Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2014-02-04 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 4 dalį kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnio pagrindai), teistas 2015-06-26 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant tęsti mokslą ir paskiriant 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (darbus atlikęs), ir

P. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. ir P. K., laikotarpiu nuo 2015-12-05 iki 2015-12-21, tiksli diena ir laikas nenustatyti, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, turimais raktais atsirakino L. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į patalpą ir iš kambario pagrobė svetimą L. G. priklausantį turtą – 50 eurų vertės kompiuterį „F. S.“ ir 500 eurų vertės puodų rinkinį, tuo padarydami nukentėjusiajai L. G. 550 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. J. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad tądien buvo išgertuvės pas jį namuose, su P. K. išgėrė du butelius degtinės, pasikvietė dvi paneles. Pritrūko alkoholio, jis žinojo, kad L. G. nėra namuose, žinojo, kad senelis prižiūri jos namus. Pasakė jiems (P. K. ir panelėms), kad žino kur senelis laiko raktus, pasiėmė tuos raktus, išėjo į lauką parūkyti, atsirakino duris, įėjo į vidų, pasiėmė pusę butelio viskio, išgėrė. P. rado kitame kambaryje kompiuterį (nešiojamąjį), norėjo pakeisti, nes jo buvo sudaužytas, apkeitė. Pabaigė gerti viskį, rado dėžę su kodu, paėmė tą dėžę. Jie (P. K. ir mergina) išėjo, susitarė kur susitiks. Jis aptvarkė butą, užrakino duris, viską tvarkingai paliko. Susitiko prie vagono, ėjo paupiu, galvojo atidaryti tą dėžę su kodu, sudaužė, ten buvo indai, jiems jų nereikėjo, išmėtė juos paupyje. Tada palydėjo juos iki „Bangelės“. P. K. su G. M. išėjo išsinešdami nešiojamąjį kompiuterį. Jis grįžo namo, paliko raktus vietoje. P. K. ir G. M. susitikęs daugiau nebuvo dvi dienas. Naudos neturėjo iš vagystės. Alkoholio reikėjo, girtumas taip padarė, nieko organizuoto nebuvo suplanavę. Viską pripažįsta. Apmokėjo žalą.

Kaltinamasis P. K. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad viską papasakojo R.. Tik dėl to kompiuterio, tai kai jis išėjo su tuo kompiuteriu, tai pardavė nepažįstamam žmogui už 20 eurų. Išgertuvės spontaniškai įvyko, pusės dalykų neatsimena. Nežino kam reikėjo lagamino. Išmėtė indus, naudos jokios nebuvo, viskį pasiėmė. Klaidą padarė. Yra pasiryžęs atlyginti žalą ir susitaikyti su nukentėjusiąja. Mažins alkoholio vartojimą ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

Iš 2015-12-27 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. G. pranešė apie tai, jog 2015-12-21 apie 19 val. ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir tą patį vakarą pastebėjo, kad namie nebėra jai priklausančio FUJITSU SIEMENS kompiuterio (baltai pilko), o paliktas ASUS kompiuteris, kompiuterį vertina 50 eurų. Tuo metu nesikreipė į policiją. 2015-12-27 apie 9 val. pastebėjo, kad namie nebėra lagamino su kodiniu užraktu, kurio viduje šveicariški puodai, juos vertina 500 eurų (b.l. 7-12).

Iš 2016-01-21 nukentėjusiosios L. G. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji parodė, kad nuo 2015-12-05 iki 2015-12-21 buvo gydymo įstaigoje, o jos namus prižiūrėjo kaimynas R. J., kuriam ji paliko buto raktus. 2015-12-21 grįžusi namo pastebėjo, kad nebėra jos nešiojamo kompiuterio „F. S.“, o vietoj jo padėtas nešiojamas kompiuteris „Asus“. Dar po kelių dienų pasigedo naujų šveicariškų puodų rinkinio, kuris buvo užrakintame lagamine. Dėl vagystės ji patyrė 550 eurų turtinę žalą (b. l. 15-22).

Iš 2016-01-25 liudytojo R. M. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas parodė, kad nuo 2015 metų gruodžio pradžios iki švenčių, kaimynei L. G. išvažiavus gydytis, jos paprašytas, prižiūrėjo jos butą, turėjo jo raktus. Šiuo laikotarpiu jis buvo radęs nerakintas L. G. buto duris, tačiau viduje viskas buvo tvarkinga. Anūkas R. J. jam yra prisipažinęs, kad su P. K. pro nerakintas duris buvo užėję į L. G. butą, tačiau nieko blogo ten nedarė, pasėdėję išėjo (b.l. 28-29).

Iš 2016-01-06 liudytojos G. M. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja parodė, kad 2015 metų gruodžio mėnesį, tikslesnės dienos neprisimena, ji ir P. K. girtavo pas R. J.. Dėl išgerto didelio alkoholio kiekio ji prisimena labai nedaug. Pamena, kad jie trise buvo įėję į kažkokį butą, kurio duris raktais atrakino R. J.. Ten vaikinai gėrė viskį, vaikščiojo po kambarius. P. K. paėmė jame rastą nešiojamąjį kompiuterį, o vietoj jo paliko savąjį. Išeidami iš šio buto R. J. ir P. K. išsinešė didelį lagaminą, kurį sulaužę Tilto gatvėje rado naujus puodus, kuriuos išmetė. Ji, nenorėdama į tai veltis, ėjo link namų. Netrukus ją prisivijo P. K.. Jis nešėsi pavogtąjį kompiuterį, kurį prie autobusų stoties pardavė už 20 eurų nepažįstamam vaikinui. Pinigų nesidalino. Kad jie tą naktį buvo įėję į svetimą butą, ji sužinojo tik po kelių dienų, po pokalbio su R. J.. Tą naktį, būdama stipriai girta, manė, kad jie buvo R. J. seneliams priklausančiame bute (b.l. 31-35).

Iš 2016-02-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja G. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 36-38).

Iš 2016-02-01 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Tilto gatvės, Anykščiuose, atkarpa, paupys. Apžiūros objektas Šventosios upės skardis, esantis ties Tilto gatve, Anykščiuose. Apžiūrima skardžio teritorija tarp Tilto gatvėje esančių namų Nr. 16 ir 25. Apžiūros metu ties skardžio viduriu rastas ir paimtas pilkos spalvos, sulaužytas lagaminas, žemiau jo, arčiau vandens rastas ir paimtas stiklinis puodo dangtis polietileniniame maišelyje (b.l. 40-42).

Iš 2016-02-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas puodo dangtis ir lagaminas (b.l. 43-45).

2015-12-27 L. G. pateikė nešiojamą kompiuterį „Asus“, kurį rado savo namuose (b.l. 10).

Iš 2016-01-22 apžiūros protokolo matyti, kad kompiuteris „Asus“ buvo apžiūrėtas (b.l. 48-51).

Iš 2016-01-25 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad P. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 64-66).

Iš 2016-02-01 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 99-102).

Iš 2016-05-13 nukentėjusiosios L. G. pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji L. G. pretenzijų kaltinamiesiems neturi, kadangi R. J. ir P. K. jai atlygino visą turtinę žalą. Nuo civilinio ieškinio atsisako. R. J. ir P. K. atsiprašė ir ji jiems atleido, prašo baudžiamąją bylą nutraukti (b.l. 157).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šiuos aukščiau išdėstytus kaltinamųjų teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamųjų R. J. ir P. K. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. svetimo turto vagystę įsibrovus į patalpą visiškai įrodyta. Apklausti teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji R. J. ir P. K. prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, R. J. iš senelio paimtais nukentėjusiosios L. G. buto raktais, atsirakino nukentėjusiosios buto duris ir tokiu būdu įsibrovę į jos butą iš ten pagrobė 50 eurų vertės kompiuterį „F. S.“ ir 500 eurų vertės puodų rinkinį. Šias teismui papasakotas įvykio aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. M., liudytojas R. J., taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. R. J. ir P. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje.

R. J. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamasis teisiamas 2 kartą (LITEKO duomenys), per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Yra baustas administracine tvarka (b.l. 120-124), psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (b.l. 125). Šiuo metu R. J. niekur nesimoko ir nedirba. Byloje surinkti duomenys, apibūdinantys R. J. veiksmus ir jo asmenį, rodo polinkį nusikalsti. Tačiau kaltinamasis savo noru atlyginimo padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Esant nusikaltimų recidyvui (BK 56 str.) kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, todėl R. J. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad yra ir R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą, teismas, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirtą kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę atidedant dviejų metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Utenos rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendžiu paskirta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui paskiriant įpareigojimus.

R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 103-104).

Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis P. K. su nukentėjusiąją L. G. susitaikė, atlygino jai padarytą turtinę žalą, todėl ji prašė teismo bylą nutraukti. Šią aplinkybę patvirtina 2016-05-13 L. G. pareiškimas (b.l. 157).

BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis P. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pilnai pripažino. Iš nukentėjusiosios pateikto 2016-05-13 pareiškimo, matyti, kad kaltinamasis P. K. su nukentėjusiąją yra susitaikęs, turtinę žalą atlyginęs, nukentėjusioji pretenzijų jam neturi ir prašo bylą nutraukti. Be to, kaltinamasis P. K. teisiamas pirmą kartą, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Byloje nustatyta, kad P. K. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 77-80). Psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (b.l. 82), šiuo metu niekur nedirba ir nesimoko. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo P. K. padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti.

P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 69-70).

Nukentėjusioji L. G. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kurio dydis 550 eurų (b.l. 25). Iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos kaltinamieji R. J. ir P. K. atlygino nukentėjusiajai L. G. padarytą turtinę žalą, todėl nukentėjusioji L. G. atsisakė nuo pareikšto civilinio ieškinio (b.l. 157). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BPK 112 str. 3 d., 113 str. 2 d., CPK 293 str. 1 d. 4 p., atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas, o procesas dėl nukentėjusiosios L. G. pareikšto civilinio ieškinio civiliniams atsakovams R. J. ir P. K. nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinti iš dalies bausmes sudedant su Utenos rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nuosprendžiu paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, R. J. paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojant R. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja L. G. ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą kaltinamojo P. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 38 str. 3 d. teismas įspėją kaltinamąjį P. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priimti civilinės ieškovės L. G. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio civiliniams atsakovams R. J. ir P. K. nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.