Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R.Kizienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Š. L. ieškinį atsakovui L. A., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas L. A. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką jam pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė nurodė, kad įvertino ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, nepateikta atsakovo L. A. pozicija dėl reikalavimo nustatyti L. A. gyvenamąją vietą su jos motina. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė Š. L. netinkamai vykdytų motinos pareigas vaiko atžvilgiu ir vaiko L. A. gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2020 m. Liepos mėnesio dukrai materialinį išlaikymą teikė vos keletą kartų, per kelis kartus pervesdamas po keliasdešimt eurų pervedė bendrai 200 eurų. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl Skyrius palaiko ieškovės ieškiniu prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

5. Nagrinėjamu atveju, iš gimimo įrašo kopijos matyti, kad L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra L. A., motina – Š. L.. Vaiko tėvai santuokos nesudarę. Kaip nurodė ieškovė, su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2020 m. liepos mėnesio. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Š. L. nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. iš VSDFV išmokų negavo. Ieškovės pajamas sudaro socialinė pašalpa 261,25 Eur ir išmoka vaikui 100,23 Eur, viso 361,48 Eur. Nėra byloje duomenų, kad atsakovas L. A. turėtų darbinius santykius Lietuvos Respublikos teritorijoje. L. A. vardu registruota transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daugiau atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriui ieškovės šeima nėra žinoma. Ieškovė su mažamete dukra gyvena nuomojamame name (medinio namo dalis), bendras plotas 30 kv.m., yra du kambariai, virtuvė, būstas su patogumais. Apšildoma granuliniu pečiumi. Namuose tvarkinga, švaru, šilta, yra būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai. L. miega atskiroje lovoje, vienam kambaryje su mama. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augtis, vystytis, vaiko poreikių tenkinimui. Su atsakovu ieškovė gyveno virš metų, iki 2020 m. liepos mėnesio. Prasidėjus tarp jų nesutarimams ir vaiko tėvui išvykus į užsienį dar kelis mėnesius pagyveno pas atsakovo mamą, o po to persikėlė gyventi į Raseinius. Grįžus atsakovui iš užsienio, jis su dukra bendrauja, palaiko ryšį, tačiau ne itin dažnai. Susitikimai vyksta jos iniciatyva. Š. L. pajamas sudaro išmoka vaikui ir socialinė pašalpa, taip pat padeda ieškovei artimi žmonės. L. A. yra sveika, skiepijama pagal skiepų planą, nuo gimimo nesirgusi jokiomis ligomis (prie išvados pateikiamas šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas).

6. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė prašė, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Atsakovo pozicija šiuo klausimu byloje neišsakyta, bet kaip nurodė ieškovė, ginčo tarp jų dėl dukros gyvenamosios vietos nėra kilę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo 2020 m. liepos mėnesio L. A. nuolat gyvena tik su motina Š. L.. Tarp mamos ir dukros yra užsimezgęs artimas ryšys. Mergaitė yra pusantrų metų, todėl jai ypatingai svarbus motinos rūpestis ir priežiūra. Kaip nurodė iškovė, atsakovas su dukra bendrauja epizodiškai, tačiau ryšį palaiko. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje ir Raseinių socialinės pagalbos centro išvadų matyti, kad Š. L. sudarė tinkamas sąlygas dukrai augti ir vystytis, ji su vaiku gyvena nuomojamoje namo dalyje. Ieškovė vaiku rūpinasi, jį prižiūri tinkamai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje. Įvertinus byloje pateikiamus duomenis, tai, jog tarp mažamečio vaiko ir motinos yra užsimezgęs socialinis ryšys, vaiko tėvas ieškovės žiniomis išvykęs į užsienį, L. A. gyvenamoji vieta būtų nustatytina su motina Š. L. jos gyvenamojoje vietoje.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė supranta, jog dukra turi bendrauti su atskirai gyvenančiu iš tėvų. Ieškovė ir vaiko teisių specialistei nurodė, kad jos iniciatyva dukra bendrauja su tėvu, kai šis grįžta iš užsienio. Ieškovė atsakovui leis bendrauti su dukra, neribos jų bendravimo telekomunikacinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad L. A. yra dar maža, atsakovas išvykęs į užsienį, ieškovės prašoma bendravimo tvarka yra reali ir pagrįsta. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, bendravimo tvarka atsakovo su vaiku nustatytina tokia, kokios prašo ieškovė. Pasikeitus aplinkybėms šalis pakartotinai turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

9. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 str. 1 d. numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.

10. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo prašo priteisti po 200 Eur periodinių išmokų dokros L. A. išlaikymui. Išlaikymą priteisti prašo nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Mano, kad tai suma kurią atsakovas galėtų mokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nedirba, ji prižiūri mažametę dukrą. Ieškovės pajamas sudaro išmoka vaikui 100,23 Eur ir socialinė pašalpa 261,25 Eur. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Tačiau nustatyta, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos respublikos teritorijoje neturi, jo vardu registruotas vienas lengvasis automobilis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo to laiko 92020 m. liepos mėn.) kai su atsakovu nebegyvena kartu, dukros išlaikymui skyrė 200 Eur. Daugiau atsakovas materialiai prie dukros išlaikymo neprisidėjo. Ieškovės dukrą šiuo metu augina viena, jai finansiškai padeda artimi žmonės.

12. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškovės paaiškinimus nustatyta, kad atsakovo pajamos neaiškios, ieškovė pragyvena ir išlaiko dukrą iš gaunamų socialinės pašalpos, ir išmokos už vaiką, taip pat iš tą ką duoda artimieji. L. A. maža, kol kas auginama namuose. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma po 200,00 Eur dukros išlaikymui yra protinga ir optimali, kad būtų tenkinami mažamečio vaiko poreikius. Jei tokia pat suma skirtina ir iš ieškovės, tai yra pakankama, kad patenkinti L. A. poreikius. Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus. Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad būtų apribotos jo darbinės galimybės, kad jis turėtų kitų išlaikytinių, todėl turi realią galimybę tokią sumą skirti savo nepilnametės dukros išlaikymui. Materialinis išlaikymas, kaip ir prašė ieškovė, priteistinas nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

13. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

14. Ieškovė taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius, tai yra nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., viso 800 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje ieškovė nurodė, kad vaikui išlaikymas neteikiamas nuo 202020 m. rugpjūčio 1 d., nes dar už liepos mėnesį atsakovas dukros išlaikymui skyrė 200 Eur. Ieškovės paaiškinimu, atsakovas išvykęs į užsienį ir jokių piniginių pavedimų negauna, kad padėti išlaikyti dukrą. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu gyveno ir augino dukrą, abu siekė tenkinti jos poreikius. Nuo 2020 m. liepos mėnesiu, atsakovas pradėjo gyventi atskirai, tai gi ir materialinė situacija pakito, ieškovė prarado galimybę pilnai tenkinti mažamečio vaiko poreikius prie ko dukra buvo pratusi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas bendrai 780 Eur sumoje.

16. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Sprendimas Nr. (8.4)TP-20-T-32020). Ieškinį patenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo priteistina valstybės naudai 129 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už neturtinį reikalavimą, 54,00 Eur - už išlaikymą), ir teismo patirtos pašto išlaidos, taip pat antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą pažymą – 257,94 Eur (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.)

Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina Š. A. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu L. A. taip:

1) L. A. su nepilnamete dukra L. bendrauja kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10 val. iki 18 val. dukros gyvenamojoje vietoje iki mergaitė sulauks 4 metų amžiaus;

2) dukrai sulaukus 4 metų amžiaus tėvas L. A. galės išsivežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, tačiau išsiveždamas dukrą iš gyvenamosios vietos privalės informuoti Š. L. apie dukros buvimo vietą bei sudaryti sąlygas bendrauti motinai su dukra telekomunikacinėmis priemonėmis;

3) išsivežimas dukros į užsienį (atostogoms) galimas tik su vaiko motinos notariškai patvirtintu sutikimu;

4) didžiųjų metų švenčių (Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių metu) dukra su tėvu galėtų bendrauti vieną švenčių dieną, su mama - kitą švenčių dieną. Tikslų bendravimo laiką nustatyti iš anksto susiderindami likus savaitei iki švenčių dienos;

5) motinos dieną - pirmąjį gegužės sekmadienį - dukra praleidžia su motina, o Tėvo dieną - pirmąjį birželio sekmadienį - su tėvu;

6) dukros gimimo dieną tėvui nedraudžiama dalyvauti gimtadienio šventėje;

7) tėvo ir dukros bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei tai nekenkia nepilnametės dukters interesams;

8) dėl objektyvių priežasčių (liga, iš anksto suplanuoti renginiai ir pan.) dukrai L. negalint bendrauti su tėvu, bendravimo laikas kompensuojamas kitu, šalims ir nepilnametei dukrai priimtinu metu.

Priteisti iš L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnametei dukrai L. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.

Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti vaiko motinai Š. L..

Priteisti iš L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą jo nepilnametei dukrai L. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų 00 ct).

Priteisti iš L. A., 129,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš L. A. 257,94 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 94 ct) valstybės patirtų išlaidų už Š. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.