Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1382-1109/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-27
Bylos Nr.
1-1382-1109/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06589-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Gintaras Andrijauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1382-1109/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06589-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Gintarui Andrijauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:

1) 1987 m. lapkričio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 120 straipsnį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, taikant BK 46 straipsnį paleistas lygtinai su bandomuoju laikotarpiu;

2) 1997 m. balandžio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 47-1 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Taikant amnestiją bausmė sumažinta iki 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo. 1999 m. sausio 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Taikant amnestiją nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleistas. Į laisvę paleistas 2000 m. gegužės 25 d.;

3) 2002 m. sausio 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 125 straipsnio I dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paleistas 2002 m. birželio 12 d. pilnai atlikus bausmę;

4) 2012 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – 12 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2019 m. spalio 30 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį – 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2021 m. spalio 4 d. lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 7 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės (Bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 28 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. S. 2024 m. vasario 19 d., apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, konkrečiai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510” Nr. ARKB-0348, patikros sertifikatas Nr. 2060329, nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, iki kol ties namu, pažymėtu numeriu 43, buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Šiais veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II Įrodymai

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad mirė jo draugo draugė, todėl jis su draugais išgėrė, norėdamas paminėti mirusią moterį. Alkoholį vartojo pas draugą, kuri gyvena prie (duomenys neskelbtini). Trise išgėrė du butelius brendžio, jis taip pat dar išgėrė skardinę alaus. Po to sėdo į kaltinime nurodytą automobilį, kurį ir vairavo, ir važiavo pas draugę į namus. Prie (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policija, alkotesteriu tikrino blaivumą, su alkotesterio rodmenimis sutiko. Automobilį vairavo kaltinime nurodytą dieną apie 21.30 val. Teisės vairuoti neturi ir niekada neturėjo. Automobilį vairavo dėl to, kad buvo neblaivus. Tai buvo „Audi“ automobilis, kurį pirko prieš 3-4 mėnesius, tačiau „Regitroje“ neregistravo, nes turi skolų pas antstolius, kurie iš jo būtų tą automobilį konfiskavę. Faktiškai automobilis priklauso jo draugui, kuris jam davė pinigų nusipirkti minėtam automobiliui. Automobilis pirktas už 400 eurų. Labai gailisi dėl savo poelgio. Anksčiau nėra buvęs sustabdytas vairuojant išgėrus. Anksčiau turėjo priklausomybę alkoholiui, bet lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, išsigydė. Šiuo metu gydymas nereikalingas, jis susilaiko ir nevartojęs alkoholio. Anksčiau dirbo pagal individualią veiklą – atlikdavo vidaus apdailą, mūrydavo, dabar to daryti jau nebegali, šiuo metu yra bedarbis. Skola antstoliams susidariusi už alimentus ir yra apie 10 tūkst. eurų.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kiti įrodymai, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patruliuojant Kauno mieste, automobiliu Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su vyr. patruliu A. K., apie 21 val. 24 min., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja, trankosi į šaligatvių kraštus. Minėtas automobilis važiuoja link (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) tiltu Kaune, minėto automobilio nepastebėjo. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį nurodytą automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panaudojus specialiuosius mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus bei išreiškus aiškų, bei garsų reikalavimą sustoti dešinėje, minėtas automobilis sustojo ties adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vyras, kaip vėliau nustatyta – V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris elgėsi neadekvačiai, neatidarė automobilio lango, tačiau atidarė automobilio dureles ir užgesinęs automobilį atidavė automobilio užvedimo raktelius. Paklausus vairuotojo, ar jam viskas, šis niekaip negalėjo pasakyti, kas jam yra, asmens kalba buvo nerišli. Pareikalavus asmens pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis teigė, jog neturi. Paklausus vairuotojo, ar šis vartojo alkoholį, šis teigė, jog vartojo, tačiau kada ir ką vartojo, nurodyti negalėjo. Bendraujant su asmeniu, jam iš burnos sklido stipus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, niekaip negalėjo sukoncentruoti savo kūno judesių. Automobilio vairuotojui buvo paaiškinta, jog jam bus patikrintas blaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0348, patikros sertifikato Nr. 2060329, 21 val. 37 min. V. S. nustatytas 2,39 prom. neblaivumas. 21 val. 56 min. antru tikrinimu alkoholio kiekio matuokliu V. S. nustatytas 2,36 prom. neblaivumas. Apie įvykį informuotas Kauno apskr. VPK OVS budėtojas (b. l. 32).

Iš 2024 m. vasario 19 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio pradėjimo matyti, kad 2024 m. vasario 19 d. gautas Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. patrulio A. K. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2024 m. vasario 19 d., apie 21 val. 30 min. ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui V. S., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0348, metrologinės patikros Nr. 2060329, pirmo tikrinimo metu 21 val. 37 min. nustatytas 2,39 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 21 val. 56 min. nustatytas 2,36 prom. neblaivumas (b. l. 4).

Iš 2024 m. vasario 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–16).

Iš 2024 m. vasario 19 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog V. S., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0348, metrologinės patikros Nr. 2060329, pirmo tikrinimo metu 21 val. 37 min. nustatytas 2,39 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 21 val. 56 min. nustatytas 2,36 prom. neblaivumas (b. l. 21–22).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo iš duomenų bazės matyti, jog automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra R. N., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Tarnybiniame pranešime dėl automobilio nurodyta, jog susisiekus su R. N., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis paaiškino, kad minėtą transporto priemonę yra pardavęs, tačiau nurodyti pirkėjo duomenų negali. Šiuo metu yra Olandijoje, todėl negali atsiųsti automobilio pirkimo pardavimo sutarties (b. l. 26).

Iš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties (kopijos) matyti, jog 2023 m. gruodžio 20 d. pardavėjas R. N., gim. (duomenys neskelbtini) parduoda, o pirkėjas V. S. perka automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sutarta kaina 400 Eur (b. l. 28).

Iš VŠĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio AUDI 80, vidutinė rinkos vertė 500 Eur su PVM (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai V. S. 2024 m. vasario 19 d. apie 21.30 val. vairavus automobilį neblaiviam, kai neblaivumas viršijo 1,51 promiles, t. y. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojos policijos pareigūnės I. B. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, jog, suvartojęs nemažą kiekį brendžio bei skardinę alaus, sėdo už vairo ir važiavo namo, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam buvo nustatytas neblaivumas, su kuriuo jis sutiko. Liudytoja, policijos pareigūnė I. B., patvirtino, kad gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, (duomenys neskelbtini), šis asmuo buvo sustabdytas, nustatyta, kad tai – V. S., kuris elgėsi neadekvačiai, asmens kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jam iš burnos sklido stipus alkoholio kvapas, o alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad asmuo vairavo būdamas neblaivus, ką pripažino ir pats V. S.. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu 21 val. 37 min. nustatytas 2,39 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 21 val. 56 min. – 2,36 prom. neblaivumas, kas taip pat užfiksuota ir Neblaivumo nustatymo akte. Šių duomenų asmuo neginčijo, su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis sutiko, o teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, kad gali kilti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant to, suvartojęs nemažą kiekį alkoholio, sėdo už vairo. Tai rodo, kad sėsdamas už vairo suvokė, jog yra stipriai neblaivus ir vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo – transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles – požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

IV Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

V. S. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas baigtas, susijęs su kelių eismo transporto saugumu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

V. S. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs (b. l. 46–47). Psichikos ligų gydymo įskaitose neregistruotas (b. l. 52), registruotas Priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 51), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-244/2024 nurodyta, kad V. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 50), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad naują nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė anksčiau būdamas ne kartą teistas, neišnykus teistumui, baustas ir administracine tvarka, baudų nemoka, kas kaltinamąjį charakterizuoja itin neigiamai. Tačiau, šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad asmuo suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pripažino savo kaltę, neginčijo alkotesterio parodymų, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, supranta, kad sprendimą sėsti už vairo neblaivus priėmė tinkamai nesuvokdamas savo tokios būsenos. Atsižvelgiant į tai, įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, o taip pat ir tai, kad asmuo nedirbantis, turi įsiskolinimų, dėl ko asmeniui skyrus baudą, jis neturės galimybės jos sumokėti, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti V. S. skiriant arešto bausmę, jos dydį nustatant 90 parų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 60 parų areštą.

Pažymėtina, kad V. S. anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, jis kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino, nuoširdžiai gailosi, atsakomybės nevengia. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, t. y. asmens sulaikymas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir auklėjamojo pobūdžio bei prevencinio pobūdžio tikslai gali būti pasiekti ne realiai atliekant bausmę, o atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padėtų keisti savo elgesį. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas neatleidžia asmens nuo bausmės, nes pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikinamas.

Paskirtos arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, atidėtinas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant šiuos įpareigojimus: neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, naudodamasis specialia teise, padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis leistiną viršijo net 5 kartus, tokiais savo veiksmais sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl, siekiant užkirsti kelią kaltinamajam naudotis šia teise, siekiant užkirsti kelią daryti naujas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise 2 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai informuojant VĮ „Regitra“.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teismų praktikoje pasisakyta, jog aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklausė kaltinamajam. Esant šioms aplinkybėms, minėta transporto priemonė konfiskuotina kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

Teismo nuomone, būtent tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

VI Dėl proceso išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius (toliau – VGTPT) teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už V. S. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 216,97 Eur.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirbantis, turi ir administracinių nuobaudų, kurių nemoka, skolų antstoliams, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

VII Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti V. S. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant šiuos įpareigojimus: neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti V. S. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai informuojant VĮ „Regitra“.

- konfiskuoti V. S. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), laikomą uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. S. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė