Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1014-555/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-30
Bylos Nr.
2A-1014-555/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Algirdas Remeika
Trečiasis asmuo
AB SEB banko, UAB „BTA draudimas“
Ieškovas
D. G.
Advokatai
Aiva Dumčaitienė
Kategorijos
  • 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1014-555/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valentina Ščerbakova
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.3;44.2.4.1;44.5.2;99.5;114.11;121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui L. M., trečiojo asmens AB SEB banko atstovei advokatei Aivai Dumčaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui antstoliui R. V., tretiesiems asmenims UAB „BTA draudimas“, AB SEB bankas dėl žalos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. G. prašė priteisti iš antstolio R. V. 1419,60 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ( b. l. 3-6). Nurodė, kad 2008-10-16 Kauno apskrities VPK KPV nutarimu ieškovui buvo paskirta administracinė nuobauda- 200 Lt bauda, už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurią ieškovas 2009-01-12 sumokėjo ir 441 Lt vykdymo išlaidas, iš viso – 641 Lt. 2009-01-13 ieškovas su AB SEB banku sudarė terminuoto kaupiamojo indėlio sutartį, indėlio pirmojo termino pabaiga - 2009-04-14. Bankas už indėlį 91 dienai įsipareigojo mokėti 7,30 proc. metinių palūkanų, atsižvelgiant, kad metuose yra 365 dienos, tačiau AB SEB bankas 2009-01-23 gavęs atsakovo antstolio R. V. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti lėšas 815, 68 Lt ir pervesti šias lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, nutraukė su ieškovu sudarytą terminuoto kaupiamojo indėlio sutartį ir areštavo pinigines lėšas, esančias ieškovo Visa Electron kortelės sąskaitoje. Ieškovo terminuoto indėlio sutartis buvo nutraukta gavus nepagristą ir pavėluotą (2009-01-23) antstolio patvarkymą, kai tuo tarpu bauda jau buvo sumokėta anksčiau (2009-01-12), t.y. dėl neteisėto antstolio R. V. patvarkymo terminuoto kaupiamojo indėlio sutartis buvo nutraukta ir ieškovas prarado visas palūkanas pagal indėlio sutartį - jeigu minėta sutartis nebūtų nutraukta, suėjus terminui už indėlį ieškovui būtų išmokėta 1419,60 Lt palūkanų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai, priteisė iš antstolio R. V. ieškovui D. G. 140,40 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 140, 40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009 07 22 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 6, 60 Lt žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas dėl Terminuotos kaupiamojo indelio sutarties nutraukimo patyrė žalą, tačiau šiuo atveju būtina nustatyti ar šią žalą ieškovas patyrė dėl atsakovo antstolio R. V. neteisėtų veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) . Nors bylos nagrinėjimo metu šalys negalėjo paaiškinti teismui, kaip ieškovas sužinojo, kad yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas 2009 01 12 baudą ir vykdymo išlaidas sumokėjo, teismas darė išvadą, kad ieškovui apie vykdomosios bylos iškėlimą buvo pranešta iš antstolio kontoros. Teismo vertinimu, elgdamasis rūpestingai ieškovas sumokėdamas baudą ir vykdymo išlaidas galėjo pranešti antstoliui apie baudos ir vykdymo išlaidų sumokėjimą, nors įstatymas (CPK 644 str.) tai daryti jo neįpareigoja. Teismas darė išvadą, kad jeigu skolininkui telefonu arba kitu būdu pranešė apie skolos ir vykdymo išlaidų dydį, nurodė vykdomosios bylos numerį ir antstolio depozitinės sutarties duomenis, tai vykdomojoje byloje privalėjo apie tai padaryti atžymą, kuri leistu antstoliui, nes jis turi galimybę patikrinti savo sąskaitas elektroniniu būdu arba rankiniu būdu, matyti, kad skolininkas skolą ir vykdymo išlaidas sumokėjo, tačiau antstolis R. V. nebuvo rūpestingas ir per 2009 01 12 - 2009 01 22 laikotarpį turėdamas pakankamai laiko nepatikrino savo sąskaitas ir todėl nematė, kurių asmenų pinigai įplaukė į jo sąskaitas ir už ką. Teismas nurodė, kad šių veiksmų neatlikimas buvo priežastimi to, kad 2009 01 22 antstolis priėmė nereikalingus neteisėtus patvarkymus dėl skolininko turto, piniginių lėšų arešto, be to, patvarkymai dėl skolininko piniginių lėšų arešto buvo neteisėti ir dėl tos aplinkybės, kad 2009 01 22 patvarkymu vykdomąjį dokumentą išsiuntė į skolininko darbovietę dėl piniginių lėšų išieškojimo iš jo darbo užmokesčio. Teismas sprendė, jog dėl neteisėto antstolio veiksmo – piniginių lėšų arešto, buvo nutraukta ieškovo ir AB SEB banko terminuota kaupiamojo indelio sutartis ir ieškovui padaryta žala. Tačiau teismas pripažino, kad jeigu ieškovas žinodamas apie vykdomosios bylos iškėlimą būtų domėjęsis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p. ) tai būtų išvengęs didesnių nuostolių. Sprendė, kad ieškovas nuo 2009 01 23 žinodamas, kad jo Terminuoto kaupiamojo indelio sutartis nutraukta (be to atsakovas antstolis R. V. 2009 01 26 patvarkymais panaikino areštus turtui ir piniginėms lėšoms ir grąžino jas į ieškovo sąskaitą AB SEB banke) galėjo po 2009 01 26 sudaryti naują sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis, tuo pačiu išvengdamas didesnių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad dėl atsakovo antstolio R. V. kaltės ieškovui buvo padaryta tik 140, 40 Lt. žala, kuri susidarė dėl to, jog ieškovas dėl sutarties nutraukimo negavo palūkanų už 11 dienų nuo 2009 01 13 iki 2009 01 23 (78000x0,073/365)x 11=140,40 Lt), todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 140, 40 Lt žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas D. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas neištyrė bylos aplinkybių visapusiškai ir objektyviai, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, dėl to neteisingai nustatė žalos dydį. Nurodo, kad jis – ieškovas, domėdamasis vykdymo tvarka, būdamas rūpestingas bei atidus, nelaukdamas kol antstolis areštuos jo sąskaitas banke, sumokėjo paskirtą baudą bei vykdymo išlaidas, o kadangi vykdomoji byla buvo baigta (vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykužius vykdomąjį dokumentą) sudarė terminuoto kaupiamojo indėlio sutartį. Nurodo, kad pagal LAT išaiškinimą, turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmu, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Teigia, kad šiuo atveju ieškovas sudarydamas sutartį su trečiuoju asmeniu iš anksto numatė gauti pajamas ir pagrįstai tikėjosi iš terminuoto indėlio gauti pajamų. Taip pat nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, po to, kai buvo sumokėta bauda ir vykdymo išlaidos 2009-01-23 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoti lėšas ir pervesti į antstolio depozitine sąskaitą 815,68 Lt sumai. Apelianto nuomone, atsakovas pažeidė Antstolių įstatymo 3 str., kuriame reglamentuoti antstolių veiklos principai - atsakovas turėjo vadovautis teisėtumo principu, privalėjo sąžiningai atlikti profesines pareigas bei vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalėjo imtis teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Nurodo, jog ieškovo negautos pajamos yra numatyta ir realiai tikėtina gauti suma, t. y. 1419,60 Lt, šių pajamų ieškovas negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Pabrėžia, kad CK 6.251 str. 1 d. yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Apelianto nuomone, sprendime nurodytas argumentas, kad dėl antstolio R. V. kaltės buvo padaryta tik 140,40 Lt. žala, kuri susidarė dėl to, kad ieškovas dėl sutarties nutraukimo negavo palūkanų už 11 dienų nuo 2009-01-12 iki 2009-01-23 yra padarytas iš atsakovo bei trečiojo asmens AB „SEB bankas" neįrodytos prielaidos, kad ieškovui buvo žinoma, jog nutraukus sutartį likusios nuo arešto piniginės lėšos buvo pervestos į ieškovo kitą sąskaitą esančią tame pačiame banke ir todėl jis galėjo sudaryti naują terminuotojo kaupiamojo indėlio sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis ir ši prielaida neatitinka faktinės tikrovės, nepagrįsta ir yra atmestina kaip pažeidžianti įrodymų pakankamumo principą (CPK 176 str. 1 d.),

Atsiliepimas

Atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas antstolis R. V. ir tretysis asmuo „BTA“ ADB filialas Lietuvoje prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškinys pareikštas dėl žalos, padarytos antstolio veiksmais, atlyginimo. Ieškovas nagrinėjamojoje byloje neteisėtą antstolio veiksmą įvardijo antstolio patvarkymą areštuoti lėšas, pervedant jas į antstolio depozitinę sąskaitą, kurį įvykdžius, bankas su ieškovu nutraukė terminuoto kaupiamojo indėlio sutartį. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Įstatymas antstolį apibūdina kaip valstybės įgaliotą asmenį, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolių atsakomybę reglamentuojančio Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir žalos, bei kaltė (išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Visas šias sąlygas pirmosios instancijos teismas nustatė. Byloje nėra ginčo, kad antstolis priėmė patvarkymą areštuoti ieškovo lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą tuomet, kai skolininkas (ieškovas) jau buvo sumokėjęs administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtą baudą bei antstolio raginime apskaičiuotas vykdymo išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, be pagrindo pilnai netenkino jo reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies. Ieškovas pateikė reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias, ieškovo teigimu, jis būtų gavęs pasibaigus terminuoto kaupiamojo indėlio sutarčiai, jeigu bankas nebūtų nutraukęs sutarties dėl antstolio taikyto piniginių lėšų arešto. Kaip jau minėta, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės santykiai, turi būti nustatomas faktinių aplinkybių visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, ji yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šias pajamas ir pan.

Bylą nagrinėjęs teismas ieškinį tenkino iš dalies konstatavęs, kad ieškovas nutraukus terminuoto kaupiamojo indėlį sutartį negavo palūkanų per laikotarpį nuo 2009-01-13 iki 2009-01-23, t.y. už 11 dienų. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ir AB SEB banko 2009-01-13 sudaryta terminuoto kaupiamojo indėlio sutartis (b.l. 10) buvo nutraukta 2009-01-23, antstoliui priėmus patvarkymą dėl 815,68 Lt arešto (b.l. 15). Pagal sudarytos terminuoto kaupiamojo indėlio sutarties nuostatas, atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 7,30 procentų metinių palūkanų, t.y. per sutarties galiojimo laikotarpį palūkanų suma turėjo būti priskaičiuota 1419,60 Lt. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad atsakovas, ieškovui sumokėjus baudą bei vykdymo išlaidas, neturėjo teisinio pagrindo priimti procesinio sprendimo (patvarkymo) areštuoti ieškovui priklausančias lėšas, asmuo (antstolis), priėmęs šį sprendimą, šių aplinkybių neginčija, pripažindamas, jog sužinojus apie sumokėtą baudą bei vykdymo išlaidas, buvo panaikinti ieškovo lėšoms taikyti apribojimai. Darytina išvada, kad taikius ieškovo piniginėms lėšoms areštą, sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir AB SEB bankas nutrūko, ieškovas negavo realių pajamų, išreikštų palūkanų forma.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad apribojimai ieškovo lėšoms buvo taikomi iki 2009-01-26, t.y. iki atsakovas patvarkymais panaikino ieškovui priklausančių lėšų areštus (vykdomosios bylos b.l. 12-15). Ieškovas neįrodinėjo, jog panaikinus apribojimus jo lėšomis, jam buvo užkirsta galimybė atnaujinti susitarimus su banku, ar dėl atsakovo veiksmų, jis -ieškovas negalėjęs sudaryti naujos terminuoto kaupiamojo indėlio sutarties. Byloje pateikti duomenys (b.l. 119), jog ieškovas 2009-04-14 su banku sudarė terminuoto indėlio sutartį, kuria bankas įsipareigojo mokėti 6,6 proc. palūkanas. Įrodymų, jog iki minėtos datos ieškovas negalėjo imtis jokių veiksmų dėl sutartinių santykių atnaujinimo, ar naujos sutarties sudarymo dėl atsakovo veiksmų, byloje nepateikta. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad kai paties nukentėjusio didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymas nenumato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atlyginti žalą tenkino iš dalies laikydamas, kad ieškovas prarado palūkanas tik už 11 dienų. Su tokia teismo išvada negalima sutikti, kadangi pats pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis pažeidė įstatymų reikalavimus, t.y. atliko neteisėtus veiksmus ir yra jo kaltė. Jei antstolis, laikydamasis įstatymo reikalavimų, po baudos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo nebūtų ėmęsis vykdymo veiksmų, sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir AB SEB banko nebūtų nutrūkę, ieškovas nebūtų patyręs nuostolių. Šiuo atveju pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, jam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, jo veikla yra griežtai reglamentuota įstatymų reikalavimais, o sprendimų vykdymas yra jo profesinė veikla. Todėl antstolis yra atsakingas už savo neteisėtų veiksmų padarinius. Tačiau, nustačius, jog ieškovas po taikyto apribojimo lėšoms panaikinimo, nesidomėjo indėlio likimu, nesiėmė priemonių sutartinių santykių atnaujinimui, remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti atsižvelgta ir į jo - ieškovo kaltės dydį, kadangi žalos atsiradimą ieškovui lėmė ne tik antstolio neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolio ir ieškovo kaltės dydis dėl atsiradusių pasekmių vertintinas lygiomis dalimis, t.y. po 50 procentų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo antstolio R. V. priteista ieškovui D. G. suma žalai atlyginti didintina iki 709,80 Lt (1419,60:2), atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 330 straipsnis).

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai išspręstinas bylinėjimosi išlaidų klausimas: iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – 66,50 Lt žyminio mokesčio (66:2+67:2), iš ieškovo ir atsakovo po 23,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 330 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo antstolio R. V. ieškovui D. G. 140,40 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 140, 40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009 07 22 iki visiško sprendimo įvykdymo, pakeisti, priteistą sumą žalai atlyginti padidinant iki 709,80 Lt.

Teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, ją išdėstant:

Priteisti iš atsakovo antstolio R. V. ieškovui D. G. 66,50 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo antstolio R. V. ir ieškovo D. G. po 23,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusAlgirdas Remeika