Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-64/2010

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (butelių su alkoholiniais gėrimais sudaužymas) areštu 50 parų;

- pagal BK 284 str. 1 d. (fizinio skausmo M.V. sukėlimas) areštu 50 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas arešto bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, A.B. už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., padarymą paskirta subendrinta bausmė areštas 70 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą 70 parų arešto bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-04-23 nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, A.B. paskirta galutinė subendrinta bausmė areštas 70 parų ir 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.

Bausmę paskirta atlikti areštinėje.

A. B. nustatytas terminas baudos sumokėjimui savo noru – 5 mėnesiai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vasario 6 d., apie 1 val., tiksliau bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Joniškio m., priklausančiame G. B. individualiai įmonei, pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų besistumdydamas su bare buvusiais klientais, sudaužė penkis 1,2 1 talpos butelius brendžio „Grand Cavalier“, kurių bendra vertė 57,95 Lt, šešis 0,2 1 talpos butelius „Vanna Tallinn“, kurių bendra vertė 79,14 Lt, du 0,5 1 talpos butelius degtinės „Balta“, kurių bendra vertė 31,78 Lt, tris 0,2 1 talpos butelius brendžio „Spartakas“, kurių bendra vertė 26,97 Lt, tuo padarydamas G. B. individualiai įmonei 195,84 Lt turtinę žalą, tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu rodė nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį;

Be to, jis 2010 m. vasario 6 d., apie 1 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Joniškio m., priklausančiame G. B. individualiai įmonei, pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų rankoje turėta medine lazda smogė bare sėdėjusiam M. V. per rankos riešus teisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu rodė nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A.B. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudaužant butelius su alkoholiniais gėrimai neatitinka bylos aplinkybių.

BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pagal teismų praktiką, įžūlus elgesys suprantamas kaip agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka ir toks įžūlus elgesys dažniausiai būna smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis ar leisti laisvalaikį ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010). Tai yra vertinamieji požymiai, kurių turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo nusikalstamos veikos motyvų, tačiau motyvai (nagrinėjamos bylos kontekste – konkrečiai chuliganiškos paskatos) nėra būtinas BK 284 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo požymis. Grasinimais laikomas žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais, o patyčiomis – demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais. Kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis vandališki veiksmai suprantami kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Kad bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) Joniškio m., priklausančiame G. B. individualiai įmonei, yra vieša vieta, kolegijai abejonių nekyla, nes šiose patalpose lankosi pirkėjai, bet ir dirba darbuotojai, kurių interesus nuo viešosios tvarkos pažeidimų taip pat saugo įstatymas.

Byloje nustatyta – civilinio ieškovo atstovo, nukentėjusiojo parodymais ir pats nuteistasis patvirtino, jog pirmą kartą į barą (duomenys neskelbtini) atvykęs elgėsi netinkamai - rėkavo, triukšmingai elgėsi, dėl ko nukentėjusysis prašė „liautis“. Nuteistasis pripažino, kad dėl tokio elgesio turėjo pasišalinti iš baro. Liudytoju apklaustas civilinio ieškovo atstovas G.B. parodė, kad pirmą kartą į barą atvykęs nuteistasis su draugais buvo pakankamai agresyviai nusiteikęs, puolė garsinti televizorių, garsiai šūkavo, o paprašius pasišalinti, liudytojas pastebėjo, kad nuteistasis susiėmė su nukentėjusiuoju, stumdėsi prie durų, kur buvo lentyna su buteliais, kartu su nukentėjusiu nuteistąjį ir jo draugus išvarė iš baro. G.B. taip pat parodė, jog iki nuteistojo pasirodymo bare jokio konflikto, jokių susistumdymų nebuvo. Tiesiogiai nuo nukentėjęs G.B. parodė, kad butelius su alkoholiniais gėrimais sudaužė būtent nuteistasis. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis prisipažino sudaužęs butelius su alkoholiniais gėrimais. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistasis viešoje vietoje elgdamasis įžūliai, vandališkai, sudaužė butelius su alkoholiniais gėrimais, tuo padarydamas materialinių nuostolių.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantas pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia, iš chuliganiškų paskatų besistumdydamas su bare buvusiais klientais, sudaužė butelius su alkoholiniais gėrimais, tuo padarydamas G.B. individualiai įmonei 195,84 Lt turtinę žalą, tokiais savo veiksmais ir įžūliu elgesiu rodė nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tačiau kaip jau buvo minėta, chuliganiškos paskatos nėra būtinas BK 284 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo požymis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Nors iš bylos aplinkybių matyti, kad dėl įvykusio žodinio konflikto prasidėjo stumdymasis, kurio metu nuteistasis ir jo draugai buvo išvaryti iš baro, ir buvo sudaužyti buteliai, tačiau kolegija laiko, kad tokie nuteistojo veiksmai laikytini vandališkais, bet ne padarytais iš chuliganiškų paskatų. Todėl teismo nustatytos pripažintos padarytos nusikalstamos veikos dėl butelių su alkoholiniais gėrimai sudaužymo faktinės aplinkybės tikslintinos nurodant, kad A.B. pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia, įžūliu elgesiu besistumdydamas su bare buvusiais klientais, sudaužė butelius su alkoholiniais gėrimais, tuo padarydamas G.B. individualiai įmonei 195,84 Lt turtinę žalą, tokiais savo vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu rodė nepagarbą aplinkai, aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kadangi vandališki veiksmai taip pat yra BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti alternatyvus požymis, todėl patikslinus kaltinimą apeliantui, jo teisinė padėtis nebus pasunkinta, nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeis.

Taigi, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą sudaužant butelius su alkoholiniais gėrimais. Apeliaciniame skunde nuteistasis jokių argumentų kodėl jis nepagrįstai nuteistas už šį padarytą nusikaltimą nepateikė, o kolegija nenustatė, kad nukentėjusysis ar liudytoju apklaustas G.B. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėjo tikslą apeliantą apkalbėti, be to, šie asmenys parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismas neturi pagrindo jų parodymais netikėti. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, nuteistojo apeliacinis skundas dėl jo išteisinimo pagal BK 284 str. 1 d. (dėl butelių su alkoholiniais gėrimais sudaužymo) atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmė apeliantui paskirta nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A.B. bausmes už skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje). Taip pat teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę – A.B. yra nevedęs, nedirba, yra registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, teistas 1 kartą, nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nors byloje yra duomenų, jog nuteistajam diagnozuotas kliedesinis sutrikimas, jis nuolatos vartoja medikamentus, tačiau nuteistajam atlikus psichiatro-specialisto konsultaciją, nustatyta, kad nusikalstamos veikos esmę suvokia, aplinkybes prisimena, jam teismo psichiatrinė ekspertizė nereikalinga (b.l. 84, t. 1). Taigi, nuteistajam nustatytas sutrikimas įtakos nusikalstamos veikos padarymui neturėjo. Taip pat byloje nenustatyta, kad dėl šio sutrikimo nuteistasis negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės.

BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – 7 MGL dydžio baudos nuteistasis neatliko, skundžiamu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, jas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog švelnesnėmis bausmėmis be laisvės atėmimo nebus galima pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. Nors nuteistajam parinkta bausmės rūšis – areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, tačiau ji savo pobūdžiu ir teisine padėtimi yra švelnesnė bausmė nei laisvės atėmimas. Atsižvelgus į visas šias paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 str. nuostatų, nuteistajam A.B. parinko tinkamą bausmės rūšį, kuri savo dydžiu yra artima BK 49 str. numatytam už nusikalstamą veiką skirtino arešto vidurkiui. Taigi, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos arešto bausmės nėra aiškiai per griežtos.

BK 54 str. 3 d. numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nuteistąjį apibūdinančius duomenis, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai neprieštarauja teisingumo principui ir nėra pagrindo jam skirti švelnesnę bausmę. Pastebėtina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su nuteistojo sveikata, BPK 358 str., BK 76 str. nustatyta tvarka ir sąlygomis nuteistasis gali prašyti atleisti jį nuo bausmės dėl ligos. Tačiau atsižvelgus į šiuo metu pateiktus dokumentus apie nuteistojo sveikatos būklę, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo atleisti nuo paskirtos bausmės ar konstatuoti, kad paskirtos arešto bausmės nuteistasis negali atlikti dėl jam diagnozuoto kliedesinio sutrikimo ir paskirto ambulatorinio gydymo. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 str., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymą ir kt. norminius aktus, areštinėje vykdoma arešto bausmę atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūra, nuteistajam A.B. medicininė pagalba turi būti užtikrinta ir jam atliekant arešto bausmę.

Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Pagal teismų praktiką provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys yra toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, o rizikingas elgesys – kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis M.V. nuteistojo atžvilgiu būtų elgęsis provokuojančiai ar rizikingai, priešingai, nukentėjusysis pirmo konflikto metu baro savininkui padėjo išvaryti agresyviai nusiteikusį apeliantą, tačiau antro konflikto metu – nuteistasis tvirtindamas, jog į barą grįžo tikslu išsiaiškinti dėl suplėšytos striukės kapišono ir dėl pasigestos sidabrinės grandinėlės, su savimi pasiėmė medinę lazdą, kuria nukentėjusiajam M.V. nieko nesakęs sudavė 5 smūgius. Smūgius sudavė per ant galvos sudėtas rankas. Atsižvelgiant į tokius nuteistojo veiksmus nukentėjusiojo M.V. atžvilgiu, kolegija neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusiojo elgesys išvarant agresyviai, įžūliai besielgiantį nuteistąjį iš baro buvo provokuojantis ar rizikingas, be to, sugrįžęs išsiaiškinti nuteistasis su nukentėjusiuoju nesikalbėjo, o iš karto jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Taigi, nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką sąlygojo kitos priežastys – siekis atkeršyti, o ne provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo M.V. elgesys.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuosprendžio atmesti.