- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-392-853/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00320-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Pažeidėjas
- R. Č.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lenko, nevedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nedirbančio, besimokančio Kuršėnų politechnikos mokykloje, administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. 2015 m. kovo 28 d. 15.56 val., Mažeikių r. sav., Mažeikiuose, Sedos ir Aitvaro gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, sankryžoje sukdamas į dešinę nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą bei kelio ženklą. Apgadino tvorą, kelio ženklą bei vairuojamą automobilį. Nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį.
Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du R. Č. administracinius teisės pažeidimus. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).
Teismo posėdžio metu R. Č. pripažino padaręs pažeidimą, tai yra sukėlęs eismo įvykį bei nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo. Tačiau neigė, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, jog policijos pareigūnus iškvietė jis pats, o atvykusiems pareigūnams nurodė, jog transporto priemonę vairavo jo draugas V. R., kadangi jis neturėjo 2 metų vairavimo stažo ir bijojo, jog gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pareigūnai V. R. išsivežė į policiją, o jam leido patraukti transporto priemonę iš įvykio vietos ir pasirūpinti automobilio saugumu. Ką jisai ir padarė. Vėliau nusprendė, jog policijai reikia prisipažinti, kad jis vairavo transporto priemonę, todėl atvyko pirmadienį į policiją ir prisipažino. Nurodė, jog iš įvykio vietos nebuvo pasišalinęs.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. parodė, kad jis su draugu, draugo sesers automobiliu važiavo. Automobilį vairavo R. Č.. Jis pamatė katiną ir sušuko, tuo tarpu R. Č. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į tvorą bei kelio ženklą. R. Č. paprašė jo prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, kadangi jis jau turi dviejų metų vairavimo stažą, o R. Č. dar neturi, bijojo, jog gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atvykusiems pareigūnams pasakė, jog jis vairavo automobilį, todėl pareigūnai jį išsivežė į policijos komisariatą, o R. Č. paliko prie automobilio. R. Č. pasirūpino automobilio ištraukimu iš įvykio vietos bei automobilio saugumu. Vėliau supratę, jog negerai padarė, jog neteisingai pranešė pareigūnams, kas sukėlė eismo įvykį, atvykę į policijos komisariatą informavo pareigūnus, kas iš tiesų sukėlė eismo įvykį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, manytina, kad šio straipsnio sudėties nebuvo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina kad šios veikos objektyvieji požymiai nėra nustatyti. Remiantis bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad 2015 m. kovo 28 d. 15.56 val., Mažeikių r. sav., Mažeikiuose, Sedos ir Aitvaro gatvių sankryžoje automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr, (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą bei kelio ženklą. Apgadintas kelio ženklas, tvora bei automobilis. Taip buvo pažeisti KET 9 ir 127 punktų reikalavimai. Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VPS pareigūno J. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes V. R. ir R. Č. parašė atskirus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2015 m. kovo 28 d. automobilį vairavo R. Č. ir kad jis visą laiką buvo įvykio vietoje. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Iš bylos medžiagoje esančių įrodymų, darytina išvada, kad R. Č. nepasišalino iš įvykio vietos, todėl taikyti ATPK 130 straipsnio 1 dalies nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
ATPK 130 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 73P-28117235-15 nurodyta, kad R. Č. pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų KET punktų, kuriuose konstatuotas važiavimo greitis bei bendrosios eismo dalyvių pareigos, šie punktai nepatvirtina pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybės. Kaip matyti iš visų byloje esančių įrodymų, kad būtent R. Č. sukėlė eismo įvykį ir nepasišalino iš įvykio vietos, nes tai patvirtina jo bei V. R. paaiškinimai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina.
Dėl R. Č. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, teismui nekyla abejonių bei yra įrodyta bylos medžiaga: 2015-03-30 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-28117235-15, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK policijos vyresniojo patrulio J. D. bei vyriausiojo patrulio G. J. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, V. R. paaiškinimu, R. Č. vairuotojo pažymėjimo kopija, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, dalyje dėl 130 straipsnio 1 dalies – nutrauktina.
Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
R. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažįsta padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad R. Č. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o už administracinį teisės pažeidimą skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nutraukti.
R. Č. pripažinti padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje.
R. Č. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 28,00 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono Policijos komisariatui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.