Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui, atsakovams A. J. ir R. J. ,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovams A. J. ir R. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai atsiliepimo į skundą nepateikė.

Apie teismo posėdžio vietą, datą, ir laiką šalims pranešta, byla nagrinėtina joms nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 3 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 4 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 21 punktas). Pagal Nuostatų 12-13 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 26; 29 punktai).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, išrašai iš Gyventojų registro tarnybos ir A. J. 2014-07-29 prašymas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui“ patvirtina, kad atsakovai A. J. ir R. J. gyvena jų mirusiam tėvui A. J. nuosavybės teise priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 4 p. jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Iš byloje esančių vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nesumokėta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma yra 415,66 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovų nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra pagrįstas. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjas netinkamai skaičiavo vietinės rinkliavos dydį atsakovų naudojamam nekilnojamajam turtui, jį apskaičiuojant dalindamas apmokestinto nekilnojamojo turto plotą į dvi lygias dalis ir skaičiuodamas vietinės rinkliavos įmokas už kiekvieną dalį atskirai. Į bylą nepateikta jokių duomenų apie apmokestinto gyvenamojo namo nustatytas dalis atsakovams, atsakovų susitarimą mokėti už vietinę rinkliavą lygiomis dalimis ar pan. Byloje yra vieno iš atsakovų A. J. prašymas skaičiuoti vietinę rinkliavą lygiomis dalimis su R. J. , tačiau šiame prašyme neišreikštas R. J. sutikimas mokėti vietinę rinkliavą lygiomis dalimis, todėl, teismo vertinimu, tokio prašymo pagrindu atlikti vietinės rinkliavos įmokų apskaičiavimai negali būti laikomi pagrįstais.

Teismo nuomone, vietinė rinkliava turėjo būti apskaičiuojama pagal Nuostatų 21 punktą - vietinės rinkliavos dydis turėjo būti apskaičiuojamas litais (nuo 2015 m. sausio 1 d. - eurais) už 100 kv.m. apmokestinto nekilnojamojo turto ploto.

Nuostatų priede „Vietinės rinkliavos dydis Varėnos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“ (toliau – ir Priedas) (ginčui aktualios akto redakcijos) nurodyta, kad už gyvenamosios paskirties pastatus rinkliavos mėnesinis dydis yra 16 Lt (2014 m. sausio 1 d. – 18 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 5,25 Eur) už 100 kv.m. bendro naudingo ploto. Maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų plotas yra 100 kv.m.

Taigi, skaičiuojant vietinę rinkliavą atsakovų naudojamam gyvenamajam namui (bendras plotas 136,14 kv.m.), pagal Nuostatų 21 punkto reikalavimus, už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. priteistina iš atsakovų suma už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra 305,37 Eur (už 2009 m. – 16 Lt (4,63 Eur) + už 2010-2013 m. – 768 Lt (222,43 Eur) (12 mėn.x16 Lt)x 4 m.)+ už 2014 m. – 216 Lt (62,56 Eur) (12 mėn. x18 Lt) + už 2015 m. – 15,75 Eur (3 mėn x5,25 Eur)). Tačiau sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymu. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką, teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su skundu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-06-02. Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 metus, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už 2009 m. gruodžio mėnesį atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovų už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. pareiškėjui solidariai priteistina 300,74 Eur (305,37 Eur (bendra apskaičiuota suma) – 4,63 Eur (įmokos už 2009 m. gruodžio mėn. dydis) = 300,74 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ( CK 6.296 str.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų pareiškėjo patirtas 28,96 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – už skundo surašymą, sumokėtas UAB „Juris LT“ pagal 2015 m. sausio 1 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 316.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateikta 2015-05-11 sąskaita faktūra Nr. JUR1048, internetinės bankininkystės duomenys (2015-05-12 operacijos išrašas) patvirtina 28,96 Eur advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose.

Tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas ir atitinkamai nuspręsti, kokia dalis pareiškėjo patirtų teismo išlaidų, numatytų ABTĮ 44 straipsnyje, jam turi būti atlyginta (CPK 93 str. 2 d.).

Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimas tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti. Pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas 0,72 dalimi (300,74/415,66). Prašė priteisti 415,66 Eur, o priteista 300,74 Eur. Išlaidų priteisimui taikytinas 0,72 koeficientas. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, bylos sudėtingumą, maksimalią galimą priteisti sumą, į tai, kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovų pareiškėjui priteistina 20,85 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (28,96 Eur x 0,72) (ABTĮ 44 str. 2 d., 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 45 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir R. J. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 300,74 Eur (tris šimtus eurų, 74 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 20,85 Eur (dvidešimt eurų, 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.