Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant atsakovo – Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajam inspektoriui-juriskonsultui Gintarui Pakalniškiui, trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno teritorinės muitinės atstovui – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajam inspektoriui-juriskonsultui Vilmantui Poškui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – BUAB „Toringė“ skundą atsakovui – Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

2. Atsakovo nuomone, šiuo atveju Įmonių bankroto įstatymas yra speciali teisės norma Mokesčių administravimo įstatymo atžvilgiu, todėl pirmiausia turi būti taikomos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Departamentas, priimdamas nagrinėti pareiškėjo skundą ir dėl to priimdamas sprendimą, viršytų savo kompetencijos ribas, nes visi ginčai, susiję su pareiškėju, yra žinybingi tik bankroto bylą pareiškėjui iškėlusiam Šiaulių apygardos teismui.

III

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

2. Teismo posėdyje atsakovo – Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovas – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis inspektorius-juriskonsultas – Gintaras Pakalniškis (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. sausio 2 d. įgaliojimas Nr. 7B-1, b. l. 60), remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno teritorinės muitinės atstovas – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis inspektorius-juriskonsultas – Vilmantas Poškus (Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. sausio 2 d. įgaliojimas Nr. (LM01)-20/14-56, b. l. 61, remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl BUAB „Toringė“ importuoto lengvojo automobilio, deklaruoto 2011 m. spalio 7 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) muitinės vertės nustatymo ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo, 2011 m. lapkričio 8 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1SM190344S (b. l. 48-50), kurioje nustatė:

Aprašomoji dalis

1.1. Muitinė, atlikusi supaprastintą mokestinį patikrinimą, nustatė, kad bendrovė 2011 m. spalio 7 d. importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), įformintoje išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai po muitinio sandėliavimo (muitinio sandėliavimo procedūra įforminta 2004-08-25), deklaravo iš Šveicarijos įvežtą naudotą automobilį „Cadillac S STS“, pagamintą 1999 m. Muitinio įforminimo metu pateiktoje 2004 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo pardavimo sutartyje Nr. B/N, nurodyta automobilio markė „Cadillac Seville STS“, kaina 1000 Šveicarijos frankų, deklaruotos pristatymo išlaidos iki Bendrijos teritorijos 217,62 Lt, Bendrijos teritorijoje 100 Lt, taip pat bendrovė pateikė 2011 m. spalio 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Lt sumai už muitinės sandėliavimo paslaugas nuo 2004-08-25 iki importo deklaracijos įforminimo datos. Deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2011-10-07) muitinė vertė (3081,42 Lt) deklaruota sandorio vertės metodu, apskaičiuoti importo mokesčiai: muitas 308 Lt, PVM 733 Lt, iš viso 1041 Lt.

1.2. Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 7 punktu ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) 181 (a) str. 1 d., muitinė, importuojamo automobilio muitiniam įvertinimui netaiko sandorio vertės metodo, kai deklaruota automobilio sandorio vertė žymiai skiriasi nuo tapačių ir panašių markių ir modelių bei senumo naudotų transporto priemonių importo kainų, nurodytų žinyne (kataloge) „Transporto priemonių importo kainos“ (toliau – Žinynas), ir importuotojas nepateikia informacijos, pagrindžiančios deklaruotos sandorio vertės teisingumą. Išnagrinėjus muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus (papildomų dokumentų, kurie galėtų pagrįsti deklaruotą muitinę vertę arba jos elementus bendrovė nepateikė), nustatyta, kad bendrovės iš Šveicarijos importuoto naudoto lengvojo automobilio muitinė vertė 3081,42 Lt deklaruota pagal duomenis, nurodytus 2004 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo pardavimo sutartyje Nr. B/N (deklaruota sandorio vertė yra žymiai mažesnė už importo kainą (23100 Lt) pagal žinyną „Transporto priemonių importo kainos, spalis-gruodis 2011 m.“). Kitų dokumentų, pagrindžiančių sandorio vertės teisingumą, nurodytų Taisyklių 12 ir 13 punktuose, bendrovė nepateikė, todėl muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną sumą.

1.3. Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. (a) punkte nurodytas tapačių prekių sandorio vertės metodas netaikytinas, nes dėl skirtingo automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka tapačios prekės apibrėžimą, įskaitant fizines savybes, kokybę ir reputaciją rinkoje. Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. (b) punkte nurodytas panašių prekių sandorio vertės metodas netaikytinas, nes dėl skirtingo automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka panašios prekės apibrėžimą, įskaitant fizines savybes, kokybę ir reputaciją rinkoje.

Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1B-1150 patvirtintomis Turto vertintojų arba ekspertų išvadų naudojimo, nustatant prekių muitinę vertę, taisyklių 5 punktu bei Taisyklių 16 punktu, jeigu muitinė apgadintoms naudotoms importuojamoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Bendrijos kodekse nurodytų įvertinimo metodų, apgadintų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis vertinimo ataskaitomis. Muitinė patikrino bendrovės papildomai pateiktą individualios įmonės „Eksperts“ surašytą kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktoje kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nurodyti automobilio remonto kaštai 2500 Lt, tačiau nepateikta atkūrimo (remonto) kalkuliacija, kurioje turi atsispindėti transporto priemonės remonto darbų vertė bei keičiamų dalių kainos. Automobilių muitinę vertę pagrindžia turto vertinimo ataskaita, jeigu joje rinkos vertė nustatyta laikantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo reikalavimų ir vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 bei Taisyklių 17 p. nuostatomis. Nagrinėjamu atveju bendrovės pateikta turto vertintojo individualios įmonės „Eksperts“ automobilio vertinimo ataskaita dėl aukščiau nurodytų aplinkybių negali būti laikoma dokumentu, galinčiu pagrįsti automobilio muitinę vertę, todėl vertės, nustatytos pagal prekės vieneto kainą, muitinio įvertinimo metodas, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. (c) punkto nuostatomis, netaikytinas.

Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. (d) punktu, muitinės vertės nustatyti apskaičiuotosios vertės metodu nėra galimybės, kadangi šiuo metodu nustatoma tik naujų prekių muitinė vertė. Nesant galimybės automobilio muitinės vertės nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. (a), (b), (c), (d) punktais, automobilio muitinė vertė nustatoma vadovaujantis 31 str. 1 d. nuostatomis, remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, taikant naudotų automobilių kainų žinyne, spalis - gruodis, 2011 m. pateikiamomis importo kainomis. Importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. spalio 7 d.) deklaruoto automobilio „Cadillac Seville STS“, pagaminto 1999 metais, muitine verte laikytina vertė 23100 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bendrovės importuotam automobiliui, deklaruotam 2011 m. spalio 7 d. deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiuotini importo mokesčiai: muitas 2310 Lt, apmokestinamoji vertė 25510,00 Lt, PVM 5357 Lt. Papildomai apskaičiuotinas muitas 2002 Lt, PVM 4624 Lt. Deklaruotas muitinės vertės nustatymo metodas 1 taisytinas į 6.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 6 punktu (2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 414 redakcija), bendrovė turi teisę į mokėjimo atidėjimą iki lapkričio 16 dienos, todėl delspinigiai neskaičiuotini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalimi, bendrovei taikytina bauda už mokėtino mokesčio sumažinimą. Skiriant baudą, atsižvelgtina į mažinančias ir didinančias baudos dydį aplinkybes. Nenustačius baudos dydį didinančių aplinkybių bei atsižvelgus į baudos dydį mažinančias aplinkybes: bendrovė padarė mokesčių įstatymų pažeidimą, pagal kurį nustatyta nedidelė turtinė žala, bendrovei skirtina 10 procentų bauda 662 Lt už apskaičiuotą nedeklaruotą importo muitą (2002 Lt) 200 Lt, PVM (4624 Lt) 462 Lt.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 217 str. 1 d., bendrovei už importuotą automobilį įregistruotina muitinėje 7288 Lt mokestinė prievolė, iš jos: muitas (A00) 2002 Lt, PVM (B00) - 4624 Lt, bauda (894) - 662 Lt, kurią bendrovė privalo įvykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 10 p. nuostatomis. Vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintomis Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių nuostatomis, taisytini importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. spalio 7 d.) 43 langelio duomenys (muitinės vertės nustatymo metodas) į 6, 46 langelio duomenys, nurodant muitinę vertę 23100,00 Lt, 47 langelio duomenys.

1.4.1. nustatyti BUAB „Toringė“ importuotam automobiliui „Cadillac Seville STS“, deklaruotam 2011-10-07 deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), muitinę vertę, remiantis naudotų transporto priemonių importo kainų žinynu – 23100,00 Lt;

1.4.2. apskaičiuoti pirmame ataskaitos sprendžiamosios dalies punkte nurodytam automobiliui importo mokesčius: muitą 2310 Lt, PVM 5357 Lt, iš viso – 7667 Lt;

1.4.3. skirti bendrovei 662 Lt baudą;

1.4.4. įregistruoti papildomai apskaičiuotą mokestinę prievolę: muitą 2002 Lt, importo PVM 4624 Lt, baudą 662 Lt, iš viso – 7288 Lt;

1.4.5. įpareigoti bendrovę per 10 dienų teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti nurodytą mokesčių sumą;

1.4.6. ištaisyti deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 43, 46 ir 47 langelių duomenis nustatyta tvarka.

2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita, 2011 m. gruodžio 15 d. padavė skundą Departamentui (b. l. 45-47).

3. Departamentas 2012 m. sausio 13 d. raštu Nr. (4.10)3B-339 informavo pareiškėją, kad ginčą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita apskaičiuotos ir įregistruotos skolos muitinei turi spręsti nutartį iškelti bankroto bylą įmonei priėmęs Šiaulių apygardos teismas, todėl skundas nežinybingas Departamentui ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (b. l. 44).

4. Nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 3 d. padavė ieškinį Šiaulių apygardos teismui, prašydamas panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2011 m. lapkričio 8 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 1SM190344S (b. l. 37-42).

II

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar Departamento sprendimas atsisakyti nagrinėti BUAB „Toringė“ mokestinį skundą kaip nežinybingą Departamentui, yra teisėtas ir pagrįstas.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti Klaipėdos teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitą. Nors kilęs ginčas atitinka ginčo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme nagrinėtino administraciniame teisme, sampratą ir požymius, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjui iškėlus bankroto bylą (b. l. 20), nagrinėjamo ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis ir bankroto proceso specifika. Specialioji teisėjų kolegija yra konstatavusi: „Pagal Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalį visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Ši imperatyvi teisės norma aiškintina ir taikytina sistemiškai su Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 7 dalies 3 punktu, kitomis šio įstatymo nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į bankroto instituto paskirtį ir tikslus. Taigi atitinkamų bylų perdavimą nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui nulemia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ypatinga – skolininko – teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu. Nors Įmonių bankroto įstatymas expressis verbis nereglamentuoja ginčų teismingumo, kuomet bankrutuojanti įmonė reiškia reikalavimus dėl administracinių aktų, kurių pagrindu atsirado bankrutuojančios įmonės turtinė prievolė, panaikinimo, tačiau sisteminė paminėtų teisės normų ir bankroto instituto tikslų analizė patvirtina, kad tokie reikalavimai taip pat nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl analogiškų ginčų priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams Specialioji teisėjų kolegija yra pasisakiusi ir ankstesnėse savo nutartyse (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 28 d. nutartį byloje Lietuvos ir Olandijos bankrutuojanti UAB „Nertera“ v. Kauno teritorinė muitinė)“ (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje BUAB „Tauga“ v. Muitinės departamentas).

Šios Specialiosios teisėjų kolegijos suformuluotos taisyklės reiškia, kad ši byla perduotina nagrinėti bankroto bylą (B2-1071-267/2009) nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 70 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 8 dalimi, 105, 106 straipsniais,

nutaria:

1. Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

2. Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą (įvardytą administracine byla Nr. I-2136-815/2012 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00328-2012-1)) pagal pareiškėjo – BUAB „Toringė“ atsakovui – Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijo, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo perduoti BUAB „Toringė“ bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Ši nutartis neskundžiama.