Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, bedarbis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2004 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – 5 mėnesiai laisvės atėmimo;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. 2008 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, paskirtos bausmės pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nuosprendį subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams (bausmę atlikęs);

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams (bausmę atlikęs).

7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (6 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), ir jam paskirta galutinė bausmė – 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 1 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, ir jam paskirta galutinė bausmė – 6 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

12. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo (bausmę atlikęs);

13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 parų arešto;

14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir jam skirta bausmė - 45 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė;

15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir jam skirta bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 30 parų areštas,

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2023 m. spalio 1 d. apie 10 val. 09 min., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė: 4 vnt. antklodžių „Dormeo Begonia Duvet 140x200 cm“, kurios vieneto kaina yra 59,99 Eur, bendra vertė 239,96 Eur, ir nepateikęs šių prekių kasoje apmokėjimui, praėjo pro parduotuvės signalizacijos vartelius, tokiais veiksmais pagrobė nedidelės vertės, svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 239,96 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. J. visiško prisipažinimo, M. J. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas M. J. dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pasitvirtino.

Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Taigi pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis M. J. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, kėsinosi į svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir to norėjo. Pagrobtas turtas laikytinas nedidelės vertės, kadangi jo vertė – 239,96 Eur - viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), todėl kaltinamojo M. J. padaryta nusikalstama veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis M. J. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika įvykdyta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis M. J. teisiamas 16 kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba. Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors M. J. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, tačiau praeityje yra teistas 15 kartų, iš kurių daugumą - už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tai rodo, kad M. J. šiuo metu propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo pasikeitusį elgesį, todėl kaltinamajam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmė – arešto bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi, tačiau parduotuvei žala neatlyginta, kaltinamasis pastoviai daro analogiško pobūdžio įstatymų pažeidimus, todėl kaltinamajam skirtina maksimalios trukmės, kuri gali būti skiriamas padarius baudžiamąjį nusižengimą, arešto bausmė.

Paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes tam yra nustatytos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos (kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą).

Šioje byloje paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta arešto bausmė turėtų būti subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. spalio 18 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, tačiau įvertinus tai, jog M. J. atžvilgiu yra priimtas 2023 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su jau minėtais teismo baudžiamaisiais įsakymais (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. spalio 18 d.), nors 2023 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamasis įsakymas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, siekiant išvengti neaiškumų vykdymo procese, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. spalio 18 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais nebendrintina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 239,96 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl žalos, patirtos dėl 2023 m. spalio 1 d. vagystės iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51). Turtinę žalą civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu iš įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės buvo pagrobtos šios prekės: 4 vnt. antklodžių „Dormeo Begonia Duvet 140x200 cm“. Bendra pagrobtų prekių vertė – 239,96 Eur. Minėtos prekės civilinei ieškovei grąžintos nebuvo. Ginčo dėl civilinio ieškinio nėra, kaltinamasis M. J. dėl civilinio ieškinio ir / ar jo dydžio neprieštarauja, todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala nusikalstamais M. J. veiksmais padaryta civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo M. J. priteistina 239,96 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Angelė Fominienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. J.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 295 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2023 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nutarta pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriui apie tai, kad kaltinamajam M. J. būtinas gynėjas ir skirti koordinatoriaus parinktą gynėją dalyvauti teisiamajame posėdyje BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 51 straipsnio 2 dalies pagrindais, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka arešto bausmę (2 t., b. l. 27).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, nustačius, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajai suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl 295 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. J. valstybės naudai priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, esantis byloje (1 t, b. l. 58), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina (1 t., b. l. 191-194).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. J. 30 (trisdešimties) parų areštą.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinės ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. J. 239,96 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt šešis centus) civilinės ieškovės naudai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. J. 295 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

M. J. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.