- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- I-7522-473/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01406-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Violeta Balčytienė (pran.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Ryčio Krasausko, dalyvaujant pareiškėjui J. B. ir atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau - Lukiškių TI-K) nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir, kad patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės ir pagerinti kitas skunde aprašytas sąlygas; 2) įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Viešojo saugumo tarnyba) pagerinti konvojavimo sąlygas, konvojuoti pareiškėją tik tomis transporto priemonėmis, kuriose jam laisvas siektų ne mažiau kaip 1,3 kv. m, yra atlošai, laisvai Šviesą praleidžiantis langas, šildymo įranga ir ventiliacija; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 650 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir 10 EUR turtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš Viešojo saugumo tarnybos 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Skunde (b. 1. 1-13) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau - ir Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2014-10-09 iki 2015-02-27. Taip pat patyrė žalą dėl prastų konvojavimo sąlygų, kurios pasireiškė prastu vėdinimu, šaltuoju metų laiku žema temperatūra ir karštuoju metų laiku - aukšta temperatūra, konvojavimas buvo vykdomas su antrankiais. Policijos komisariato areštinėje, tardymo izoliatoriuje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo draudžiama turėti ilgalaikius pasimatymus, nebuvo sąlygų pasivaikščiojimams gryname ore. Lukiškių TI-K taip pat nebuvo užtikrinamas vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas. Kameroje apšvietimas buvo netinkamas, patalpoje nebuvo atskiro tualeto, nebuvo sąlygų pasivaikščiojimams gryname ore, patalpų vėdinimas neefektyvus, žiemą yra šalta, o vasarą - tvanku, apšvietimas yra prastas, patalpos avarinės būklės, remontas darytas seniai, pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Taip pat patalpose buvo įsiveisęs pelėsis, graužikai, buitiniai parazitai, kamerose nebuvo šaldytuvo. Prie pažeidimo prisidėjo tai, kad laisvės atėmimo vietų pareigūnai nėra reguliariai tikrinami dėl sadistinio asmenybės sutrikimo, iš jų elgesio akivaizdu, kad daugeliui iš jų šis sutrikimas būdingas. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, yra pripažįstama ir administracinių teismų praktikoje. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susiklosčiusią Lietuvos teismų praktiką, Europos Žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti iŠ Lietuvos valstybės.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. 1. 113-116) nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad nuteistieji ir suimtieji yra konvojuojami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Visose jose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Konvojavimui naudojamoms transporto priemonėms yra keliami specialūs reikalavimai, atitikimas šiems reikalavimams nustatyta tvarka nuolat tikrinamas. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro patvirtintomis taisyklėmis, kuriomis inter alia reglamentuojamas ir maksimalus vienu metu pervežamų asmenų skaičius. Taip pat konvojavimo metu patyręs nepatogumu konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į skundą (b. 1. 97-105) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimo negrindžia konkrečiais įrodymais, nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio, kreipėsi į teismą praėjus ilgam laikui nuo jo nurodytų pažeidimų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad tam tikri nepatogumai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. Pareiškėjas buvo laikomas lygiomis sąlygomis su kitais nuteistaisiais, byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K su juo būtų sąmoningai elgtasi nežmoniškai. Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pagal šio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamento) direktoriaus įsakymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K stengiamasi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarant galimybes pasivaikščioti, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Visos kameros yra aprūpinamos reikalingu inventoriumi, jų langai pritaikyti vėdinimui. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų bei laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuj e-kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas bei konvojuojamas nežmoniškomis, nepriimtinomis, žiauriomis sąlygomis ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.
Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas 2014-11-03 - 2015-02-19 ir laikomas Lukiškių TI-K 2014-10-09 - 2015-02-27. Šiuo laikotarpiu, pažeidžiant nustatytą minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas apie 4 mėnesius (b. 1. 97-98). Pažymėtina, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-11-28 sprendimu byloje Nr. 1-10151-473/2014 yra priteisęs pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kurią patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K 2013-03-09 - 2014-10-08 laikotarpiu. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau - ir CK) 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iŠ išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau -Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą", teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą). Europos Žmogaus teisių teismas savo praktikoje ne kartą nustatė Konvencijos 3 str. pažeidimą panašiose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., EŽTT 2007-06-19 sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą, nr. 12066/02 19; Kalashnikov prieš Rusiją, nr. 47095/99 ir kt.). Pagal Šio teismo praktiką, atsakovo atsakomybės nepašalina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymų vietų perpildymo bei tai, kad atsakovės atstovė neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius ir nuteistuosius. Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sąlygas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės (EŽTT 2005-01-18 sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją, nr. 41035/98; 2006-02-02 sprendimas byloje Iovchev prieš Bulgariją, nr. 41211/98).
Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau - ir Konvojavimo taisyklės) ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės - specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.
Konvojavimo taisyklių 146 p. nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuse stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras - kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras - kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Šių taisyklių 145 p. nustatyta, konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 p. - kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 p. apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale. Byloje nėra duomenų, apie tokius įrašus, pareiškėjas nenurodė, kad teikė nusiskundimų dėl konvojavimo sąlygų iškart patyręs savo nurodomus teisių pažeidimus. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų.
Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba pateikė kelionės žiniaraščius, iŠ kurių matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos buvo konvojuojamas 6 kartus (b. 1. 118-135). Taip pat byloje gauti automobilių, kuriais yra vykdomas konvojavimas registracijos liudijimo kopijas ir techninės apžiūros rezultatų korteles (b. 1. 136-146), patvirtinančias šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. IŠ atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (b. 1. 147-151), matyti, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą teismas nenustatė {inter alia statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Dl-289; Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277).
Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio faktas - neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. AI4-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/20I2, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2217-13 ir kt.). Minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos dėl konvojavimo sąlygų, pareigūnų elgesio konvojavimo metu, byloje nenustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų.
Konvojuojant pareiškėją buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos ir pareiškėjas dėl Viešojo saugumo tarnybos vykdytų jo konvojavimų 2012-06-01 - 2014-10-31 laikotarpiu neturtinės žalos CK 6.250 str. prasme nepatyrė, todėl skundo dalis, kurioje pareiškėjas reikalauja priteisti neturtinės žalos atlyginimą, patirtos dėl konvojavimo sąlygų, atmetama kaip nepagrįsta.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje ir areštinėje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S, prieš Lietuvą). Europos Žmogaus teisių teismas savo praktikoje ne kartą nustatė Konvencijos 3 str. pažeidimą panašiose bylose dėl nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamos minimalios asmeninės erdvės reikalavimo pažeidimo (žr. pvz., EŽTT 2007-06-19 sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą, nr. 12066/02 19; Kalashnikov prieš Rusiją, nr. 47095/99 ir kt). Pagal šio teismo praktiką, atsakovo atsakomybės nepašalina atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl suėmimo ir bausmių vykdymų vietų perpildymo bei tai, kad atsakovės atstovė neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti suimtuosius ir nuteistuosius. Valstybės ribotos finansinės galimybės užtikrinti tinkamas laisvės atėmimo ar suėmimo vykdymo sąlygas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės (EŽTT 2005-01-18 sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją, nr. 41035/98; 2006-02-02 sprendimas byloje Iovchevprieš Bulgariją, nr. 41211/98).
Kaip minėta, pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą. Šis pažeidimas laikomas objektyviai darančiu neigiamą poveikį asmens psichinei būklei, todėl pareiškėjui priteistinas patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau teismas pasisako, kad pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neproporcinga jo patirtai neturtinei žalai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką panašiose bylose, už vieną mėnesį laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K priteistina 200-600 Lt, perskaičiuojant į eurus - 58-174 EUR žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-790/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -1374/2013, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 2-1453/2013, 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14 -140-14, 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-315-14, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2 -379-14, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-464-14, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442^ 16-14, 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A85 -275-14, 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje A575-622/2014, ir kt). Be to, dalis pareiškėjo nusiskundimų yra nulemta nustatyto vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo ir nenagrinėtini kaip savarankiški. Dauguma aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumą pažeidimo konstatavimui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje yra pateikti įrodymai, kad Lukiškių TI-K perka buitinių kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas (b. 1. 106-112). Kaip buvo minėta, pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamų laikymo sąlygų yra pagrįsti ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintinas. Tačiau, atsižvelgiant į išdėstyta, inter alia tai, kad teismų praktikoje panašiose bylose, už vieną mėnesį laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K priteisiamas 58-174 EUR neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjo nurodytas patirtos žalos įvertinimas pinigais (10650 EUR) laikomas neproporcingu patirtai žalai, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas skundu reikalauja, Įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą pagerinti konvojavimo sąlygas, konvojuoti pareiškėją tik tomis transporto priemonėmis, kuriose jam laisvas siektų ne mažiau kaip 1,3 kv. m, yra atlošai, laisvai šviesą praleidžiantis langas, šildymo įranga ir ventiliacija. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra konvojuojamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, byloje nenustatyta neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų (neveikimo), todėl nėra pagrindo įpareigoti Viešojo saugumo tarnybą atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus ir skundas šioje dalyje netenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).
Taip pat skundu pareiškėjas reikalauja įpareigoti Lukiškių TI-K nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir, kad patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės ir pagerinti kitas skunde aprašytas sąlygas. Šiuo reikalavimu iš esmės siekia, kad atsakovas laikytų pareiškėją teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas minėtus reikalavimus pažeidžiant. Aptartas ginčo santykių teisinis reguliavimas suponuoja pareigą atsakovui Lietuvos valstybei užtikrinti, kad tokių pažeidimų būtų išvengiama, priešingu atveju pažeidžiama žmogaus teisė į orumą, kankinimų draudimas ir kitos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės. Tokiu atveju kyla valstybės teisinė atsakomybė, kurios viena iŠ formų yra patirtos žalos kompensavimas pinigine išraiška. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir atsakovė turi pareigą laikyti pareiškėją sąlygomis, atitinkančiomis aptartų ir kitų susijusių teisės aktų nuostatas, Ši pareiga kyla iš institucijų įgaliojimus įtvirtinančių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų ir atskirai įpareigoti vykdyti savo funkcijas laikantis teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju nepriklauso teismo kompetencijai, nes šią pareigą atsakovas turi pagal įstatymą, todėl skundas šioje dalyje netenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).
Atsižvelgiant į išdėstyta, teisinių santykių reglamentavimą, teismų praktikoje panašiose bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad skundžiamu laikotarpiu (2014-10-09 - 2015-02-27) pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teisę tinkamas kalinimo sąlygas, nesilaikant teisės aktuose nustatytų sąlygų, vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo 4 mėnesius, todėl jam priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, žalos dydį įvertinant 580 EUR (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 580 EUR (penki šimtai aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.