Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratorės D. U., ieškinį atsakovui E. E. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės D. U., kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo E. E. 39 114,90 EUR skolos; 10 242,63 Eur palūkanų pagal paskolos sutartį; 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.Ieškinyje nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-02 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė D. U.. Bankroto administratorė patikrinusi turimus dokumentus nustatė, jog 2014-08-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. E. sudarė paskolos sutartį, kuria paskolos gavėjui buvo suteikta 41 994,90 EUR (145 000 Lt) paskola. Paskolos grąžinimo terminas 2024 m. gruodžio 31 d. Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos didžiosios knygos matyti, kad atsakovas dalį paskolos, t. y. 2 880,00 Eur, pagal paskolos sutartį grąžino 2015 metais ir liko skolingas 39 114,90 Eur. Teigia, jog ši tarp šalių sudaryta paskolos sutartis yra nenaudinga bankrutuojančiai įmonei ir tolesnis jos vykdymas pažeis kreditorių interesus. 2017-03-09 atsakovui buvo išsiųstas pranešimas Nr. 17-048, informuojantis, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir paskolos sutartis nutraukiama nuo 2017-03-08, atsakovą įpareigojo iki 2017-03-08 padengti paskolą. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą paskolos negrąžino, iš atsakovo prašo priteisti visą likusią negrąžintą paskolos sumą – 39 114,90 Eur. Taip pat nurodė, kad atsakovas už naudojimąsi suteikta paskola įsipareigojo mokėti palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatyme (2014-08-28 paskolos sutarties 1 str. 1 p.). Pažymi, kad Lietuvos Respublikos komercinių bankų metinės palūkanos negalioja nuo 2004 m., todėl Lietuvos pinigų finansų įstaigų euro zonos ne finansų bendrovių (įmonių) ir namų ūkių (gyventojų) paskolų susitarimams eurais taikomos vidutinės metinės palūkanų normos, kurias yra nustatęs Lietuvos bankas. 2017 m. vasario mėn. paskolų palūkanų norma gyventojams, gavusiems paskolą vartojimui, yra 11,44 proc., todėl iš atsakovo prašo priteisti 10 242,63 Eur dydžio palūkanas. Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteistos ieškovui 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2014-08-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. E. sudarė paskolos sutartį (t. 1, b. l. 7–8), kurios pagrindu ieškovė suteikė E. E. 41 994,90 EUR paskolą, o atsakovas įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 31d. grąžinti paskolos sumą ir sumokėti palūkanas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos komercinių bankų suteikiamų palūkanų vidurkį. Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-02 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą (t. 1, b. l. 20–21), bankroto administratore paskyrė D. U.. Bankroto administratorė patikrinusi turimus dokumentus nustatė, kad atsakovas pagal paskolos sutartį liko skolingas 39 114,90 Eur. Bankroto administratorė, gindama kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatyme numatytais pagrindais, 2017-03-08 pranešimu nutraukė tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. E. 2014-08-28 sudarytą paskolos sutartį (t. 1, b. l. 6). Ieškovė nurodė atsakovui iki 2017-03-20 grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą paskolos sumą, t. y. 39 114,90 Eur, ir metines palūkanas. Paskolos gavėjas E. E. paskolos sutarties nutraukimo neskundė.Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių paskolos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos įstatymuose bei formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Šiuo atveju nutraukus paskolos sutartį, paskolos gavėjui atsiranda pareiga grąžinti visą jam suteiktos negrąžintos paskolos dalį. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas šios prievolės nėra įvykdęs ir nėra grąžinęs ieškovei 39 114,90 Eur paskolos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas 2017-05-15 asmeniškai gavo 2017-05-08 nutarties kopiją, kurioje nurodyta, jog ieškovės BUAB „Ergas“, atstovaujamos bankroto administratorės D. U., ieškinys atsakovui E. E. dėl skolos priteisimo priimtas ir nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, tačiau atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, prievolių vykdymo teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti negrąžintos paskolos dalį (39 114,90 Eur) yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2014-08-28 pasirašytos paskolos sutarties 1.1 punkte atsakovas įsipareigojo kreditoriui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) mokėti palūkanas pagal Lietuvos Respublikos komercinių bankų palūkanų vidurkius. Kadangi nuo 2004-05-01 Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas neteko galios ir nuo 2004-05-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, sutartyje numatytas palūkanų skaičiavimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos komercinių bankų vidurkius, taip pat negalioja, todėl vadovaujamasi Lietuvos Respublikos bankų įstatymų nuostatomis. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Lietuvos banko nustatytas palūkanų normas (t. 1, b. l. 9), kur nurodyta, jog 2017 metų vasario mėnesio paskolų palūkanų norma gyventojams, gavusiems paskolą vartojimui, yra 11,44 proc. Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis. Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma. Mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Vadovaujantis nustatytomis palūkanų normomis bei atsižvelgiant į laikotarpį nuo paskolos sutarties pasirašymo (t. y. nuo 2014-08-28) iki sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki 2017-03-08), apskaičiuotos sutartinės pelno palūkanos sudaro 10 242,63 Eur. Atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, įstatymų nuostatas bei nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10 242,63 Eur palūkanų pagal paskolos sutartį yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovė vadovaudamasi CK 6.37 str. ir CK 6.210 str., prašo priteisti 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). CK 6.210 str. 2 dalyje nurodyta – kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-08-28 paskolos sutartis sudaryta tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo E. E., t. y. paskolos sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio palūkanas yra nepagrįstas. Be kitą ko, CK 6.210 str. 1 dalyje nurodyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į procesinių palūkanų teisinį reguliavimą, tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas sudarydamas paskolos sutartį veikė kaip verslininkas, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio palūkanas yra nepagrįstas, tačiau iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.Ieškiniu taip pat prašoma priteisti ieškovės turėtas bylinojimosi išlaidas. Nurodoma, kad šių išlaidų pagrįstumą patvirrtinančius įrodymus ieškovė pateiks iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, jog sprendimo už akių priėmimo dieną byloje nėra gauta jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 39 114,90 Eur skolą, 10 242,63 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 49 357,53 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-05-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.