Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-11-26 · Civilinė byla Nr. 2S-934-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-26
Bylos Nr.
2S-934-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
A. B.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-934/07
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2007 m. lapkričio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas Egidijus Žironas,kolegijos teisėjos Dalia Kačinskienė ir Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dėl atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. M. ir R. G. , prašydamas nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis, t.y. eiti važiuoti keliu Lakštingalos sodų 2-ąja gatve, per atsakovams R. M. ir R. G. nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį Lakštingalos sodų 2-oji g. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal pateiktą planą, ir įpareigoti atsakovus pašalinti kliūtis naudotis 3,70 m pločio ir 6,40 m ilgio įvažiavimu pagal teismo nustatytą kelio servitutą.

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-07-09 nutartimi tenkino ieškovės A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė uždrausti atsakovams bet kokius statybos darbus teritorijoje, kurioje ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą, t.y. ant kelio Lakštingalos sodų 2-ojoje gatvėje ir ant žemės sklypo, esančio Lakštingalos sodų 2-oji g. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2007-07-17 gavus atsakovų atstovo atskirąjį skundą dėl šios nutarties Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-07-19 nutartimi išaiškino, kad atsakovams uždraudžiama atlikti bet kokius statybos darbus teritorijoje, kurioje ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą, t.y. ant kelio, Lakštingalos sodų 2-ojoje gatvėje, tiek toje dalyje, kurią atsakovas privatizavo, tiek neprivatizuotoje kelio dalyje, ir ant žemės sklypo dalies, esančios Lakštingalos sodų 2-oji g. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje prašoma nustatyti servitutą.

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-08-16 nutartimi, tenkindamas atsakovų R. M. ir R. G. prašymą, įpareigojo ieškovę A. B. per 14 d. nuo šios nutarties įteikimo dienos įnešti į Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 5000 Lt sumą, kaip garantą galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimui, arba per tą patį laikotarpį pateikti teismui 5000 Lt banko garantiją. Teismas nutartį grindė siekiu išlaikyti ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyrą, kad laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos vienai šaliai, nebūtų nepagrįstos ir taip užtikrintų kitos šalies teisių bei turtinių interesų apsaugą. Teismas nustatė, kad atsakovams R. M. ir R. G. laikinosios apsaugos priemonės pagal ieškovės prašymą buvo taikytos ir anksčiau (civilinė byla Nr. 2-16375-129-2006 (2-487-129/2007)). Šios priemonės vėliau panaikintos.

Ieškovės A. B. atstovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-08-16 nutartį panaikinti. Nurodo, jog atsakovų prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Apeliantės atstovės manymu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas niekaip negali būti siejamas su nuostolių atsakovams atsiradimu. Ieškovė ne piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, bet pagrįstai siekia apginti savo pažeistas teises bei interesus. Be to, atsakovai savo prašymą grindė klaidingomis aplinkybėmis, jog ieškovė ne pirmą kartą kelia bylas atsakovams ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jos buvo nutrauktos. Ieškovės atstovė nurodo, jog Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2006-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16375-129/2006 vienintelį kartą tenkino ieškovės A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio dėl neteisėtų statybų ir nustatė terminą ieškiniui pareikšti. Atsakovams skundžiant šią nutartį, iš pateikto atskirojo skundo tapo akivaizdu, kad į teismą reikia kreiptis visiškai kitu pagrindu ir ieškinio parengimas pareikalaus daug laiko. Minėta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo panaikinta, kadangi teismo nustatytu terminu pasikeitus faktinėms aplinkybėms dėl objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių, ieškinys dėl neteisėtų statybų negalėjo būti ir nebuvo pareikštas.

Atsakovų R. M. ir R. G. atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-08-16 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovų argumentas, jog jų atžvilgiu ieškovės prašymu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nebe pirmą kartą buvo grindžiamos teismų nutartimis. Iš civilinės bylos Nr. 2-16375-129/2006 akivaizdu, jog ieškovė siekė nepagrįstai suvaržyti atsakovų teises. Net ir supratusi, kaip teigia ieškovė, jog į teismą reikia kreiptis ne dėl neteisėtų statybų, bet visiškai kitu pagrindu, neketindama pareikšti ieškinio ji ir toliau kreipėsi į teismą su prašymu palikti galioti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovams. Tik pritaikius atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo priemones, nagrinėjamoje byloje bus užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas ir apribota ieškovės galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei jis bus priimtas ieškovo naudai, įvykdymą. Dalis šių priemonių gali turėti neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių atsakovui ieškinio atmetimo atveju. Siekdamas užtikrinti tokių galimų nuostolių atlyginimą, įstatymo leidėjas į laikinųjų apsaugos priemonių institutą įvedė LR CPK 147 str. Šios įstatymo normos ir tekstas ir prasmė rodo, kad ji skirta užtikrinti galimų atsakovo turtinių nuostolių atlyginimą. Vadinasi tenkinti prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo galima tik tuomet, kai yra nustatyti realūs atsakovo nuostoliai, galintys kilti ateityje dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiga nurodyti tokias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus tenka atsakovui (LR CPK 178 str.). Pažymėtina, kad užtikrinimo mastas negali viršyti galimų nuostolių dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovai R. M. ir R. G. nei prašyme dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nei atsiliepime į atskirąjį skundą galimų materialinių nuostolių pobūdžio, atsiradimo aplinkybių bei dydžio nekonkretizavo. Paminėtuose procesiniuose dokumentuose akcentuojamas atsakovų nuomone netinkamas ieškovės procesinis elgesys ir jos piktnaudžiavimas teise. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2007-08-16 nutartyje taip pat akcentavo būtinumą išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašymu analogiškos laikinosios apsaugos priemonės jau buvo taikytos ir anksčiau kitose civilinėse bylose. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, taip pat ir nevienkartinis, nėra pagrindas įpareigoti ieškovą užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, jeigu nėra nustatyta tokių nuostolių galimybė. Įpareigojimas sumokėti į teismo depozitinę tam tikrą pinigų sumą LR CPK 147 str. pagrindu negali būti naudojamas kaip nuobauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis arba kaip prevencinė priemonė siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui. Tokia procesinė situacija reguliuojama kitomis įstatymo normomis (LR CPK 95 str.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą nesant duomenų apie tokių nuostolių atsiradimo galimybę. Procesinis įstatymas išaiškintas netinkamai ir dėl to klausimas išspręstas neteisingai. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį (LR CPK 338 str., 329 str. 1 d.). Nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – nesant įrodymų apie galimus nuostolius atsakovų prašymas atmetamas (LR CPK 37 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti.

Atsakovų R. M. ir R. G. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Dalia KačinskienėNeringa Švedienė