Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-12-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3436-1170/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-28
Bylos Nr.
e1-3436-1170/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44616-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3436-1170/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44616-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, su įpareigojimais bei draudimais, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis, 2022 m. lapkričio 24 d., apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,66 promilių girtumas), smurtaudamas šeimos nario - motinos J. J. atžvilgiu, t. y. rankomis sugriebęs nukentėjusiajai J. J. už kaklo, pargriovė ant grindų, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. J. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad anksčiau buvo teistas, psichiatrinėje ligoninėje, priklausomybės ligų centre nesigydė, įskaitose neįrašytas. Niekur nedirba, registruotas (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) neįgalumą, gauna neįgalumo pensiją. Deklaruotas (duomenys neskelbtini), gyvena su motina J. J., pastarajai priklausančiame bute, kuris yra 3-jų kambarių. 2022 m. lapkričio 24 d. dienos metu mieste nusipirko butelį vyno, kurį išgėrė. Apie 13 val. grįžo namo. Motinai nepatiko, kad buvo išgėręs, pastaroji pradėjo bartis, rėkti, delnu nestipriai plekštelėjo jam per veidą. Tada jis abiem rankomis suėmė už motinos rankų ir patraukė - pastūmė motiną į šoną, kad galėtų praeiti į savo kambarį. Motina nukritusi nebuvo. Kaltu prisipažįsta, dėl to, kad buvo girtas, kad tarp jų vyko konfliktas, kad paimdamas motinai už rankų, galimai savo veiksmais galėjo motinai sukelti fizinį skausmą. Su motina gyvena kartu visą gyvenimą. Kol nevartoja alkoholio, tarp jų būna normalūs santykiai. Jis padeda mamai, gyvena iš jo neįgalumo pensijos ir motinos pensijos. Motinai nustatyta epilepsija, jai dažnai skauda galvą. Jis motinai padeda, gamina valgyti. Tačiau, kai ateina išgėręs, motina pradeda pykti, pradeda priekaištauti, kad jis yra girtas, dėl to, tarp jų vyksta konfliktai, kurių metu motina kviečia policijos pareigūnus. Taip paskutinį kartą konfliktas vyko 2022 m. liepos mėnesį, dėl ko buvo nuteistas. Kitos vietos, kur galėtų gyventi kol vyksta ikiteisminis tyrimas, neturi. Labai gailisi kad taip nutiko. Daugiau pasirūpinti motina nėra kam, nes nėra giminaičių. Papildė, kad visiškai sutinka su tuo, kas yra nurodyta pranešime apie įtarimą. Pilnai prisipažįsta, kad žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, rankomis sugriebė savo mamą už kaklo ir pargriovė ją ant grindų. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, labai nori mamos atsiprašyti. Mama jam yra labai svarbi, jis jai geranoriškai padeda ir visada padės, daugiau prieš mamą rankos nekels.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. J. parodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d., apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), bute į jos kambarį atėjo jos neblaivus sūnus V. J., kurio ji paklausė, gal jis žino, kur yra buto raktai. Sūnus išgirdęs klausimą, labai susinervino, pradėjo ją vadinti įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, su rankomis sugriebė už kaklo ir numetė ant grindų, tokiais savo veiksmai sukeldamas jai fizinį skausmą. Akivaizdžių sumušimo požymių nesimato, šiuo metu medikų pagalbos nereikia. Konfliktai su sūnumi kartojasi ne pirmą kartą. Policija yra kviečiama dažnai dėl konfliktų su juo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Papildė, kad į gydymo įstaigą nesikreipė, į valstybinę teismo medicinos tarnybą tai pat nesikreipė, nes sunkiai vaikšto. Smurto žymių nesimatė, nes buvo daug prisirengus, kai sūnus griebė ją už kaklo ir smaugė bei parvertė ant žemės. Kai sūnus ją smaugė, ji pajuto fizinį skausmą, net susisuko galva, pradėjo trūkti oro, buvo sunku kvėpuoti. Į gydymo įstaigas neis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta T. M. parodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d., apie 13.10 val. būnant pas kaimynę J. J. (duomenys neskelbtini), J. J. kambaryje, į kambarį atėjo jos neblaivus sūnus V. J., kurio motina paklausė, gal šis žinantis kur yra namų raktai. Vyras į moters klausimą atsakė fiziniais veiksmais, moterį su rankomis stvėrė už kaklo ir pargriovė ant grindų.

Nukentėjusioji J. J. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. lapkričio 24 d., apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini), jos bute sūnus V. J., prieš ją panaudojo fizinį smurtą, buvo pargriovęs ant žemės, smaugė. Dėl tokių veiksmų pajuto fizinį skausmą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint įvykio vietą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namas yra gyvenamasis, devynaukštis namas. Namas turintis dvi laiptines. Užėjus į laiptinę ir laiptais pakilus į (duomenys neskelbtini) aukštą, pasukama į kairę. Prieiname šarvuotas buto duris paženklintas skaičiumi (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, kairėje pusėje yra du kambariai ir virtuvė. Einant tiesiai yra nukentėjusiosios kambarys, kuriame yra stalas, kėdės, lova, didelė spinta, televizorius. Nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Apžiūros metu dalyvauja J. J., ji akivaizdžiai susijaudinusi.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis. Skambučio ID 92092391702. Įjungus įrašą, girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės balsas, (toliau – ir BPC) ir kitas moteriškas balsas (pagal bylos aplinkybes) nukentėjusiosios J. J.. - BPC - 112. - J. J. - Policija? - BPC - Klausau Jūsų, kas nutiko? - J. J. - Nu tai va, vėl girtas. - BPC - Kas girtas? - J. J. - Sūnus. - BPC - Jūsų sūnus girtas.... - J. J. - Vakar skambinau, tai jeigu ateis girtas, paskambinkit. - BPC - Tai sakykit adresą. - J. J. - (duomenys neskelbtini). BPC - Durų kodą pakartokit. - J. J. - (duomenys neskelbtini). - BPC - O durų kodas yra? - J. J. - Nu aš atidarysiu. - BPC - O Jūsų sūnus tiesiog girtas? - J. J. - Nu girtas. Dieve mano, kiekvieną dieną, va gavo pinigus, kiekvieną dieną.. - BPC - ... kabinėjosi, ar? - J. J. - Nu jis kabinėjosi, viska va, va. Yra kaimynė, šaukia, barėsi, rėkia. - BPC - Greitosios pagalbos nereikia? - J. J. - Ai ką ten greitoji, jau aš vos ant kojų laikausi ir daktarė buvo. - BPC - O mažamečių vaikų namuose yra? - J. J. - Nėra. - BPC - Jūsų vardas, pavardė? - J. J. - BPC - Pavardė kokia? – J.. - BPC - Čia kelintas aukštas bus? - J. J. - (duomenys neskelbtini). - BPC - Gerai, tada laukit pareigūnų. Viso. - J. J. - Gerai. Viso garso įrašo metu antrame plane girdisi moteriškas ir vyriškas balsai, apie ką jie kalba, suprasti neįmanoma. Įrašo trukmė 02:01 min.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas - 6 vaizdo įrašai užfiksuoti policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis: „2022_1124_132607_001.MP4, 2022_1124_133108_002.MP4, 2022_1124_133607_003.MP4, 2022_1124_141627_004.MP4, 2022_1124_132927_030.MP4, 2022_1124_133427_031.MP4”. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_1124_132607_001.MP4”, kurio trukmė yra 5 min. 5 sek. Vaizdo įraše kairiajame kampe matoma data 2022/11/24 ir laikas, vaizdo įrašas prasideda 13:26:02 ir baigiasi 13:31:07. Vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnai bando patekti į daugiabučio laiptinę pas pranešėją. Policijos pareigūnai pakilę į (duomenys neskelbtini) aukštą, laiptinėje prie lifto sutinka asmenį – vyrą, dėvinti juodos spalvos drabužius ir dryžuotą kepurę. Vienas policijos pareigūnas užeina į butą, kitas lieka aiškintis aplinkybių su vyru. Pareigūnui paklausus kas atsitiko, vyras paaiškina, kad jo motina iškvietė policiją. Pareigūnas pasako – o tau buvo ikiteisminis dėl smurto pradėtas, kaip baigėsi? Vyras pasako – normaliai. Pareigūnas pasako – susitaikėt? Vyras pasako – jo, atsiprašiau. Pareigūnas pasako – o dabar kas buvo? Smurtavai prieš mamą? Vyras pasako – nu koks smurtas. Pareigūnas pasako – ką padarei? Vyras pasako – nieko nebuvo, tegul abdukcija.. (tolimesnių žodžių negalima suprasti) Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas „ 2022_1124_133108_002.MP4”, kurio trukmė yra 5 min. Vaizdo įraše kairiajame kampe matoma data 2022/11/24 ir laikas, vaizdo įrašas prasideda 13:31:06 ir baigiasi 13:36:06. Vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnas stovi laiptinėje su minėtu vyru. Vyras pasako – vakar normaliai buvo, (negalima suprasti sako), šiandien (necenzūrinis žodis) „necenzūrinis žodis“ užėjo, T. va, kaimynė žiūrėjo. Toliau vaizdo įraše pareigūnai išsiaiškina, kad vyras bute neregistruotas, tačiau jame gyvena su mama. Daugiau reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_1124_133607_003.MP4”, kurio trukmė yra 2 min. 24 sek. Vaizdo įraše kairiajame kampe matoma data 2022/11/24 ir laikas, vaizdo įrašas prasideda 13:36:06 ir baigiasi 13:38:29. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai kartu su minėtu vyru užeina į butą paimti vyro asmens dokumentą. Toliau vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai su vyru išeina iš buto. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_1124_141627_004.MP4”, kurio trukmė yra 26 sek. Vaizdo įraše kairiajame kampe matoma data 2022/11/24 ir laikas, vaizdo įrašas prasideda 14:16:19 ir baigiasi 14:16:46. Vaizdo įraše girdima kaip policijos pareigūnas paklausia ar moteris (kaimynė) matė įvykį, ji paaiškina, kad matė, galės pasakyti ką matė. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_1124_132927_030.MP4”, kurio trukmė yra 5 min. 2 sek. Vaizdo įraše kairiajame kampe matoma data 2022/11/24 ir laikas, vaizdo įrašas prasideda 13:19:24 ir baigiasi 13:34:27. Vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnai lipa laiptais ir laiptinėje prie lifto sutinka jau minėtą vyrą. Vienas policijos pareigūnas lieka su vyru, kitas užeina į butą, kuriame matomos dvi moterys. Pareigūnas įspėja, kad yra daromas vaizdo ir garso įrašas. Pareigūnas paklausia – kas atsitiko? Moteris – sūnus atėjo girtas, kaip stvėrė už kaklo, pargriuvo ant čia, va sėdi koridoriuje girtas, vėl, tik išėjau. Pareigūnas pasako – o jūs kas būsit? Moteris – kaimynė, va dabar tikrai stvėrė už kaklo ir čia pargriovė. Pareigūnas pasako – o jūs matėt? Moteris – taip, aš va sėdėjau va čia va. Nukentėjusioji paaiškina pareigūnui, kad sūnus ją stvėrė už kaklo ir pargriovė ant žemės. Moteris taip pat paaiškina, kad sūnus bute neregistruotas. Policijos pareigūnui moters paklausus ar nereikia medikų pagalbos, moteris pasako, kad nereikia. Moters kaimynė paaiškina, kad nėra ramybės, nes minėtas vyras daužosi į duris. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_1124_133427_031.MP4”, kurio trukmė yra 4 min. 7 sek. Vaizdo įraše kairiajame kampe matoma data 2022/11/24 ir laikas, vaizdo įrašas prasideda 13:34:26 ir baigiasi 13:38:34. Vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnas paaiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir moters paprašo surasti savo asmens dokumentą. Policijos pareigūnas išeina į koridorių, kuriame matomas minėtas vyras ir kitas policijos pareigūnas, toliau vaizdo įraše matoma prieš tai aprašytos aplinkybės, kuomet kartu su minėtu vyru policijos pareigūnai užeina į butą paimti jo asmens dokumento. Vaizdo įrašas baigiasi.

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad V. J. 2022 m. lapkričio 24 d. buvo nustatytas 2.66 prom. neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. J. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Anksčiau nurodyti ir baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. J. žodinio konflikto su savo motina metu, tyčia abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir tyčia ją pargriovė ant grindų, tokiu būdu pastarasis J. J. sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kuris dalyje dėl smurtinių veiksmų visiškai sutampa su nukentėjusiosios ir liudytojos T. M. parodymais. Šie proceso dalyviai vienodai nurodė, kad kaltinamasis grįžo namo neblaivus, dėl ko ir kilo konfliktas. Po ko, V. J. abejomis rankomis suėmė už nukentėjusiosios kaklo ir ją pargriovė. Toks jo veiksmas atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvųjį požymį – kitokį smurtavimą.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl anksčiau aptarto sūnaus poelgio ji jautė fizinį skausmą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pastaroji dėl panaudoto fizinio smurto į sveikatos priežiūros įstaigas nesikreipė. Vertinant, ar kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti veiksmai sukėlė pakankamai intensyvų skausmą, kad tai sukeltų atsakomybę pagal baudžiamojo kodekso nuostatas, atsižvelgtina į nukentėjusiosios amžių (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kad tai nėra jauno, stipraus ir stangraus kūno žmogus, kuriam tokio pobūdžio smurtas paprastai nesukelia ženkliau jaučiamų padarinių. Nukentėjusioji yra pensinio amžiaus moteris, priklauso tai amžiaus grupei, kai kūnas trapus, pati nurodė, kad ji serga, sunkiai vaikšto, todėl dėl patirtų sužalojimų vertinimo į gydytojus nesikreipė. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad jos judėjimas apsunkintas, juda su pagalbinėmis priemonėmis, todėl tikėtina, kad stiprus suspaudimas galėjo jai sukelti ženkliai jaučiamą fizinį skausmą. Pabrėžtina, jog šią aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir liudytojos T. M. parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji įvykio metu skundėsi patirtu fiziniu skausmu.

Anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis V. J. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia, o dėl jo atliktų veiksmų kilo pavojingi padariniai – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo V. J. ir nukentėjusiosios J. J. parodymų matyti, kad kaltinamasis yra nukentėjusiosios sūnus, jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo V. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. V. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme, bei dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 14 d. nukentėjusiajai J. J. buvo pasirašytinai įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę V. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

V. J. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. J.. Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, yra baustas administracine tvarka, taip pat teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, V. J. nėra sistemingas teisės pažeidėjas, tačiau jo kriminalinė praeitis rodo tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į ankstesniu teismo sprendimu paskirtos bausmės neefektyvumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – areštą. Prokurorės pasiūlyta 45 parų arešto bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinos bausmė, yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir paskiriant galutinę 30 parų arešto bausmę.

Kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. lapkričio 24 d., 13.40 val. iki 2022 m. lapkričio 25 d. (vieną parą) išbūtas laikas ir suėmime nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. išbūtas laikas, o būtent – vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam V. J. 2022 m. lapkričio 25 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kaltinamasis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu tą pačią dieną buvo paleistas į laisvę.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. J. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2022 m. lapkričio 24 d., 13.40 val. iki 2022 m. lapkričio 25 d. (vieną parą) išbūtą laiką, ir suėmime nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. išbūtą laiką, vieną laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

I. V. J., kad:

Išaiškinti, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys, atlieka bausmę nustatymo“ nustatyta, kad:

1.1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

1.1.1. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai;

1.1.2. į Panevėžio pataisos namus – nepilnametės ir pilnametės moterys, kurioms teismai paskyrė areštą;

1.2. Pataisos įstaiga, taip pat atliekanti tardymo izoliatoriaus funkcijas, atsižvelgdama į areštui skirtų laisvų vietų skaičių įstaigoje, gali nuteistąjį, atvykusį atlikti arešto bausmės pagal šio įsakymo 1.1 papunktį, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo atvykimo į įstaigą dienos paskirti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, tokį paskyrimą iš anksto suderinusi su priimančiosios pataisos įstaigos administracija. Nuteistojo konvojavimą organizuoja perkeliančioj i pataisos įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.

1.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatytais pagrindais asmenys, kuriems paskirtas areštas, gali būti perkeliami iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

1.4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

1.5. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1.6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo rašytiniu nurodymu asmenys, kuriems paskirta arešto bausmė, gali būti laikomi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose pataisos įstaigose, neatsižvelgiant į šio įsakymo 1.1 papunkčio nuostatas.

2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė