Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.13.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.1.16.1.10.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1.1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 24 d.

Kaunas

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2014 m. balandžio 9 d. apie 13.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kaune, (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo koridoriuje, siekdama pažeminti policijos pareigūnų garbę bei orumą, išplūdo įvairiais įžeidžiančiais bei necenzūriniais žodžiais Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK policijos viešosios policijos skyriaus pareigūnus P. P., A. Š. ir A. V., paprašyta nutraukti neteisėtą veiką apspjovė pareigūną A. V., tuo įžeidė policijos pareigūnus P. P., A. V. ir A. Š., vieną kartą kairės rankos pirštų krumpliais smogė nukentėjusiajam pareigūnui A. Š. į apatinę lūpą, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu panaudodama fizinį smurtą pasipriešino savo funkcijas atliekančiam policijos pareigūnui A. Š..

Kaltinamoji V. K. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad 2014 m. balandžio 9 d. ryte, apie 11 val. ji buvo namuose, buvo išgėrusi vaistų, bei alkoholio, nes paskutiniu metu labai nesisekė, klausėsi muzikos. Policijos pareigūnus iškvietė kaimynė dėl, šios manymu, per garsiai leidžiamos muzikos. Buvo rytas, todėl jos manymu, muzika niekam netrukdė. Visas konfliktas su pareigūnais vyko koridoriuje. Atvykus policijai ji išsigando, nes buvo išgėrusi vaistų, alkoholio. Pareigūnai pradėjo vaikščioti po jos namus, ji dėl to labai susinervino, nubėgo, pasikvietė kaimynę. Pareigūnai pradėjo kalbėti, kad išsiveš jos vaiką, kuriam 10 metų už nepriežiūrą, ji dėl to labai išsigando. Galėjo vadinti pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais neatsimena, nes buvo neblaivi, ne visais žodžiais, kuriuos nurodė pareigūnai teisiamojo posėdžio metu galėjo vadinti, galėjo ir spjauti, labai dėl to apgailestauja. Kai pareigūnai pasakė, kad paims vaiką į pastogę, ji paprašė, kad ateitų jos pilnametė dukra, kaip viskas tiksliai buvo, neatsimena. Tačiau tyčia tikrai netrenkė pareigūnui į veidą. Kadangi pareigūnai norėjo atimti vaiką, ji nenorėjo to leisti, kilo sąmyšis, dukra ją traukė į vieną pusę, ji besimosikuodama nesusivaldė, gal ir pataikė pareigūnui, tačiau tai padarė ne tyčia, nes ji negalėtų smogti tokiam vyrui, jai ranka operuota. Už netinkamą vaiko priežiūrą jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Blaivi nebūtų taip pasielgusi. Labai gailisi dėl visų savo veiksmų, dėl nesusivaldymo, pripažįsta, kad blogai elgėsi. Pareigūnų atsiprašė.

Nukentėjusysis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2014-04-09 apie 11.30 val. kartu su (duomenys neskelbtini) A. V. ir (duomenys neskelbtini) P. P. atvyko į (duomenys neskelbtini) namą, kadangi buvo gautas namo gyventojos L. S. pranešimas dėl galimų teisės pažeidimų. Jis ir tyrėjas P. P. vilkėjo policijos uniformas. Namo penktame aukšte, einant koridoriumi (duomenys neskelbtini) buto tarpduryje stovėjo V. K., kuri pradėjo šaukti, ko jie čia atvažiavo, matėsi, kad moteris neblaivi. Jie prisistatė. Iš pranešėjos sužinojo, kad kartu su V. K. buvo ir šios sugyventinis, todėl pareigūnai A. V. bei P. P. nurodė V. K. pasakyti, kur yra šios sugyventinis. V. K. sakė, kad sugyventino nėra, sakė eiti į butą ir patiems pasižiūrėti. Jis įėjo butą, kuriame buvo matyti netvarka, neišgerto alaus butelių, jokio pašalinio asmens nebuvo. V. K. išlėkė į koridorių, reiškė didelį nepasitenkinimą ir kažkur nubėgo. Kaimynė L. S. paaiškino, kad V. K. sugyventinis yra kitame bute. Jie ėmė belstis į nurodytą butą, po 5-7 minučių duris atidarė visiškai neblaivus asmuo, už jo stovėjo 8-9 metų berniukas. Vyras reiškė didelį nepasitenkinimą, kad jam neleidžiama ilsėtis. Tuo metu grįžo kaltinamoji. Kadangi jis pamatė, kad duris atidaręs vyriškis yra visiškai neblaivus, mažametis vaikas negalėjo būti paliktas su šiuo asmeniu, todėl jis nusprendė vaiką iš tos aplinkos paimti. Vyras ketino uždaryti buto duris, o jis jam to padaryti neleido. Dėl to kilo dar didesnis konfliktas su kaltinamąja, ši ėmė plūstis necenzūriniais lietuviškais ir nelietuviškais žodžiais, taip pat vadino juos „mentais“, „žmogžudžiais“, „žertvomis“. Šie žodžiai buvo nukreipti prieš visą VRM sistemą. Taip pat kaltinamoji tyčia apspjovė pareigūną A. V.. Rašant vaiko perdavimo aktą, kuriuo jie mažametį kaltinamosios vaiką perdavė prižiūrėti pilnametei kaltinamosios dukrai, V. K. išvadino jį „sutrauka“. Jį tai įžeidė, pažemino. Jis paaiškino, kad už tokį elgesį jai gresia baudžiamoji atsakomybė, kaltinamąją pradėjo raminti dukra, tačiau kaltinamoji ėmė blaškytis po koridorių, buvo įsiaudrinusi, praeidama pro jį rankos pirštų krumpliais sudavė jam į veidą, prakirto lūpą, ėmė bėgti kraujas. Kadangi ji atsisakė vykti į komisariatą, jai buvo uždėti antrankiai ir kaltinamoji buvo pristatyta į komisariatą. Kaltinamoji jo atsiprašė, pretenzijų jai neturi, atleido.

Nukentėjusysis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2014-04-09 apie 11.30 val. kartu su (duomenys neskelbtini) A. Š. ir (duomenys neskelbtini) P. P. atvyko į (duomenys neskelbtini) namą, kadangi buvo gautas namo gyventojos L. S. pranešimas dėl galimo teisės pažeidimo. Einant penkto aukšto koridoriumi (duomenys neskelbtini) buto tarpduryje stovėjo V. K., kuri pradėjo juos vadinti įvairiais necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, reikšti pasipiktinimą ko jie atvykę. Kadangi L. S. nurodė, kad ją kaimynai V. K. su sugyventiniu išvadino necenzūriniais žodžiais, todėl jis, priėjęs prie V. K. prisistatė esantis policijos pareigūnas, parodė tarnybinį pažymėjimą, paprašė nurodyti jos anketinius duomenis, paklausė, kur yra jos sugyventinis. Ši šaukė, kad neprivalo aiškintis visokiems „mentams“, koridoriuje šaukė necenzūriniais žodžiais, sakė, eiti į butą patikrinti patiems, kad ten nieko nėra. Jie patikrino butą, tačiau sugyventinio čia nerado, kaltinamoji tuo metu išlėkė iš buto. Tyrėjas P. P. su L. S. bendravo jos bute, o jis su pareigūnu A. Š. beldėsi buto (duomenys neskelbtini) duris, kur turėjo būti V. K. sugyventinis. Tik po kurio laiko sugyventinis atidarė duris, buvo visiškai girtas, su juo kartu buvo mažametis berniukas. Grįžusi su kita kaimyne, V. K. šaukė, kad su jais bus susidorota, ištisai plūdosi necenzūriniais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Tuo metu atėjo ir P. P.. Kadangi ir V. K. ir jos sugyventinis buvo akivaizdžiai neblaivūs, buvo nutarta paimti vaiką. Tada V. K. dar labiau įsiuto, ėmė bėgioti, stumdytis, juos įžeidinėjo, pasakė, kad tuoj apspjaus ir demonstratyviai, įžūliai jį apspjovė. V. K. buvo perspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už tokius veiksmus. Atėjus kaltinamosios pilnametei dukrai, buvo nuspręsta atiduoti mažametį vaiką šios priežiūrai, rašant vaiko perdavimo aktą, V. K. išvadino A. Š. „sutrauka“ ir jo paprašyta nutraukti neteisėtus veiksmus, smogė jam kairės rankos kumščiu į veidą. Šiam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Po šio veiksmo V. K. buvo sulaikyta. Dėl tokių V. K. veiksmų patyrė moralinės žalos, įsižeidė. Atleisti kaltinamajai nesutinka, šios atsiprašymo nepriima.

Nukentėjusysis P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2014-04-09 apie 11.30 val., kadangi buvo gautas L. S. pranešimas dėl girtaujančių kaimynų nuolatinio keliamo triukšmo, pagal (duomenys neskelbtini) A. V. nurodymą kartu su A. V. ir (duomenys neskelbtini) A. Š. nuvyko (duomenys neskelbtini) į butą (duomenys neskelbtini). Koridoriuje jau buvo V. K., jis nuėjo pas pranešėją priimti šios pareiškimą, girdėjo koridoriuje riksmus. Paėmęs iš L. S. pareiškimą išėjo į koridorių, V. K. bėgiojo po koridorių, šaukė necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, tyčia apspjovė pareigūną A. V.. V. K. įžeidinėjimai buvo nemalonūs, nes viską girdėjo jos mažametis vaikas, įžeidė jį kaip pareigūną. Buvo iškviesti patruliai V. K. girtumui nustatyti, buvo nustatytas 1,9 promilių girtumas. Netrukus atvyko V. K. dukra, kuriai rašant pasižadėjimą, kad globos mažametį brolį, V. K. viršininką A. Š. apšaukė „sutrauka“, jis aiškiai pasakė, kad ši nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, bet ji vaikščiodama bendrojo naudojimo koridoriumi ir praeidama pro A. Š. kairės rankos kumščiu smogė jam į veidą, iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Tuomet V. K. buvo sulaikyta. Jis asmeniškai pretenzijų V. K. neturi, ši jo atsiprašė, atsiprašymą jis priėmė, jai atleido.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-20).

V. K. 2014-04-09 blaivumo testu nustatytas 1,49 promilių girtumas (b.l. 38).

Specialisto išvada Nr. G 807/14(02) A. Š. konstatuota muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.22).

Pareigūnų A. Š. bei A. V. 2014-04-09 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos iš esmės tos pačios įvykio aplinkybės, kokias pareigūnai nurodė teisiamoji posėdžio metu (b.l. 2-3, 4-5).

Iš 2014-04-11 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad V. K. protokolas surašytas už ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t.y. už 2014-04-09 apie 11.00 val. nustatytą motinos valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams (b.l. 7-8).

Kaltinamoji V. K. buvo sulaikyta 2014-04-09 11 val. 30 min., iš sulaikymo paleista 2014-04-10 14 val. 40 min. (b.l. 39-41).

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. BK 290 str. įžeidimu laiko bet kokiu būdu atliktus nukentėjusio, einančio savo pareigas, atžvilgiu nepadorius veiksmus, demonstravimą bendro neigiamo jo asmenybės vertinimo, jo diskreditavimą, jo moralinio prestižo menkinimą tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šia įstatymo norma yra saugoma šių asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Nors kaltinamoji V. K. teisiamojo posėdžio neigė vartojusi kai kuriuos necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius pareigūnų atžvilgiu, tačiau iš esmės pripažino įžeidinėjusi pareigūnus, apspjovusi vieną jų. Taip pat kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu neigė savo tyčią suduodant pareigūnui, tačiau jos kaltę jai inkriminuojamų nusikaltimų padarymu įrodo nukentėjusiųjų parodymai, patvirtinantys, kad V. K. įžūliai elgėsi policijos pareigūnų atžvilgiu, juos plūdo necenzūriniais žodžiais, įžeidžiančiais žodžiais, demonstratyviai apspjovė pareigūną, taip pareigūnus įžeidė, ir jiems priešinosi – sudavė pareigūnui į veidą, prakirto lūpą. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už nurodymų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnai dėvėjo policijos uniformas, prisistatė V. K. ir pasakė dėl ko jie atvyko. Nukentėjusiųjų parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo. T. V. K. žinojo, kad jie yra policijos pareigūnai, juolab, kad V. K. nurodė, kad yra dirbusi policijos komisariate ir atvykusius asmenis pažinojo kaip policijos pareigūnus. Kaltinamoji V. K. įvykio metu buvo neblaivi (jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), teigė dalies įvykių neatsimenanti, todėl jos parodymus, kad ji sudavė pareigūnui netyčia, teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamosios pasirinktą gynybos versiją. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius bei teismo posėdžio metu gautus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji V. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vadino pagal iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, vieną pareigūnų apspjovė, tuo įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus, bandydama sumenkinti policijos autoritetą aplinkinių bei pačių pareigūnų akyse, tyčia ranka sudavė vienam pareigūnų į lūpą, padarydama pareigūnui nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, todėl jos veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str. tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Lietuvos Respublikos BK 286 str. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Lietuvos Respublikos BK 290 str. sankcijoje numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu neigė savo tyčią suduodant pareigūnui į veidą, t.y. tik iš dalies prisipažino esanti kalta, todėl jos gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų negali būti pripažintas lengvinančia jos atsakomybę aplinkybe (BK 59 str.). Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamoji padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 286, 290 str.), kurie nukreipti į normalią valstybės tarnautojų veiklą, jų orumą, garbę. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę - V. K. neteista (b. l. 48), administracine tvarka bausta (b.l. 49-50), nedirbanti, registruota darbo biržoje, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b.l. 54), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 52). Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad kaltinamajai už BK 286 str., 290 str. numatytų nusikaltimų padarymą skirtina šių straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, dydį nustatant žemesnį nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamosios išbūtas laikiname sulaikyme, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (260 litų) baudos.

Taikyti BK 64¹ straipsnio nėra pagrindo, kadangi kaltinamoji kalta dėl nusikalstamų veikų prisipažino tik iš dalies.

Kaltinamajai V. K. šioje byloje skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-04-11 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1185 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (b.l. 65). Šioje pažymoje nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. K., kurią gina Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Violeta Naujokienė, yra patirta 80 Lt išlaidų. Šios išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ir yra priteistinos iš V. K. valstybės naudai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nedirbanti, augina mažametį vaiką, mažintinos (BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

n u s prendė:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str. ir skirti jai bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. - 6 MGL dydžio, t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. – 8 MGL dydžio, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti – 8 MGL dydžio, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti V. K. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-09 iki 2014-04-10 (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos (260 litų) ir laikyti, kad V. K. paskirta 6 MGL dydžio, t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) bauda.

Įpareigoti kaltinamąją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą ji privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

V. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš V. K. valstybės naudai 40,00 Lt (keturiasdešimt litų) už Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant nurodytą sumą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (juridinio asmens kodas – 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.