iš karto gavo žinutę, kad dokumentas nebaigtas pildyti, o tuo metu negavo jokių žinučių. Skambino į Vilniaus VMI dėl pokalbių išklotinių, nes kai ten skambini, tai informuoja, jog pokalbis yra įrašinėjamas, tačiau jam buvo pranešta, jog tokia informacija ilgai nesaugoma. Įvyko tai, kas įvyko, tik prašo sumažinti jam skirtą baudą, nes ji turi būti adekvati padarytai žalai, o dabar žala valstybei yra 0. Pats įsivaizdavo, kad 5 m. yra laisvas nuo deklaracijų teikimo. Buvo nurodęs savo el. paštą (duomenys neskelbtini), bet nebūdamas Lietuvoje, nelabai jį tikrino, o Norvegijoje naudojasi visai kitu el. paštu. Dalinai supranta, kad institucijai pateikdamas savo el. paštą, įsipareigoja per jį būti pasiekiamas, bet buvo įsitikinęs, jog pateikė deklaracijas, todėl nesiruošė gauti jokio laiško ir el. pašto netikrino bei nežiūrėjo. Kai pačioje pradžioje vykdė veiklą, tai apskaitos įmonė buvo gavusi leidimą prieiti prie duomenų, prie banko, tai el. paštas „(duomenys neskelbtini)“ yra būtent apskaitos įmonės. Veiklą vykdė nuo 2006 m. iki 2008 m., o kai 2006 m. išvyko gyventi į Norvegiją, tai iš pradžių norvegai norėjo, kad atsidarytų individualią įmonę, nes taip jiems buvo geriau nurašyti mokesčius, o 2008 m. jie jį įdarbino tiesiogiai ir įmonės nebereikėjo, tačiau jos neuždarė, nes tam reikėjo surinkti daug pažymų, kad niekam nėra skolingas, todėl nuo 2008 m. įmonę paliko neveikiančią. Sutinka su pažeidimu, gailisi, nes reikėjo viską tikinti ir žiūrėti. Dabar eis uždarinėti įmonės, kad daugiau neiškiltų tokių dalykų.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas neprieštaravo, kad A. M. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) skirta 1170 Eur bauda būtų sumažinta.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalį, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas įtvirtintas formalia sudėtimi, nereikalaujančia padarinių atsiradimo, todėl atsakomybė pagal šią normą taikoma nustačius atsakingo subjekto neveikimo faktą – VMI prašomų dokumentų nepateikimą nustatytu laiku.

Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas privalo: bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog A. M. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto S. R. 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1170 eurų dydžio bauda.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir A. M. kaltės nėra, bylos duomenys, t. y. elektroninio deklaravimo sistemos duomenys (b. l. 3-6), mokesčių administratoriaus nurodymas (b. l. 7-9), administracinių nusižengimų registro duomenys (b. l. 5-6, 10, 17-18), administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 11-13) bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys akivaizdžiai patvirtina A. M. padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismo vertinimu, buvo nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, nes A. M., kaip įmonės A. M. IĮ vadovas, turėjo pareigą Institucijai pateikti jos 2025-06-19 nurodyme įvardintus duomenis, tačiau to per nustatytą laiką nepadarė, t. y. neįvykdė 2025-06-19 Mokesčių administratoriaus nurodymo, todėl jam, kaip pažeidusiam Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 punkto reikalavimą, Institucijos buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jo atžvilgiu priimtas nutarimas, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Be kita ko, pastebėtina, jog A. M., gavęs mokesčių administratoriaus nurodymą ne tik jo nustatytu laiku neįvykdė, tačiau taip pat ir nesusisiekė su mokesčių administratoriumi ir neinformavo apie nurodymo neįvykdymo priežastis. Pažymėtina ir tai, jog Pareiškėjas su visais VMI siunčiamais dokumentais galėjo susipažinti, nes įkėlus dokumentą į savitarnos portalą Mano VMI, iš sistemos siunčiamas elektroninis laiškas visais turimais kontaktais apie įkeltą dokumentą, kurį reikia perskaityti. A. M. savo kontaktinį elektroninį paštą VMI sistemoje yra įregistravęs, kas iš esmės patvirtina, jog pastarasis visus siunčiamus dokumentus gavo. Aplinkybė, jog nebūdamas Lietuvoje, A. M. netikrino savo elektroninio pašto, kuris be kita ko yra nurodytas ir VMI sistemoje, tačiau teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog ANK 573 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kas reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti nurodomą elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Todėl teismo vertinimu, aplinkybė, jog A. M. netikrino ir nematė jam adresuotų elektroninių laiškų, niekaip nešalina pareiškėjo pareigos disponuoti pašto dėžutės turiniu, tokiu būdu, jog jis laiku spėtų susipažinti su jam siunčiamais dokumentais, kaip ir nešalina atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo.

Be to, iš A. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pastarasis vis tik sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 str. 1 d., tačiau skunde iš esmės kelia jam paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba sumažinti paskirtą nuobaudą.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nėra per griežta.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog A. M. atsakomybę lengvinančių (ANK 35 str.) ir sunkinančių (ANK 36 str.) aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog skundo nagrinėjimo teisme metu, A. M. iš esmės prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas šiuo atveju yra pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 9 p.), todėl teismas spręsdamas A. M. paskirtos nuobaudos dydžio klausimą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į tai, kad teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad administracinė nuobauda – 1170 Eur dydžio bauda, šiuo konkrečiu atveju laikytina per griežta ir gali būti mažinama sankcijos ribose iki minimalaus dydžio baudos – 390 Eur. Teismo vertinimu, toks skirtinas baudos dydis yra gana ženklus ir padarys Pareiškėjui pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų darymo ateityje ir sudarytų pagrindą atidžiau laikytis teisės aktų reikalavimų. Be kita ko, baudos mažinimui teismo posėdžio metu neprieštaravo ir Institucijos atstovas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šioje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sumažinant A. M. paskirtos baudos dydį, todėl A. M. skundas tenkintinas iš dalies ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto S. R. 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas, sumažinant A. M. paskirtos baudos dydį iki straipsnio sankcijoje numatytos minimalaus dydžio baudos – 390 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto S. R. 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1170 Eur bauda, pakeisti:

- pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi.

Sumažinti A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą baudą iki 390 eurų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.