Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo persvarstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad R. T. (toliau – ir užsienietis) Lietuvos Respublikoje 2007 m. apgaulės būdu buvo įgijęs kito asmens vardu išduotus dokumentus su kuriais gyveno Lietuvos Respublikoje. Jis Vilniaus apygardos teismo 2014-09-12 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 227 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metams 6 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-12 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. 2025-03-07 užsienietis, atlikęs bausmę, buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-03-07 sprendimu sulaikytas iki 2025-06-07. Policijos departamentas prie LR VRM 2025-02-28 pateikė išvadą Nr. 21-7K-288, kurioje nurodyta, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas prie LR VRM 2025-03-17 priėmė sprendimą Nr. 25S71539, kuriuo nusprendė išsiusti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kuris priimtas nagrinėti iš esmės skubos tvarka.

Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsieniečio asmenybė nustatyta.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo persvarstyti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-03-07 sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo VSAT prie LR VRM remiantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktų, 5 dalies 9 punkto pagrindais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ( iš lot. kraštutinė priemonė ) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja aukščiu minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Nagrinėjimu atveju užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kaip nurodo užsieniečio atstovė, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...>. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019).

Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

Kaip minėta, Policijos departamentas prie LR VRM 2025-02-28 pateikė išvadą Nr. 21-7K-288, kurioje nurodyta, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes užsienietis Lietuvoje buvo nuteistas už nusikaltimų, tame tarpe ir už sunkaus nusikaltimo padarymą bei turi teistumą. Ši išvada nėra panaikinta ar paneigta. Bet, atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienietis jam teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs visiškai, todėl, teismo vertinimu, nors ir egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyti sulaikymo pagrindai, jie yra formalūs. Be to, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis numato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas. Sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia judėjimo laisvės apribojimo priemonė, numatyta Įstatyme. Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis yra prieglobsčio prašytoju, nepaneigta užsieniečio atstovo pateikta informacija, jog užsienietis prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo surašė 2025-03-11 ir išsiuntė paštu, todėl negalima teigti, kaip nurodoma teikime, kad šio prašymo pateikimas yra siekis sutrukdyti sprendimo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įvykdyti. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis siekiant nustatyti jo teisinę padėtį ar įrodymų, patvirtinančių jo galimybę pasišalinti iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, teismas mano, kad užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas šiuo atveju būtų neproporcingą priemonę Įstatymo numatytiems tikslams pasiekti, t. y. tinkamai išnagrinėti užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Iš teismui pateikto V. A. sutikimo matyti, kad jis sutinka apgyvendinti savo giminaitį R. T. jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 2, 5 p., 115 str. 2 d. 2 p., 118 str. 1 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-03-07 sprendimą dėl R. T. sulaikymo ir taikyti Rusijos Federacijos piliečiui R. T., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 8.00 iki 15.00 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM apie savo buvimo vietą. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2025-06-07, bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.