- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- I1-2503-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03311-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas, ir K. M.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad yra musulmonas. Kreipėsi į Marijampolės PN administraciją suteikti galimybę atlikti religines apeigas pagal savo tikėjimą, tai yra atlikti jas penktadieniais ir tinkamoje patalpoje. Patalpoje, skirtoje atlikti islamo tikėjimo religines apeigas, turi būti švaru, patiestas kilimas, įrengta praustuvė, joje neturi būti stabų ir paveikslų. Bet iš pareiškėjo buvo tyčiojamasi ir siūloma naudotis koplytėle, kas islamo tikėjime yra nepriimtina, tai yra jo prašymas buvo ignoruojamas. Kalėjimų departamente jo prašymas taip pat buvo ignoruojamas. Taip pat kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu leisti atsisiųsti meldimosi kilimėlį, literatūrą ir atributiką, bet prašymas nebuvo patenkintas. Marijampolės PN administracija tik leido konferencijų salėje susitikti su dvasininku. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas buvo diskriminuojamas religiniu pagrindu ir buvo varžoma jo galimybė atlikti Islamo tikėjimo religines apeigas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą (b. l. 12-14) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės PN drausmės grupės sąlygomis, todėl negalėjo gauti siuntinių. Pažymėjo, kad Marijampolės PN buvo ir yra sudarytos vienodos sąlygos atlikti religines apeigas, bei susitikti su savo konfesijos dvasininkais, atvykstančiais į pataisos įstaigą. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išpažinti tikėjimą bet kuriam tikėjimui išpažinti tinkamoje patalpoje. Tam tikrų nepatogumų galėjo egzistuoti, tačiau jų intensyvumas negali būti vertinamas kaip pareiškėjo teisių pažeidimas. Aplinkybė, kad pareiškėjas išpažįsta islamą, negali būti vertinama kaip jo diskriminacija religijos pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Marijampolės PN buvo diskriminuojamas dėl religijos, nes Marijampolės PN administracija nesuteikė galimybės atlikti religines apeigas pagal jo tikėjimą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. BVK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. Be to, BVK 106 straipsnio 3 dalis nustato, kad tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas. Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (BVK 106 str. 4 d., toliau- ir Vidaus tvarkos taisyklės).
Vidaus tvarkos taisyklių 113 punkte numatyta, kad Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vidaus tvarkos taisyklių 114 punkte numatyta, kad pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas.
Pažymėtina, kad nuteistieji asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis pagal savo norus ar religinius įsitikinimus. Šias teises riboja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek BVK, Vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose numatytos pareigos bei draudimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-424-14).
Anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog teisės aktai nenustato atsakovo atstovui pareigos įrengti atskirų patalpų, skirtų tik islamo religiją išpažįstantiems nuteistiesiems, bet yra atsižvelgiama į dvasininkų rekomendacijas dėl patalpų religinėms apeigoms atlikti įrengimo.
Iš pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymo matyti, kad jis prašė leisti atlikti religines apeigas pagal islamo tikėjimą, patalpoje, kurioje nebūtų stabų, paveikslų ir krikščioniškos atributikos, nes pareiškėjas negali melstis tokiose patalpose (b. l. 40).
Atsakovės atstovas nurodė, kad Marijampolės PN visiems nuteistiesiems buvo ir yra sudarytos vienodos sąlygos atlikti religines apeigas bei susitikti su savo konfesijos dvasininkais, atvykstančiais į pataisos įstaigą. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išpažinti tikėjimą bet kurioje tikėjimui išpažinti tinkamoje patalpoje (b. l. 12-14). Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog religines apeigas pareiškėjui buvo siūloma atlikti ir koplytėlėje, kuri skirta atlikti religines apeigas visų religijų atstovams, ne tik krikščionims (b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad be koplytėlės pareiškėjas galėjo melstis ir jo gyvenamojoje patalpoje - kamerų tipo ar bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo visos sąlygos atlikti religines apeigas pagal islamo tikėjimą, tarp jų- ir galimybė prieš meldimąsi apsiprausti, nes yra įrengtos prausyklos.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo teisė atlikti religines apeigas pagal savo tikėjimą nebuvo pažeista, todėl negali būti konstatuojama, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas dėl savo religijos, o taip pat negali būti konstatuojami ir Marijampolės PN neteisėti veiksmai.
Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei, o remiantis BVK 75 straipsniu drausmės grupei priskirti nuteistieji neturi teisės gauti siuntinių, ką iš esmės ir patvirtina savo skunde pareiškėjas, teigdamas, jog nebuvo leista atsisiųsti meldimosi kilimėlio, literatūros ir atributikos, todėl dėl šių pareiškėjo argumentų taip pat negali būti konstatuojami Marijampolės PN neteisėti veiksmai.
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo K. M. skundą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. gruodžio 5 d. atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.