Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad 2011-09-29, apie 13.40 val. vairuodamas krovininį automobilį MB 4141, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas Oslo – Laisvės pr., Vilniuje, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, kliudė ta pačia kryptimi judėjusį automobilį Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) ir taip apgadino abu automobilius bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. Protokole nurodoma, kad A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 109 p., 232 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d.

Atvykęs į teismo posėdį A. P. paaiškino, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas krovininį automobilį važiavo Oslo gatve, link Lazdynų mikrorajono. Judėjimo metu, jo automobilį aplenkė ir užkirto kelią lengvasis automobilis, todėl jis sustojo. Iš lengvojo automobilio išlipusi moteris ar mergina, pradėjo kažką lietuviškai aiškinti, tačiau jis nesupranta valstybinės kalbos, todėl apvažiavo moters automobilį ir nuvažiavo. Moters vairuojamo automobilio nekliudė, nes jokio smūgio nepajuto ir nesuprato, kodėl moteris jam reiškia pretenzijas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos rašytame paaiškinime, automobilio Opel Astra vairuotoja – G. K. nurodė, kad 2011-09-29 apie 13.40 val. vairuodama automobilį Opel Corsa, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo Laisvės pr., Lazdynų tiltu, link Architektų gatvės. Jos automobilis judėjo pirma eismo juosta. Krovininis automobilis, iš antros eismo juostos persirikiuodamas į pirmą (jos judėjimo juostą), kliudė jos automobilio galinę dalį ir nesustojęs nuvažiavo. Ji pasivijo iš įvykio vietos pasišalinusį vairuotoją, aplenkė jo automobilį ir užblokavo jam kelią. Sustojusio krovininio automobilio vairuotojas kažką jai paaiškino rusų kalba, kurios ji nesupranta, parodė nepadorų gestą ir nuvažiavo. Apie šį eismo įvykį buvo informuoti policijos pareigūnai (b. l. 6).

Liudytoja G. K. į teismo posėdį neatvyko. Teismui grąžintame pranešime nurodyta, kad ji šiuo metu gyvena Anglijoje (b. l. 27). Policijos pareigūnai liudytojos G. K. į teismo posėdį neatvesdino. Gautame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog G. K. tėvas informavo policijos pareigūnus, kad jo duktė – G. K. išvyko gyventi į Didžiąją Britaniją ir grįžti į Lietuvą neketina.

Apklaustas teisme liudytojas S. Č. paaiškino, kad 2011-09-29 apie 13.00-14.00 val. važiavo Laisvės pr., link Lazdynų mikrorajono. Liudytojas paaiškino, kad matė važiuojantį krovininį automobilį, kuris iš antros eismo juostos persirikiavo į pirmą, kur judėjo lengvasis automobilis. Manevro metu, krovininis automobilis kliudė lengvojo automobilio galinę dalį ir nesustojęs nuvažiavo. Liudytojo nuomone, atsižvelgus į krovininio automobilio masę, jo vairuotojas galėjo nejausti, kad kontaktavo su kitu automobiliu ir aplamai jo nepastebėti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

A. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos, kad apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis bei išklausęs į teismo posėdį atvykusių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų pagrindžiančių A. P. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. Iš teismui pateiktų duomenų, negalima daryti kategoriškos išvados, kad A. P. tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Apklaustas teisme liudytojas S. Č. išreiškė savo nuomonę, kad krovininio automobilio vairuotojas galėjo nepajusti ir nesuprasti, jog kontaktavo su kitu automobiliu. Atsižvelgus į A. P. ir G. K. vairuojamų automobilių skirtingas svorio mases, kad automobiliai kontaktavo judėjimo metu, teismas mano, jog kontaktas buvo labai lengvas, nes priešingu atveju G. K. vairuojama automobilis būtų nublokštas nuo važiuojamosios kelio dalies. Tai iš esmės ir patvirtina ant automobilio Opel Corsa galinio bamperio užfiksuoti nežymūs įbrėžimai (b. l. 11). Tai, kad automobilių „kontaktas buvo lengvas“ iš esmės leidžia sutikti su A. P. parodymais, kad jokio smūgio nepajuto ir nesuprato, kodėl jo automobilį užblokavusi lengvojo automobilio vairuotoja reiškia pretenzijas. Teismui buvo pateiktos krovininio automobilio MB, v/n (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (b. l. 9-10), kuriose užfiksuoti priekinės automobilio dalies, tam tikrų detalių įbrėžimai, tačiau atsižvelgus, kad minėtas automobilis gabena įvairius krovinius ir važinėja įvairiose vietovėse (statybos objektai, karjerai), teismas mano, jog faktiškai nėra galimybės nustatyti kokia dalimi A. P. vairuojamas automobilis kontaktavo su lengvuoju automobiliu. Taikant principą, kad visos abejonės vertinamos pažeidėjo naudai, negalima konstatuoti, kad A. P. veiksmuose yra LR ATPK 130 str. 1 d. sudėties požymiai, t. y. kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio su kuriuo buvo susijęs.

Atsižvelgus į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad A. P. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 130 str. 1 d, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus G. K. paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes, kurias iš esmės teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas S. Č., teismas mano, kad A. P. vairuojamas automobilis kliudė kitą transportą priemonę ir ją apgadino. Tai patvirtina įvykio schema, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Tokiu būdu A. P. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. sudėtis ir šioje dalyje jam inkriminuotas administracinio teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – nes A. P. pažeidė kelių eismo taisykles, kurios nulėmė kitam asmeniui priklausančios autotransporto priemonės sugadinimą.

A. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2011-09-29, apie 13.40 val. vairuodamas krovininį automobilį MB 4141 v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas Oslo – Laisvės pr., Vilniuje, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą kliudė tą pačia kryptimi judėjusį automobilį Opel Corsa, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. K. ir jį apgadino. Tokiu būdu A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 109 p., reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Teismas atkreipia dėmesį, jog A. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jo vairuojamas automobilis kliudė automobilį Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau kaip galima suprasti iš byloje esančios medžiagos, G. K. vairavo automobilį Opel Corsa, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Teismas mano, kad nutarime nurodant, kad A. P. vairuojamas automobilis kliudė ir apgadino G. K. vairuojamą Opel Corsa, v/n (duomenys neskelbtini), o ne Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini) bus ištaisyta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio policijos pareigūno padaryta rašybos klaida, nes iš esmės kitos faktinės aplinkybės (įvykio laikas, vieta) nesikeičia. A. P. neneigė, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo krovininį automobilį, kurį vėliau pasivijo ir užblokavo G. K. vairuojamas lengvasis automobilis. Teismas mano, kad priimtame nutarime nurodytas realus G. K. vairuoto automobilio modelis bei valstybinis numeris neišplečia A. P. pateikto kaltinimo ribų ir nepasunkino jo procesinės padėties.

Teismas nenustatė A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tai, kad jis baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir turi galiojančias nuobaudas, teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 5 p.)

Skirdamas nuobaudą dėl ATPK 127 str. 2 d. įvykdyto pažeidimo, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, (A. P. dirba profesionaliu vairuotoju), lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančių aplinkybių pripažinimą, todėl teismo nuomone A. P. už LR ATPK 127 str. 2 d. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą skirtina piniginė baudą, kurios dydis turi būti didesnis nei sankcijoje numatytas piniginės baudos minimumas. Atsižvelgus, kad A. P. dirba vairuotoju ir šis darbas yra jo pragyvenimo šaltinis, todėl teismas mano, kad netikslinga jį bausti specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti 150 Lt (vieno šimto ir penkiasdešimties litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.