- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- II-19-482/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00682-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui A. Z., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato įgaliotam atstovui Kęstučiui Žirniavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Aido Kemežos 2014-08-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio raj. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Aido Kemežos 2014-08-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 56N-16999825-14 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 110 straipsnio 10 dalį A. Z. buvo nubaustas 750 litų bauda ( administracinės bylos Nr.07-14-8684168 lapas 1).
Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad 2014-02-20 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) jam priklausantis šuo, pabėgęs iš voljero ir būdamas palaidas, apkandžiojo V. V., padarydamas jam kąstines žaizdas kojose ir dešinėje plaštakoje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2d.3p. ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2013-11-04 sprendimu Nr. B-ĮV-1122 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 6.3 punktą.
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2014-09-08 gautas ir 2014-09-23 priimtas A. Z. skundas ( skundas gautas Marijampolės apskrities VPK 2014-09-03), kuriuo jis prašo Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio raj. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Aido Kemežos 2014-08-19 nutarimą panaikinti, nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą, nes įvykio metu jo šuo buvo pririštas ir negalėjo nieko sužaloti ( b.l.4-5).
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio raj. policijos komisariatas atsiliepimu į A. Z. skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutarimą palikti galioti nepakeistą ( b.l. 13-14).
Teismo posėdžio metu A. Z. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, bylą nutraukti. Paaiškino, kad tą dieną vakare jis su draugu A. P. gėrė degtinę, kai jam į paskambino J. Š. ir liepė prisirišti šunį, tačiau jo šuo buvo pririštas. Jis buvo nuėjęs prie nukentėjusiojo, matė suplėšytas jo kelnes, tačiau jam įkando ne jo šuo. Paties J. Š. šunys būna palaidi, J. Š. turi šunį, panašų į jo. Tuo metu kai jam paskambino, pas jį buvo atvažiavęs D. R., kuris matė, kad jo šuo pririštas. Jis su J. Š. nesutaria.
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio raj. PK įgaliotas atstovas Kęstutis Žirniavičius teismo prašė nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo netenkinti. Administracinio teisės pažeidimo byloje esanti nuotrauka, fotografuota 2014-06-18, kada buvo atvykęs policijos pareigūnas pas A. Z. ir užfiksavo šunį jo radimo vietoje. Šuo nebuvo voljere, nebuvo pririštas. Administracinėje byloje pakanka įrodymų, kad tai padarė A. Z. šuo. Faktas, kad šuo pasileidžia įrodymų yra, teritorija yra nepilnai aptverta ir yra patvirtinta, kad tai A. Z. šuo. Ar tą naktį į įvykio vietą vyko policijos pareigūnai, jis negali pasakyti, jam atrodo, kad ne. Dėl J. Š. šunų nepriežiūros, pranešimų negauta. Jokia administracinė teisena jo atžvilgiu nėra pradėta. Jei A. Z. sakė, kad J. Š. šunys pasileidžia, tai kodėl niekada nepranešė. Nėra jokių faktų ir negalima teigti, ko nėra įrodyta.
Nukentėjusysis V. V. paaiškino, kad A. Z. nepažįsta. Tą vakarą buvo su J. Š. garaže. Išėjus į lauką, atbėgo didžiulis šuo ir kando jam į koją. Dar dabar randai likę. Kvietė greitąją pagalbą ir policiją. Šuo puolė juos abudu, bet J. Š. gal pažįsta, o jam kando į kojas. Šuo puolė, jis dar mėgino už J. Š. pasislėpti, o šuo apibėgo ir kirto į kojas. J. Š. sakė, kad tai A. Z. šuo. Jis šunį pirmą kartą matė, o J. Š. ten gyvena ir žino, sakė, kad tai A. Z. šuo. Antkaklio ar pavadžio ant šuns nepastebėjo. Po to laukė, kol atvyks greitoji pagalba, policija ir tuo laiku buvo atėjęs A. Z., buvo girtas. Jis su A. Z. net nekalbėjo. A. Z. sakė, kad šuo ne jo. Šuo jam įkando, suplėšė kelnes, koja kraujavo. Atvykus greitosios pagalbos automobiliui, jis išvyko į priėmimo skyrių, kur buvo suteikta pagalba, o po to lyg važiavo į policiją, bet detalių jau neprisimena. Kai atvyko greitoji pagalba, jis išvažiavo su jais, o policijai gal skambino J. Š.. J. Š. turi šunų, yra trys juodi, bet jie voljere ir nepririštų jis nematė. Ten yra aukštas voljeras, tinklas užtiestas. J. Š. sakė, kad šuo A. Z., pažino jį. Viskas baigėsi tuo, kad šuo pakandžiojo jį ir po to šuo pabėgo už vartų. J. Š. šunį šiek tiek ramino, vardu vadino. Vadino Meškium. Šuo buvo labai agresyvus. J. Š. skambino A. Z.. A. Z. atėjo su draugu, jie buvo išgėrę. Neprisimena, ką sakė, bet mėgino kažką paaiškinti, kad susitvarkys ar panašiai. Sukandžiota buvo dešinė koja, blauzda. Buvo ir paviršiniai nubrozdinimai ant kitos kojos, įkando į blauzdas ir ranką, bet daugiausia sukandžiota buvo dešinė koja. Baigiamosiose kalbose prašė priteisti moralinę žalą.
Liudytojas J. Š. paaiškino, kad A. Z. pažįsta, piktumų nėra. V. V. pažįsta, piktumų nėra. Žino, kad šuo, kuris priklauso A. Z., apkandžiojo žmogų. Tą vakarą su V. V. ėjo per kiemą, išbėgo šuo ir jis sustojo kaip apmiręs. Šuo pribėgo prie V. V., kuris ėjo ir šuo puolė kandžioti, kelnes sudraskė. Kiemas yra jo, bet priklauso ir kitiems žmonėms, nes ten yra servitutas. Tas šuo yra pas jį gimęs ir augęs, o dabar priklauso A. Z.. Vasario mėnesį, kai įvyko įvykis, šuo jau buvo A. Z.. Negalėjo jo sumaišyti su kitu šuniu. Šuo jo nekando, nes jis prie jo prieina. Vadino šunį vardu ir šuo į vardą reagavo. Šaukė „Meški, ką darai“ ir šuo nustojo kandžioti, nubėgo į savo teritoriją. Tą šunį mato kasdien. Jo atžvilgiu šuo neagresyvus, o kitų tai taip. Šuo kanda tą, kurį retai mato. Šuo didelis, sveria apie 50 kg. Šuo galingas, vilkšunio tipo, bet mišrūnas iš mišrūnų. Sąlygos laikyti šunį pas A. Z. yra, bet jis jų nesilaiko. Yra voljeras, bet tokiam šuniui reikia grandinės. Šuo būna ir voljere, ir būna grandine pririštas. Šuo jau ne pirmą kartą pasileidęs buvo. Iš voljero nepasileidžia, o nuo grandinės pasileidžia. Jis laksto ant torso pririštas su grandine ir jei grandinė nutrūksta, tai pasileidžia. Ne kartą matė nutrūkusia grandine lakstantį šunį. Tą vakarą šuo buvo su antkakliu. A. Z. po V. V. sukandžiojimo tą vakarą nematė. Paskambino jam ir pasakė, kad susitvarkytų šunį, o jo pačio nematė ir nekalbėjo su juo. Tada šuo jau pats buvo parbėgęs pas jį. Nuo jo pastatų iki A. Z. apie 200-300 metrų. Kai šunį pakalbino, pavadino Meškium, tai jis pavizgino uodegą ir nubėgo į savo teritoriją. Teritorija apšviesta, bet kiek buvo valandų, neprisimena, žino, kad buvo tamsu. Pagarsinus paaiškinimą, patvirtino, kad nematė A. Z. tą vakarą.
Liudytojas D. R. paaiškino, kad A. Z. pažįsta, piktumų nėra. Nukentėjusiojo nepažįsta. Jis trumpam atvažiavo pas A. Z., atvarė jam priekabą ir užėjo į vidų. Jis su kitu liudytoju gėrė butelį. Buvo nugėrę gal pusę butelio ir po to ėjo į lauką parūkyti, kai A. Z. paskambino ir pasakė kažką dėl šunio. A. Z. šuo buvo pririštas. Jis parūkė ir išvažiavo. Buvo nuo 19 valandos iki 22 valandos tam tarpe. Buvo tamsu, gal 20 valanda ar 21 valanda, jau neprisimena. Kai jis buvo pas A. Z., šuo lakstė po kiemą pririštas grandine prie drato. A. Z. buvo normalaus stovio, nebuvo girtas. Jie gėrė 0,7 l talpos butelį, o gal 0,5 litro, jau gerai neprisimena.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad A. Z. pažįsta, piktumų nėra. Nukentėjusiojo nepažįsta. Tą vakarą buvo pas A. Z. ir gėrė, paskambino J. Š. A. Z.. Tada nuėjo pas J. Š.. Matė, kad tam žmogui buvo kelnės suplėšytos ir po to jie išėjo. Kad skambino J. Š., jam sakė A. Z.. A. Z. turi šunį. Kai jis buvo pas A. Z., jo šuo buvo pririštas. Kai paskambino, jie buvo išgėrę pusę litro. Gėrė 0,7 l butelį, bet dar nebuvo pilnai išgėrę, tik daugiau pusę. Kitokio alkoholio prie degtinės negėrė. Pas A. Z. dažnai lankosi, jie seni, geri pažįstami. Toje vietovėje dar pas J. Š. yra didelių šunų. A. Z. šuo vardu Meškius.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atmesdamas pareiškėjo skundą, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo V. V., liudytojo J. Š., betarpiškai dalyvavusių įvykyje parodymais, kurie nėra prieštaringi, priešingai, papildantys, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti.
Tokiu būdu, nustatyta, kad 2014-02-20 21:50 val. Greitosios medicinos pagalbos į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skubiosios pagalbos skyrių buvo atvežtas V. V., kuris skundėsi blauzdų ir dešinės plaštakos skausmu, nurodė, kad šiandien 21 val. apkandžiojo J. Š. įmonės teritorijoje esantis šuo. Objektyviai nustatyta : kairės ir dešinės blauzdos apatiniame 1/3-lyje, užpakaliniame paviršiuje ir dešinės plaštakos dorsolateraliniame paviršiuje stebimos dauginės kąstinės paviršinės žaizdelės. Dešinės plaštakos palpacija skausminga, judesiai galimi, skausmingi ( administracinės bylos Nr.07-14-8684168 b.l.19).
Nukentėjusysis V. V. paaiškino, kad jį apkandžiojo atbėgęs šuo, šunį ramino, šaukė vardu J. Š.. Šuo į vardą reagavo. J. Š. iš karto pasakė, kad tai A. Z. šuo.
Liudytojas J. Š. paaiškino, kad atbėgęs šuo puolė kandžioti V. V., o jis ramiai stovėjo, ramino šunį, šaukė vardu Meškius, šuo į vardą reagavo ir nubėgo. Jis iš karto pažino, kad tai A. Z. šuo, todėl paskambino A. Z., kad šis prisirištų šunį.
Vilkaviškio rajono policijos komisariate informacija dėl šuns įkandimo gauta 2014-02-20 22.52 val.( administracinės bylos Nr.07-14-8684168 b.l.4).
Vilkaviškio rajono policijos komisariate informacija dėl šuns nepriežiūros, po lauką bėgioja palaidas šuo gauta 2014-06-18 07.32 val. ( administracinės bylos Nr.07-14-8684168 b.l.9).
Nuotraukoje 2014-06-18 užfiksuotas šuo, kuris nėra pririštas ar laikomas uždaroje teritorijoje ( administracinės bylos Nr.07-14-8684168 b.l.12).
Šie įrodymai patvirtina, kad A. Z. šuo nėra tinkamai prižiūrimas, po teritoriją bėgioja nepririštas.
1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) ( galiojusi teisės pažeidimo padarymo metu iki 2014-09-30) 20 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šios aplinkos ir žmonių saugumo užtikrinimo priemonės yra detalizuojamos konkrečiomis gyvūnų laikymo taisyklėmis konkrečios savivaldybės teritorijoje, apibrėžiant gyvūnų laikymo taisykles tiek privačiose valdose, tiek ir viešose teritorijose.Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 4 d.įsakymu Nr. B-ĮV-1122 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 5.3 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime klaidingai nurodytas punktas 6.3, kuris ištaisytinas į 5.3 p.( ATPK 284str.2d.).
Todėl teismui pakanka konstatuoti, kad A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2d.3p. ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2013-11-04 sprendimu Nr.B-ĮV-1122 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 5.3 punktą, tinkamai neprižiūrėjo savo šuns, kuris, būdamas nepririštas, 2014-02-20 atbėgęs įkando V. V. į kojas ir ranką, padarydamas jam sužalojimus.
Teismas nesivadovauja liudytojų A. P. ir D. R. paaiškinimais dėl jų nekonkretumo, A. P. buvo neblaivus, be to, jie yra A. Z. draugai, todėl gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, kaip nustatyta teismo proceso metu, nuo įvykio vietos iki A. Z. šuns laikymo vietos yra 200-300 metrų, todėl A. Z. turėjo galimybę greitai šunį prisirišti. Teismas atmeta A. Z. aiškinimus, kad V. V. įkando J. Š. šuo, nes V. V. paaiškino, kad J. Š. iš karto šunį atpažino, nurodydamas, kad tai A. Z. šuo, šunį vadino vardu, šuo į vardą reagavo, iš karto po įvykio skambino A. Z.. Tokius pačius paaiškinimus davė ir J. Š..
Teismo nuomone, pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, pagrįstai konstatavo kaltus veiksmus bei paskyrė nuobaudą (jos dydį) proporcingą padarytam administracinio teisės pažeidimo veikai, atsižvelgiant į ATPK 30 ² straipsnio reikalavimus, nustatant skiriamos baudos dydį. ATPK 110 str. 10 dalis numato baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Pareigūnas paskyrė vidurkį atitinakančią sankcijoje numatytą baudą 750 litų be gyvūno konfiskavimo. Teismas konstatuoja, kad skundžiamas 2014-08-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo pakeitimo ar panaikinimo pagrindų nenustatyta.
Nukentėjusiojo prašymas atlyginti jam moralinę žalą šioje byloje nenagrinėtinas, kadangi jis pareikštas, nesilaikant ATPK normų, žodžiu ir baigiamosiose bylose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., teismas:
nutar ė:
A. Z. skundo netenkinti, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Aido Kemežos 2014-08-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 56N-16999825-14 palikti galioti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.