Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka atlikus dalinį įrodymų tyrimą išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 306² straipsnio 1 dalyje, pripažintas recidyvistu, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. T. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 60 parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės 30 parų arešto bausmės – 20 parų arešto, ir jam paskirta galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė.

Bausmės pradžia A. T. skaičiuotina nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos (paieškos atveju).

Nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys dėl 300 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiojo R. S. naudai iš A. T. priteista 200 Eur turtinės žalos, 100 Eur kelionės išlaidų ir 50 Eur neturtinės žalos, kitoje dalyje – civilinis ieškinys atmestas.

Iš A. T. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 350 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios sumos visiško atlyginimo R. S. naudai.

Iš A. T. priteistos R. S. 700 Eur proceso išlaidos už advokato atstovavimą procese.

Nukentėjusiojo A. V. V. civilinis ieškinys dėl 400 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiojo A. V. V. naudai iš A. T. priteista 200 Eur turtinės žalos ir 50 Eur neturtinės žalos, kitoje dalyje – civilinis ieškinys atmestas .

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. T. nuteistas už tai, kad jis suklastojo transporto priemonės ridą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pakeitė automobilio „Volkswagen Golf VII“, identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), odometro rodmenis iš ne mažiau kaip 336 489 km į ne daugiau kaip 111 524 km ir taip tyčia suklastojo šios transporto priemonės ridą.

Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 306² straipsnio 1 dalyje.

A. T. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, suvokdamas, kad mažesnė automobilio rida lemia aukštesnę kainą, ir siekdamas gauti didesnį pelną už 2023 m. lapkričio 8 d. jo įsigytą ir perparduodamą automobilį „Volkswagen Golf“, identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, tyčia suklastojęs šio automobilio ridą iš ne mažiau kaip 336 489 km į ne daugiau kaip 111 524 km, 2023 m. gruodžio 20 d. interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą, kurio ID: (duomenys neskelbtini), apie parduodamą automobilį „Volkswagen Golf“, melagingai nurodydamas, kad šio automobilio rida yra 111 524 km. Tokiu būdu jis tyčia suklaidino minėto automobilio pirkimu susidomėjusį R. S., kuris 2024 m. sausio 16 d. sumokėjo jam (A. T.) 200 Eur avansą už ketinamą pirkti automobilį „Volkswagen Golf“, po ko, R. S. savarankiškai išsiaiškinus ridos suklastojimo faktą, atsisakius pirkti minėtą automobilį ir pareikalavus grąžinti 200 Eur, šios sumos nukentėjusiajam negrąžino.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. T., analogišku būdu, tyčia suklaidino automobilio pirkimu susidomėjusį A. V. V., kuris 2024 m. sausio 19 d. sumokėjo jam (A. T.) 200 Eur avansą už ketinamą pirkti automobilį „Volkswagen Golf“, po ko, A. V. V. savarankiškai išsiaiškinus ridos suklastojimo faktą, atsisakius pirkti minėtą automobilį ir pareikalavus grąžinti 200 Eur, šios sumos nukentėjusiajam A. V. V. negrąžino.

Tokiais savo veiksmais A. T. tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiojo R. S. turtą – 200 Eur, ir nukentėjusiojo A. V. V. turtą – 200 Eur, bendrai savo naudai įgijo nedidelės 400 Eur vertės svetimą turtą.

Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendį, atlikti įrodymų tyrimą, o būtent: apklausti „Volkswagen“ automobilių ekspertą; atlikti „Volkswagen Golf VII“, identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), defektaciją (patikrą) specializuotame autoservise, nustatant tikslią ridos pasikeitimo priežastį; nustatyti apelianto kompetenciją tokiems ridos keitimo darbams atlikti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. T. pripažintas kaltu dėl to, kad jis suklastojo transporto priemonės ridą, o būtent: jis pakeitė automobilio „Volkswagen Golf VII“ odometro rodmenis. Nors pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu vadovavosi vidiniu įsitikinimu ir surinkta bylos medžiaga, tačiau, apelianto teigimu, nebuvo apklaustas kompetentingas asmuo, galintis tiksliai ir neginčijamai konstatuoti minėtos transporto priemonės ridos atsukimo aplinkybes, būdus; nebuvo paimta minėta transporto priemonė apžiūrai ir nebuvo atlikta šios transporto priemonės patikra specializuotame autoservise, kurios eigoje būtų nustatyta: ar rida buvo atsukta per tiesioginę intervenciją į transporto priemonės programinę įrangą; ar rida galėjo pasikeisti dėl transporto priemonės programinės įrangos gedimo; ar rida galėjo pasikeisti dėl atlikto odometro keitimo (remonto); kokia įranga buvo naudota keičiant odometro rodmenis. Taip pat, apelianto teigimu, nebuvo nagrinėjami (tiriami) esminiai aspektai: ar apeliantas turi specialių įgūdžių, leidžiančių perprogramuoti „Volkswagen Golf VII“ sisteminius blokus, tikslu pakeisti transporto priemonės odometro duomenis; ar apeliantas turi įrangą, kuri leistų perprogramuoti transporto priemonės sisteminius blokus; ar apeliantas kreipėsi į kompetentingus asmenis, galinčius atsukti transporto priemonės ridą, jeigu taip, tai kas šie asmenys, kokia įranga buvo naudota ir pan.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas G. N. parodė, kad jis yra „Volkswagen“ autorizuotos atstovybės „M.“ (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad jis nepažįsta A. T., A. V. V. ir R. S.. „M.“ yra autorizuota oficiali „Volkswagen“ atstovybė, kuri parduoda tiek naujus automobilius, tiek naudotus automobilius, o taip pat užsiima visa veikla, susijusia su popardaviminiu aptarnavimu – kėbulo remonto darbai, remonto darbai, elektronikos darbai ir t.t. Nurodė, kad automobilio rida yra vienas iš rodiklių, lemiančių transporto priemonės vertę. Jeigu automobilio ridoje skirtumas būtų 220 000, kaina skirtųsi. Kartais būna atvejų, kuomet klientai atvyksta remonto darbams ir iš jų sužino, kad automobilio rida buvo kur kas didesnė. Nustatydami faktą, kad rida yra didesnė negu klientas mano, kokia ji yra, jie remiasi gamintojo tarptautine duomenų baze, į kurią patenka įrašai iš autorizuotų atstovybių remonto metu. Pažymėjo, kad odometras yra prietaisų skydelyje ekranėlis (langelis). Pakeitus automobilio prietaisų skydelį, pasikeičia ir odometro rodmenys. Odometras prietaisų skydelyje yra tik ekranėlis, kuriame saugoma informacija apie realią automobilio ridą. Jie, kaip autorizuota atstovybė, odometro duomenų nekoreguoja ir neturi tokios įrangos. Yra speciali tam skirta elektroninė įranga, kurią galima įsigyti „AliExpress“. Ta įranga jungiamasi arba prie automobilio, arba prie skydelio tiesiogiai. Rida gali būti pakeista arba keičiant spidometrą, arba perprogramuojant programine įranga, nekeičiant odometro. Ar buvo keistas prietaisų skydelis, odometras, spidometras, nustatyti negalima. Ridos korekciją galima nustatyti pagal tam tikrus kitus taškus, jeigu nebuvo padaryta kažkokių modifikacijų, klaidų trynimo, jeigu nebuvo siekiama to specialiai paslėpti. Jeigu būtų siekiama specialiai paslėpti, tai nesimatytų, kad padarytas kažkoks ridos modifikavimas.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. T. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra nepagrįsta, neproporcinga ir neteisinga, o kaltinimai dėl tyčinio odometro rodmenų keitimo – neįrodyti. Nurodė, kad jis automobilį įsigijo teisėtai, sutvarkė, perdažė ir atliko techninę apžiūrą. Po kelių savaičių sugedo prietaisų skydelis (odometras). Elektrikas nustatė gedimą ir pakeitė prietaisų bloką. Odometrą įsigijo per „(duomenys neskelbtini)“, todėl neturi kasos dokumentų. Po remonto automobilį įkėlė į „(duomenys neskelbtini)“ pardavimui, už mažesnę kainą nei rinkos. Jis nėra nei elektronikų specialistas, nei turi priemonių ar žinių odometrą „atsukinėti“. Šios aplinkybės įrodo, kad tyčios elementas – esminė baudžiamosios atsakomybės sąlyga – šioje byloje neegzistuoja. Nurodė ir tai, kad užstatas paimamas iš visų žmonių, kurie nori rezervuoti automobilį. Tai yra rezervacijos mokestis, o ne sukčiavimas. Skiriant bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad jis serga nepagydoma liga, įkalinime jo imuninė sistema sutriktų dvigubai dėl nervų, maitinimo, gryno oro trūkumo; turi šeimą ir mažametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą; dirba ir gauna pajamas, iš kurių kas mėnesį antstoliams išskaitoma 30 %; yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio (buhalterės raštiškas atsiliepimas pridėtas). Prašo vietoj arešto bausmės skirti jam baudą.

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. T. gynėja advokatė Renata Janušytė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad skiriant bausmę pirmosios instancijos teismo nebuvo atsižvelgta nei į apelianto sveikatos būklę, nei į jo šeiminius santykius, todėl buvo paskirta neteisinga bausmė.

8. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai nustatytos visos faktinės aplinkybės, padarytos motyvuotos išvados dėl visų būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo nuteistojo A. T. veiksmuose. Pažymėjo, kad apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, adekvati ir proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

Dėl A. T. pripažinimo kaltu pagal BK 306² straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei papildomo įrodymų tyrimo metu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gautus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl A. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės, su kuriomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

11. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, taip pat nurodyti aiškūs įrodymų vertinimo motyvai, paaiškinta, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas vadovavosi A. T. duotais parodymais tik ta apimtimi, kuri atitiko kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis, bei kokie byloje surinkti įrodymai dalį jo parodymų paneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė paties nuteistojo A. T. parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, pritardama šiems argumentams, teisėjų kolegija jų nekartoja. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nuteistojo kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, dėl ko pagrįstai pripažino, jog byloje surinktų įrodymų pakanka nusikalstamų veikų aplinkybėms nustatyti bei A. T. kaltei konstatuoti.

12. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, nustatyta, kad A. T. 2023 m. lapkričio 8 d. pirkdamas automobilį „Volkswagen Golf VII“ žinojo, jog įsigyjamo automobilio rida yra ne mažesnė kaip 336 489 km. 2023 m. lapkričio 8 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje yra aiškiai pažymėta, kad automobilis parduodamas be garantijų būtent dėl didelės ridos, o 2023 m. lapkričio 10 d. atlikus minėto automobilio techninę apžiūrą buvo užfiksuota automobilio rida – 336 489 km. Kaip parodė pats A. T., automobiliui turint gedimų, jį nuvežė pas meistrą. Teisiamojo posėdžio metu A. T. įvardijo, kas buvo sutvarkyta automobiliui, įskaitant ir odometro keitimo veiksmus bei patvirtino, kad automobilį iš meistro pasiėmė pats ir jį parvairavo, todėl neabejotina, jog prietaisų skydelį su jame iš esmės pasikeitusia rida matė. A. T. į (duomenys neskelbtini) skelbimų portalą 2023 m. gruodžio 20 d. įkėlė aptariamo automobilio pardavimo skelbimą (t. 1, b. l. 167-170). Kaip matyti, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu A. T., akcentuodamas, jog jokiu būdu nenorėjo nuslėpti ir suklaidinti potencialių pirkėjų dėl automobilio, paklaustas apie jo patalpinto skelbimo turinį, nurodė, kad skelbime jokie duomenys apie ridos neatitikimą nebuvo nurodyti, kadangi jo skelbimai visada yra su tokiu pačiu tekstu (t. 3, b. l. 1-13). Tačiau, aptariamo skelbimo turinys patvirtina, jog jame ne tik, kad buvo nurodyta netikra, žymiai mažesnė šio automobilio rida (111 524 km), bet kartu buvo pridėta ir tokią ridą patvirtinanti automobilio prietaisų skydelio fotonuotrauka, o ir pats automobilis apibūdintas kaip nepriekaištingas ir be defektų (t. 1, b. l. 167-170). Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų pagrindu taip pat neginčijamai nustatyta, kad įdėjus automobilio skelbimą, su A. T. susiekė potencialūs pirkėjai. Pirmiausia, dėl automobilio įsigijimo teiravosi nukentėjusysis R. S., o vėliau – nukentėjusysis A. V. V., ir su abiem asmenimis buvo sutarta dėl automobilio apžiūros, kurios vėliau ir buvo atliktos. Nors bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu A. T. teigė, kad bendraudamas su abiem nukentėjusiaisiais, šiuos iš anksto informavo apie parduodamo automobilio ridos neatitikimus, tačiau nukentėjusieji šios pastarojo, tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodytos aplinkybės nepatvirtino. Priešingai, nukentėjusiųjų teigimu, A. T. šią aplinkybę nuo jų nutylėjo, o ją žinodami iš anksto, jie net nebūtų susidomėję automobilio skelbimu. Kaip matyti, viso proceso metu nukentėjusysis R. S. nuosekliai teigė, kad 2024 m. sausio 16 d. pagal elektroninėje erdvėje patalpinto skelbimo kontaktus susiekė su A. T. dėl automobilio įsigijimo ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Tam, kad automobilis nebūtų niekam parduotas, A. T. paprašė jo padaryti jam 200 Eur pervedimą, nukentėjusysis šį mokėjimą atliko. Automobilio apžiūros metu A. T. visiškai nieko neminėjo apie automobilio ridos neatitikimus, nurodė tik tai, kad buvo keistas automobilio priekinis skydelis. Atliekant automobilio apžiūrą, nukentėjusysis užsakė „Carvertical“ ataskaitą, iš kurios turinio paaiškėjo, kad planuojamo įsigyti automobilio rida neatitinka tos, kuri yra nurodyta automobilyje. Paklausus A. T., kodėl gautoje ataskaitoje rida yra apie 336 tūkstančius, o pačiame automobilyje tik apie 111 tūkstančių, šis nurodė, kad tai tikėtina išimtinai „Carvertical“ klaida (t. 1, b. l. 71-74, t. 2, b. l. 181-185). Viso proceso metu nukentėjusysis A. V. V. taip pat nuosekliai teigė, kad 2024 m. sausio 19 d. susiekė automobilio skelbime nurodytais kontaktais ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Dar tą pačią dieną susitikus su A. T., jie apžiūrėjo automobilį ir automobilio rida buvo apie 111 tūkstančių, kas nukentėjusiajam patiko. Šio susitikimo metu jie pasirašė susitarimą dėl 200 Eur avanso, kurį nukentėjusysis A. T. sumokėjo grynais, ir taip pat susitarė susitikti po kelių dienų jau automobilio įgijimui. Pirminės automobilio apžiūros metu nukentėjusysis A. V. V. gavo automobilio VIN numerį ir grįžęs nusprendė šį patikrinti. Kitą dieną susisiekęs su draudimo agente ir jai pateikęs turimus automobilio duomenis, buvo informuotas, kad automobilio rida yra žymiai didesnė nei ta, kuri yra nurodyta skelbime. Paaiškėjo, kad dar 2023 metais šio automobilio rida siekė net 336 489 km, todėl jis susiekė su A. T., kuris neigė bet kokius ridos pakeitimus ir teigė, kad su ja yra viskas gerai, o nukentėjusysis nepagrįstai kabinėjasi (t. 1, b. l. 91-94, t. 2, b. l. 181-185). Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiųjų R. S. ir A. V. V. parodymais, kadangi jų nurodytos aplinkybės išliko nuoseklios viso proceso metu, minėti asmenys tarpusavyje nėra pažįstami, o ir priežastys, sąlygojusios pastarųjų norą apkalbėti nuteistąjį A. T., nenustatytos. Be to, iš esmės analogiškas automobilio apžiūros ir duomenų apie šį automobilį pateikimą aplinkybes nurodė ir aptariamą automobilį įgijęs bei vėliau liudytoju apklaustas K. M., kuris viso proceso metu nuosekliai teigė, kad pagal skelbimą jis susisiekė su A. T.. Automobilio apžiūros metu A. T. nieko neminėjo apie automobilio prietaisų skydelio gedimus, teigė, kad automobilis yra tvarkingas, jokių gedimų neturi, o automobilio rida buvo tokia, kokią ir nurodė pardavėjas. Dėl minėtų priežasčių jam nekilo jokių įtarimų dėl automobilio, todėl šį įsigijo. Tai patvirtina ir 2024 m. sausio 30 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. T. ir K. M., kurioje nurodyta 111 917 km automobilio rida, tai yra rida, žymiai mažesnė už tą, kuri buvo nustatyta 2023 m. lapkričio 10 d. atlikus automobilio techninę apžiūrą. Liudytojas K. M. taip pat nurodė, kad tik įsigijęs automobilį ir apžiūrėjęs automobilio dokumentus, pamatė, kad automobilio techniniame lape yra nurodyta visiškai kita, didesnė rida – 336 489 km. Dėl minėtos priežasties jis susiekė su A. T., kuris teigė, kad buvo sugedęs prietaisų skydelis ir techninės apžiūros metu rodė visus devynetus, tačiau nurodė, kad dėl to neturi kilti jokių problemų. Vėliau liudytojui bandant susisiekti su A. T., šis daugiau nekontaktavo. Galiausiai, jis pats pasidarė automobilio diagnostiką ir nustatė, kad iš tikrųjų automobilio ridos duomenys yra žymiai didesni nei tie, kurie buvo nurodyti automobilyje ir paties A. T. (t. 1, b. l. 116-119, t. 3, b. l. 1-13). Taigi, visi pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai nesuteikia pagrindo teisėjų kolegijai abejoti, jog nuteistasis A. T. jokios informacijos potencialiems automobilio pirkėjams – tiek nukentėjusiesiems R. S. ir A. V. V., tiek ir liudytojui K. M., apie šio automobilio ridos objektyvius duomenis neteikė.

13. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad byloje nėra nustatyta kokiu būdu A. T. suklastojo automobilio „Volkswagen Golf VII“ ridą, tačiau pažymi, kad nusikaltimo padarymo būdas nėra būtinas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas, UAB „M.“ serviso vadovas G. N. nurodė, kad automobilio rida gali būti pakeista arba keičiant spidometrą, arba perprogramuojant programine įranga, nekeičiant odometro, tačiau kokiu būdu rida buvo pakeista nustatyti negalima. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartą nuteistojo parodymų, susijusių su automobilio remontu ir automobilio prietaisų skydelio įsigijimu, keitimu, nenuoseklumą ir prieštaringumą, taip jo veiksmų seką po odometro pakeitimo, žinant tikslią automobilio techninės apžiūros metu užfiksuotą automobilio ridą, daro išvadą, kad A. T. pakeitė automobilio „Volkswagen Golf VII“ odometro duomenis iš ne mažiau kaip 336 489 km į ne daugiau kaip 111 524 km, taip įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie šios transporto priemonės ridą. Tokį teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą patvirtina ir paties nuteistojo akcentuojama jo ilgametė patirtis (duomenys neskelbtini) veikloje. Akivaizdu, kad jis, būdamas savo srities profesionalu, suprato automobilių ridos svarbą tiek automobilio būklei, tiek jo kainai nustatyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog A. T. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra, tiesiogine tyčia suklastojo automobilio „Volkswagen Golf VII“ ridą.

14. Skundžiamu nuosprendžiu, be pirmiau aptartos ir įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 306² straipsnio 1 dalyje, A. T. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 4 dalį dėl to, kad anksčiau nurodytais veiksmais jis tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiojo R. S. turtą – 200 Eur, ir nukentėjusiojo A. V. V. turtą – 200 Eur, bendrai savo naudai įgijo nedidelės 400 Eur vertės svetimą turtą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad A. T. kaltė dėl apgaule savo naudai įgyto nedidelės vertės svetimo turto įrodyta byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Išvados dėl apelianto kaltės padarius BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą pagrįstos nukentėjusiųjų R. S. ir A. V. V., liudytojo K. M. paaiškinimais, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Kadangi nuteistasis A. T. jokių argumentų dėl jo nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 4 dalį apeliaciniame skunde nenurodo, todėl teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išsamiais argumentais plačiau nepasisako.

15. Taigi, byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka atlikus įrodymų tyrimą metu gautų duomenų bei dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog A. T. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 306² straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai.

Dėl A. T. paskirtos bausmės

16. Nuteistasis A. T. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iškėlė klausimą dėl jam paskirtos bausmės. Apelianto manymu, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta neteisinga bausmė, todėl prašo vietoj paskirtos arešto bausmės skirti jam baudą ir atsižvelgti į tai, kad jis serga nepagydoma liga, įkalinime jo imuninė sistema sutriktų dvigubai dėl nervų, maitinimo, gryno oro trūkumo; turi šeimą ir mažametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą; dirba ir gauna pajamas, iš kurių kas mėnesį antstoliams išskaitoma 30 %; yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio.

17. BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto bausmės. BK 306² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą A. T. skirta 30 parų arešto bausmė, už BK 306² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. T. skirta 60 parų arešto bausmė. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ir dėl to neteisingą bausmę.

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į A. T. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, priskirtinas baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo kategorijoms. A. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nenustatė, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad jis BK 306² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas įvertino ir tai, kad A. T. iki šioje byloje aptariamų įvykių buvo teistas 9 kartus už skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, įskaitant tiek nusikalstamas veikas, susijusias su seksualinio apsisprendimo laisve, tiek nusikalstamas veikas, nukreiptas į transporto eismo saugumą. Paskutinį kartą apkaltinamasis nuosprendis A. T. buvo priimtas 2021 m. gegužės 10 d., kuriuo pastarajam dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), buvo paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis galutinai atliko 2023 m. balandžio 7 d., o šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas padarė praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui nuo ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Teismas taip pat įvertino, kad A. T. ne kartą yra baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, įskaitant tiek administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tiek administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos sutrikdymu, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Įvertinta ir tai, kad A. T. vedęs, dirbantis, jam pradėta ne viena vykdomoji byla. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio išvadas, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, padaręs klaidų, skirdamas bausmes, parinkdamas jų rūšį, dydį bei jas tarpusavyje subendrindamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmių tikslai.

19. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad nuteistojo A. T. nurodomi argumentai dėl jo sveikatos būklės bei šeiminių aplinkybių, nėra pakankami išvadai, kad jam negali būti skiriama reali arešto bausmė. Iškilus poreikiui, reikiama medicinos pagalba galėtų būti suteikta ir bausmės atlikimo įstaigoje, o, esant būtinumui, – gydymas sveikatos priežiūros įstaigose. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis negalėtų atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Be to, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas bausmes pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 306² straipsnio 1 dalį, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

20. Nuteistasis A. T. nei apeliaciniame skunde, nei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neginčijo jam atlyginti priteistų žalų, proceso išlaidų, todėl teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išsamiais argumentais dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų plačiau nepasisako.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

21. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 254,17 Eur už A. T. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo A. T. turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali arešto bausmė, priteisti civiliniai ieškiniai, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. T. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 254,17 Eur iš nuteistojo A. T. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.