- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-530-290/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54242-16-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Regina Majauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir nuteistas:
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant išdirbti neatlygintinai po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui,
- pagal BK 286 straipsnį - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant išdirbti neatlygintinai po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 145 straipsnio 2 dalyje subendrintos jas apimant, o bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-11-19 iki 2016-11-21 ir nuo 2017-04-07 iki 2017-04-20.
Kardomoji priemonė suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
UAB ,,F.“ civilinis ieškinys atmestas.
K. Ž. civilinis ieškinys tekintas iš dalies ir jai iš A. K. priteisti 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
D. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš A. K. priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį A. K. išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2017-03-22, apie 7.17 val., tyčia, panaudodamas įkaitintą plastiko ir laido metalinių gijų lydymosi temperatūros įrankį, pažeidė UAB „F.“ priklausančio nešiojamojo GPS įrenginio (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)) lankstų plokščią laidą, prijungiamą prie užspaudžiamos jungties, esančios įrenginio priekinės dalies montažinės plokštės viršutinėje dalyje bei nulaužė įrenginio nugarinės dalies viršuje esantį montažinės plokštės plastikinį laikiklį (fiksatorių), taip sugadino svetimą turtą, nešiojamą GPS įrenginį (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 247,50 eurų vertės, priklausantį UAB „F.“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Be to, jis 2017-04-07, apie 20 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,83 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiųjų patrulių O. K. ir R. S. reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, neįžeidinėti policijos pareigūnų, po to, sulaikomas, aktyvais veiksmais priešinosi, t. y. bandant suimti jam už dešinės rankos nustūmė patrulio O. K. ranką ir savo dešine ranka sudavė smūgį O. K. į krūtinę, sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams – patruliams O. K. ir R. S..
3. Be to, jis nuo 2016-07-27 iki 2017-03-27, naudodamasis socialiniame tinklapyje „Facebook“ susikurta paskyra „A. A.“, viešai, trisdešimt vieną kartą socialiniame tinkle „Facebook“ rašė tekstus ir viešai platino pasidalindamas K. Ž. profilio nuotraukas, kurioje atvaizduotas mažametės K. Ž. veidas, su prierašais:
2016 m. liepos 27 d. „Ačiū dukrele už melą ir šmeižtą, neva aš tave tvirkinau. Mama tau už melą ir smeizta iphone nupirko“;
2016 m. liepos 28 d. „Po dvejų metų šalis pederastiška teisėsauga nieko nepadarė. Šlovę mūsų šalies prokuratūrai kuri nė tik neišaiškino kąs mano dukra vertė duoti melagingųs parodymus prieš mane, tėvą, bet ir kąs kišo mano dukrai du pirštus tarp kojų iki alkūnės“;
2016 m. rugpjūčio 24 d. „Tikriausiai dukrele mamos padovanotas 6 iphone dar veikia, kuri tau mama padovanojo už melagingus parodymus. O jai sugedo, tai dar papasakok mamos erotinių fantazijų, gal pagaliau pavyks mane į kalėjimą už nieką pasodinti“;
2016 m. rugpjūčio 25 d. „Dvases ubagele. Bandė už mamos dovanotą iphone melagingai neva už tvirkinimą pasodinti mane į kalėjimą. Karste mačiau tokia dukra. Gal tau mama su kalinių sugulovu ir kišo pirštus, bet nereikia už iphone šmeižti ir melagingai kaltinti savo tėvą, besmegene“;
2016 m. rugpjūčio 28 d. „ačiu dukrele. Nekalta savo teva už iphone 6 norejai į kalejimą pasodinti. Mama tave tvirkina savo erotinem fantazijom, o tu smeiži nekalta žmogu“;
2016 m. rugsėjo 2 d. „Ačiu tau dukrele už mamos erotinriu fantaziju atpasakojima. Torpedele.( Mamos sugulovo kalinio žodžiai apie tave), Nekalta savo teva i kalejma pasodinti norejai už iphone, kuri nupirko mama. Žinau kad tiesa bado akys. Bet faktas. Mama tvirkina tave savo erotinem fantazijom, o tu nekalta žmogu bandai apšmeižti. Ačiu tau dukra- TORPEDELE“;
2016 m. rugsėjo 11 d. „Ačiū dukrele už šmeižtą. Mama tave tvirkina savo erotinem fantazijom, o tų už iphone bandai apšmeižti savo tėvą dėl tvirkinimo. Papasakok tiesą, kaip mama pasakojo tau erotinės fantazijas“;
2016 m. rugsėjo 12 d. „Melagingais parodymais bandė už mamos nupirkta iphone6 savo tėvą pasodinti į kalėjimą. Pabandyk dar kartą besmegene papasakoti mamos erotinės fantazijas apie pirsciukus ir kitą. Matau tau patinka kai mama pedofile tvirkina tave erotinem fantazijom, o tiesa baili besmegene bijai pasakyti“;
2016 m. rugsėjo 14 d. „Už mamos pirkta iphone6 melagingai įskundė tėvą kad ją tvirkino“;
2016 m. rugsėjo 19 d. „Mama tampė ją per ikiteismines įstaigas kaip bezdzionele su pavadėlių. Labai gražiai dukrytę ciulbejo mamos erotinės fantazijas- kaip nuo pat gimimo jai buvo blogai su tėvų, kad kišo jai pirsciukus savo jai tarp kojų, visur ir visada, net (duomenys neskelbtini), kur daug žmonių. Darė tai gal 50 gal 100 kartu, aš verkiau nes man skaudėjo. Surysdavo rankas ir kojas lipnia juosta, užklijavo burną. Už tas erotinės atpasakotas fantazijas ji gavo iš mamos iphone6. Žmogaus, tėvo garbę kaina tik iphone6 ir nė cento daugiau. Už iphone6 norėjo padėti savo motinai pasodinti nekalta žmogu į kalėjimą“;
2016 m. spalio 1 d. „Žmogaus garbės ir orumo kaina tik naujas iphone6. Už tiek mergaitė davė melagingus parodymus prieš savo tėvą, neva jis tvirkina ją. Kas įdomiausia teisėsaugai yra giliai dzin kas iš tikrųjų tvirkino mergaitė. Vaiko teisių apsaugos tarnyba atvirai remia pedofile motina“;
2016 m. spalio 7 d. „Prieš 1983 metus vienas mokinys vardu Judas pardave savo mokytoja už 30 sidabriniu monetu. Prieš du metus dukra melagingai apkaltino teva neva jis tvirkino ja, kišdamas pirštus jai tarp koju ir surišdavo rankas ir kojas. Ir tai padare tik už nauja iphone6 kuri nupirko po skirybu kerštaujanti buvusiam sutuoktiniui vaiko motina. Vaikas daug ir visiem pasakojo išgalvotas savo mamos erotines fantazijas, kad tevas neva veždavo ją prie juros tam kad tvirkinti ją, dukra su tevu kuris du kartus per metus važiodavo prie juros vieni, be motinos, nes dukros motina turejo santuokoj sugulova ir likti vienai jai buvo didele pramoga“;
2016 m. spalio 14 d. „10 metu mano dukra atpasakojo beveik visa kamasutra, neva ka aš dariau su ja. Pasirodo prie juros veždavau dukra ne pramogauti, o tvirkinti. Tvirkinti kuopos krumose. Be to surišdavau jai visu poilsiautoju akyvaizdoj rankas ir kojas ir kišdavau - atkreipkite demes i- savo pirštus tarp jos surištu koju. Tokio smeižto verte, pagal kuri man norejo iškelti baudžiamoji byla tik naujas iphone6, ir tikros motinos pedofiles D. Ž. kerštas kad daviau jai laisve važineti pas sugulovus“;
2016 m. gruodžio 7 d. „Rasiu kas tvirkino tave ir verte duoti prieš mane melagingus parodymus. Galesi patirti stresa kai tavo tikrus tvirkintojus pasodins i kalejma. Ar gal tu patiri stresa kad butent policija pasodins tavo tvirkintojis i kalejma? “;
2016 m. gruodžio 8 d. „Dukra kuri melagingais parodymais norejo savo tikra teva pasodinti i kalejma. Motina tvirkintoja jai už tai iphone6 nupirko. Tai gal pasakysi tiesa kaip mama tau pirštus tarp koju kišo? “;
2016 m. gruodžio 9 d. „Savo teva nekaltai i kalejma už tvirkinima norejo pasodinti. Motina jai nauja iphone6 nupirko. Už tai kad pasakotu metus laiko išgalvotas erotines fantazijas“;
2016 m. gruodžio 30 d. „Dar papasakok kad tevas tabe tvirkina. Dar pameluok. K. Ž.. Papasakok mamos erotines fantazijas. Mama tave tvirkina erotinem fantazijom, o tu bandai nekalta teva i kalejma pasodinti už iphone6. Gyvenime viskas grižta. Noredama pasodinti i kalejma nekalta žmogu, žiurek kad po 10 metu pati nesedetum kalejme. Gyvenime viskas grižta bumerangu“;
2017 m. sausio 1 d. „Su šventem mamos tvirkinintojos auka. Nekalta teva mamos erotinem fantazijomis nekalta tėvą bandė į kalėjimą pasodinti. Mama tau pasakoja erotines fantazijas, kurios tu atpasakoji prokuraturoje. Kam man reikalinga tokia dukra, kuri savo teva nekaltai norejo pasodinti i kalejma“;
2017 m. sausio 1 d. „Dukra išgama, kuri už pirkta mamos iPhone 6 bande nekalta teva pasodinti už tvitkinima. Metus laiko pasakojo mamos erotines fantazijas. Laimingų nauju metu dukrele išgama “;
2017 m. sausio 3 d. „Savo Mamos tvirkinimo auka. Mama tvirkina ja su sugulovu ir verčia meluoti kad tai dare jos tevas. Kas idomiausia, vaiku teisiu apsaugos atstove S. P. atvirai remia motina pedofile, o motinos tvirkinamos mergaites teises jai ne motas“;
2017 m. sausio 4 d. „Smagu buvo šmeižti nekalta teva del tvirkinimo už mamos nupirkta nauja iphone6. Pastarosius 2 metus vyko žaidimas pasodink nekalta teva i kalejma. Viskas grižta bumerangu, ir tas melas kad nieko detas tevas tave muše ir tvirkino galiausiai atsisuks prieš pati tave. Džiaugiosiu kad tu neturi mano pavardes. Ateis laikas kai pradesi gailetis, bet laiko ir veiksmu nesugražinsi. Bet tu gi su savo motina tai norejai. Motina D. Ž. tvirkina tave, o tu nekalta teva bandai apšmeižti“;
2017 m. sausio 11 d. „Dukra kuri mamos erotinėms fantazijomis už mamos pirkta iphone6 bande savo nekalta tėvą pasodinti į kalėjimą už tvirkinimą “;
2017 m. sausio 12 d. „Mamos erotinių fantazijų pasakore. Mama ją tvirkina erotinemis fantazijomis, o ji nekalta tėvą šmeiže dėl tvirkinimo. Nieko Nezinau“;
2017 m. sausio 30 d. „Naujas Lietuvos talentas. Pasakoja visai lietuvai kaip tevas ja tvirkino, dabar pasakoja kaip tevas ja muše. Lietuvos melagiu talentas“;
2017 m. vasario 17 d. „ačiu uz mamos kuri tave tvirkino erotiniu fantaziju atpasakojima tiesiog as “;
2017 m. vasario 24 d. „Mamos erotiniu fantaziju pasakore. Na jai tave mama ir tvirkino, tai papasakok tiesa, o ne reikia kaltinti nekaltu žmoniu“;
2017 m. kovo 15 d. „Mama ja žagino, o ji nekalta teva i kalejma pasodinti norejo “;
2017 m. kovo 20 d. „Mano dukra patiria suicidines mintys del to kad nenustate teisesauga kas ja tvirkino. Ji ir toliau tvirkinama savo motinos su kuria gyvena“;
2017 m. kovo 22 d. „Jai motina tave tvirkina, tai ir sakyk tiesa. Atvažiavo pas teva su vaizdo kamera filmuoti kaip tevas ja muša. Motinos pedofiles erotines fantaziju pasakore“;
2017 m. kovo 23 d. „Mamos pedofiles auka. Motina tvirkina ja, o ji kaltina teva nebutais dalykais“;
2017 m. kovo 27 d. „Melavai kad tevas tave tvirkina, nepavyko. Dabar meluoji kad tevas tave mušė. “;
tokiu būdu, sistemingai viešame socialiniame tinklapyje „Facebook“ terorizavo savo pasisakymais komentuodamas nukentėjusiąją mažametę dukrą K. Ž., sąmoningai sudarydamas mažametei K. Ž. baimės ir nerimo atmosferą ir sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas versdamas ją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti stresą ir psichologinį diskomfortą, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką,
laikotarpiu nuo 2016-09-28 iki 2017-03-13, žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, ne mažiau kaip keturiasdešimt du kartus lankėsi prie D. Ž. bei mažametės dukters K. Ž. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), joms bei aplinkiniams kaimynams - V. K., V. I., R. I., R. Z. girdint, šaukė įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius, degino kapų žvakes, o būtent:
2016 m. rugsėjo 28 d., apie 16.35 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, šaukė: „ <…> Pedofilė motina!! Nori mane į kalėjimą pasodinti? Ačiū dukrele <….>“;
2016 m. lapkričio 1 d. apie 18.00 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, padėjo prie namo vartų dvi uždegtas kapų žvakes, o nueidamas nuo jų – persižegnojo;
2016 m. lapkričio 6 d. apie 17.00 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, padėjo prie namo vartų vieną uždegtą kapų žvakę;
2016 m. lapkričio 27 d. 19.25 val., 2016 m. lapkričio 28 d. 19.25 val., 2016 m. lapkričio 29 d. 19.55 val., 2016 m. gruodžio 1 d. 19.20 val., 2016 m. gruodžio 4 d. 15.55 val., 2016 m. gruodžio 11 d. 20.48 val., 2016 m. gruodžio 14 d. 21.04 val., 2016 m. gruodžio 20 d. 20.04 val., 2016 m. gruodžio 26 d. 10.21 val., 11.29 val., 21.10 val., 2017 m. sausio 22 d. 14.54 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, šaukė necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, kuriuos girdėjo aplinkiniuose namuose gyvenantys pašaliniai asmenys - liudytojai V. K., V. I., R. I., R. Z., šiais veiksmais traumuodamas, baugindamas ir gąsdindamas nukentėjusiąsias;
2017 m. vasario 5 d., apie 15.29 val., žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, atvykęs adresu (duomenys neskelbtini) šaukė: „Labas K., labas K. <...>, papasakosi, kaip mama tau pirštus kišo tarp kojų <...>?;
2017 m. vasario 15 d. 18.16 val., 18.46 val., 19.38 val., 20.20 val., 2017 m. vasario 22 d. 17.24 val., 2017 m. vasario 23 d. 19.22 val., 2017 m. vasario 26 d. 15.20 val., 21.41 val. 2017 m. kovo 1 d. 19.44 val., 20.18 val., 2017 m. kovo 5 d. 20.03 val., 2017 m. kovo 7 d. 17.34 val., 19.15 val., 2017 m. kovo 8 d. 19.33 val. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, šaukė necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, kuriuos girdėjo savo namuose buvę pašaliniai asmenys: liudytojai V. K., V. I., R. I., R. Z., šiais veiksmais traumuodamas, baugindamas ir gąsdindamas nukentėjusiąsias;
2017 m. kovo 7 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, šaukė: „Pedofilė motina, mano dukrą išprievartavo“;
2017 m. kovo 9 d. 19.46 val. ir 20.44 val., žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, atvykęs adresu (duomenys neskelbtini) šaukė: „Pedofilė motina mano dukrą žagina“;
2017 m. kovo 10 d. 17.08 val. ir 20.41 val. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, šaukė: „Pedofilė motina mano dukrą išžaginai“;
2017 m. kovo 10 d. 20.52 val. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, šaukė: „Mano dukros žagintoja, pedofilė motina“;
2017 m. kovo 10 d. 21.19 val. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, šaukė: „Mano duktės žagintoja“;
2017 m. kovo 12 d. 18.29 val. ir 19.07 val. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, šaukė: „Mano dukrą žaginai“;
2017 m. kovo 13 d. 18.19 val. ir 19.43 val. atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. randasi namuose, šaukė: „Motka žagintoja, pedofilė motina“,
tokiu būdu, sistemingai naudojo psichinę prievartą rašydamas komentarus viešame socialiniame tinklapyje „Facebook“ mažametės K. Ž. atžvilgiu, atvažiuodamas automobiliu prie nukentėjusiųjų mažametės K. Ž. ir D. Ž. namų bei šaukdamas ir triukšmaudamas agresyviai priekabiavo, demonstratyviai degindamas kapų žvakes prie namų persekiojo, baugino ir terorizavo nukentėjusiąsias - D. Ž. bei mažametę dukrą K. Ž., sąmoningai versdamas jas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti stresą ir psichologinį diskomfortą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Be to jis nuo 2016-07-27 iki 2017-03-27, sistemingai naudodamas psichinę prievartą rašydamas komentarus viešame socialiniame tinklapyje „Facebook“ mažametės K. Ž. atžvilgiu, atvažiuodamas automobiliu prie nukentėjusiosios mažametės K. Ž. namų, šaukdamas, triukšmaudamas, demonstratyviai prie namų degindamas kapų žvakes, persekiojo ir baugino nukentėjusiąją mažametę dukrą K. Ž., sąmoningai versdamas ją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti stresą ir psichologinį diskomfortą, ir šiais veiksmais terorizuodamas mažametę K. Ž. sukėlė jai laikinus psichikos sutrikimus – potrauminį streso sutrikimą bei adaptacijos sutrikimą, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu - priežastiniu ryšiu susijusį su A. K. veiksmais, neabejotinai turėsiantį ilgalaikes pasekmes K. Ž. asmenybės formavimuisi.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje ir jį išteisinti, kadangi jis šių veikų nepadarė. Taip pat prašo pripažinti, kad veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, dėl kurių jis pripažintas kaltu, buvo padarytos dėl beviltiškos A. K. padėties bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nukentėjusiųjų K. Ž. ir D. Ž. veiksmai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Be to, nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, sumažinti per pusę nukentėjusiosioms priteistą neturinę žalą ir pripažinti, kad jis dėl neteisėto sulaikymo 2016 m. lapkričio 19 d. patyrė žalą, neįskaityti šio sulaikyme išbūto laiko į bendrą paskirtos bausmės laiką bei pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą švelnesne. Nuteistasis taip prašo atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus A. G., D. P., D. Ž., policijos pareigūną O. K., specialistą, atlikusį trasologinę ekspertizę ir pateikusį išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. ir kitus.
5.1. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies imperatyvius reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės grindė šališkais liudytojų parodymais ir prielaidomis.
5.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo jo duotais parodymais ir juos atmetė kaip nepatikimus, nors jis nuo pat proceso pradžios nepripažino savo kaltės. Apelianto teigimu, GPS siųstuvo jis nesugadino ir jo neardė. Jį numetė policijos pareigūnas O. K., kai jis nuvyko į policijos komisariatą, nes neveikė jo apykojė. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad būtent jis išardė GPS siųstuvą. Kaip matyti iš UAB ,,F.“ atstovo duotų parodymų, išardyti siųstuvą taip, kad nesuveiktų pranešimas dėl intensyvios priežiūros pažeidimo, galimas tik tokiu atveju, jei šis siųstuvas būtų ardomas metalinėje patalpoje. Pažymima, kad paveikti temperatūriškai siųstuvo viduje esančias dalis galima tik jį išardžius, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos.
5.3. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, grindžia tik policijos pareigūnų, neva iš karto po įvykio surašytais tarnybiniais pranešimais. Jokių kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nebuvo atlikta policijos pareigūnų apžiūra, nebuvo nustatyti jiems padaryti sužalojimai. Be to, minėtas tarnybinis pranešimas, kurio duomenimis vadovavosi apylinkės teismas, buvo užregistruotas tik praėjus 11 valandų po įvykio, kas taip pat patvirtina, kad 2017-04-07 jis buvo be pagrindo sulaikytas dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Šio sulaikymo metu, būtent jis buvo sužalotas dėl pareigūnų veiksmų. Atvykus pareigūnams jis elgėsi mandagiai, paprašytas negalėjo pateikti asmens dokumentų pareigūnams, nes buvo juos palikęs automobilyje, tačiau tai ramiai paaiškino pareigūnams ir jokio fizinio smurto jų atžvilgiu nenaudojo. Policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi ir vien tik jais remtis teismas negalėjo. Kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo, jame nėra duomenų, kad jis sulaikomas mosikavo rankomis, o tuo tarpu policijos pareigūnas, duodamas parodymus teisme, nurodė, kad jis sulaikomas priešinosi, kad mosikavo rankomis. Pareigūnas R. S. teisme nurodė, kad jiems su kolega atvykus jis durų neatidarė, kad girdėjosi, jog jis skambino į BPC telefonu kelis kartus, keikiasi, rėkia, kad jį sumušė pareigūnai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad būtent pareigūnai 2017-04-07 naudojo fizinę prievartą jo atžvilgiu ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, o siekdami paslėpti savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, melagingai jį apkaltino neva tai jis trenkė pareigūnui. Teismo apkaltinamais nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Tai prieštarauja tiek EŽTT, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Jo nuomone tokie melagingi pareigūnų parodymai turėtų būti vertinamai kaip BK 236 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.
5.4. Skunde taip pat pabrėžiama, kad nors jis savo Facebook profilio paskyroje rašė kaltinime nurodytus tekstus, vežė prie nukentėjusiųjų namų kapų žvakes ir vainikus, tačiau tokį jo elgesį išprovokavo pačios nukentėjusiosios jau ilgą laiką bandančios apkaltinti jį įvairių nusikalstamų veikų padarymu, tokių kaip savo mažametės dukros tvirkinimu ar fizinio skausmo jai sukėlimu, taip pat laidoje ,,(duomenys neskelbtini)“ paviešindamos jo atvaizdą ir informaciją apie jo lyties keitimą bei apkaltindamos jį nepilnametės dukros tvirkinimu. Tai nuketėjusiosios jį provokuoja, melagingai jį skundžia policijos pareigūnams ir apklausiamos duoda melagingus parodymus. Jo buvusi sutuoktinė D. Ž. įtakoja jų nepilnametės dukters elgesį ir duodamus melagingus parodymus. Būtent mamos įtakojama mergaitė duoda melagingus parodymus dėl jos tvirkinimo ir fizinio skausmo jai sukėlimo, todėl jo buvusiai sutuoktinei turėtų būti pareikšti kaltinimai dėl melagingo įskundimo, melagingų parodymų davimo ir nepilnamečio asmens įtraukimo į nusikalstamą veiką. Būtent dėl sistemingos įtakos K. Ž. siekiant, kad ji duotų melagingus parodymus ir atkartotų motinos jai pasakytus dalykus, ji patyrė psichologų išvadose nurodomus vystymosi sutrikimus ir potrauminį sindromą, o ne dėl jo rašytų tekstų Facebook paskyroje. Jo nuomone, sveikatos sutrikdymą įtakojo ne jo veiksmai, o pačios nukentėjusiosios nuo 2014 m. viešinama informacija, kad jis neva ją tvirkina ir motinos paliepimų melagingai apkaltinti tėvą vykdymas. Pažymima, kad nei dėl savo dukros tvirkinimo, nei dėl fizinio skausmo jai sukėlimo jis nebuvo pripažintas kaltu, tačiau dėl minėtų nukentėjusiųjų melagingų parodymų davimo buvo apribota jo laisvė, buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, padaryta neigiama įtaka jo reputacijai, o viso to pasekoje jis patyrė sunkius išgyvenimus ir stresą. Toks provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų elgesys, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėtų būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
5.5. Skunde nesutinkama su apylinkės tesimo priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti sumomis. Teismas turėjo įvertinti ir tas aplinkybes, kad nukentėjusiosios pačios jį provokavo, siekdamos apkaltinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, taip pat įvertinti kokius išgyvenimus patyrė nukentėjusioji K. Ž., kai davė melagingus parodymus, kad neva jis ją sumušė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnis numato, kad asmens civilinę atsakomybę visiškai arba iš dalies panaikina paties nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių jis ir patyrė nuostolius.
5.6. Skunde taip pat pabrėžiama, kad apylinkės teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę ir neįvertino, kad jis anksčiau neteistas. Be to, prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis yra suimtas jau 13 mėnesių bei pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę švelnesne, nesusijusia su laisvės atėmimu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji D. Ž. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir nuteisti A. K. už nusikalstamą veiką prieš nepilnametę dukrą K. Ž., pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, o kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2018-04-20 nuosprendžio nekeisti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos A. G. parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Ši liudytoja įspėjo nukentėjusiąją, kad teismo posėdyje ji pakeis parodymus, siekdama jai pakenkti, nes pastaroji ją keldina iš patalpų, taip pat neatsiima pareiškimo dėl sumušimo, todėl jos parodymai turėtų būti vertintini kritiškai. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad net ir po 2018-04-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio nebuvo panaikinta A. K. sukurta ,,Facebook“ paskyra, kurios turinys tapo prieinamas nepilnametės nukentėjusiosios bendramoksliams, kad to pasėkoje K. Ž. ir toliau dėl nuteistojo veiksmų patiria stresą bei stiprius dvasinius išgyvenimus.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nuteistojo apeliaciniu skundu, ginčijamas kaltės klausimas, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje. Skunde prašoma pripažinti, kad veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, buvo padarytos dėl beviltiškos A. K. padėties bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nukentėjusiųjų K. Ž. ir D. Ž. veiksmai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Nuteistasis taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, sumažinti per pusę nukentėjusiosioms priteistą neturinę žalą.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės grindė šališkais liudytojų parodymais ir prielaidomis. Pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Priešingai, negu teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai nuteistajam A. K., nepatvirtina teismo pažeidimų, nes teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo
10. Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kadangi, GPS siųstuvą numetė policijos pareigūnas O. K. ir byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad nuteistasis jį išardė. Šį skundo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai.
11. Nuteistasis neigė savo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, teigdamas, jog įtaiso nesugadino. Vis dėlto, jo kaltę pagrindžia civilinio ieškovo UAB ,,F.“ atstovo parodymai teisiamojo posėdžio metu, nurodant, kad apykojė yra netinkama naudoti, negrąžinta, priklauso Izraelio įmonei, o jų įmonė tik nuomojasi. Policijos departamentas yra atsakingas už visą įrangą, jos išsaugojimą, tad turi sumokėti 247,50 eurų įrenginio kainą už sugadinimą, praradimą. Civilinio ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės išdėstytos ir byloje esančiuose UAB ,,F.“ raštuose (t. 4 b. l. 27, t. 9 b. l. 147).
12. Liudytojas L. J. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriuje, yra atsakingas dėl šios kardomosios priemonės vykdymo. Nuteistajam A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, uždėta apykojė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. J. nurodė, kad 2017-03-21 Elektroninėje stebėjimo informacinėje sistemoje buvo gautas ne vienas pranešimas apie tai, jog A. K. apykojė nesiliečia su kūnu. Tokia situacija, kada gaunami pranešimai dėl apykojės nesilietimo su kūnu, mano, yra dėl to, jog A. K. galimai tarp apykojės ir kojos užkiša pašalinius daiktus. Tik pareigūnams išvykus ir palikus vieną A. K., suveikimai, kad apykojė nesiliečia su kūnu, pasikartodavo. Mano, kad jie atsirasdavo dėl tyčinio A. K. elgesio, nes praktikoje ankščiau tokių dalykų nebūdavo. A. K. jis asmeniškai perspėjo, kad nekištų pašalinių daiktų tarp apykojės ir kūno, bet A. K. nurodė, kad jam niekas to nesakė, nors ir pasirašytinai yra supažindintas su Elektroninių stebėjimo įrenginių naudojimo instrukcija – atmintine, tačiau ten tokio punkto, jog negalima kišti pašalinių daiktų tarp apykojės ir kūno, nėra. 2017-03-22 A. K. buvo pakeistas nešiojamas įrenginys, kadangi pirmas įrenginys nefunkcionavo taip, kaip turėtų. Atvykęs A. K. pateikė nešiojamą GSM/GPS įrenginį, kuriame buvo įspėjimas: „Nėra GPS ryšio, prašome išeiti į lauką“, klavišai į nieką nereagavo. Išėjus į lauką, signalas neatsirado. Tuo metu įrenginį apžiūrėjo vyr. specialistas M. L., kuris savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad tik atvykus A. K. į skyrių ir pateikus GSM/GPS įrenginį, jis jau nefunkcionavo. Įrenginio apžiūros metu matėsi nubrozdinimai ant įrenginio dešinės pusės viršutinio šono, įrenginys nebuvo nukritęs. A. K. atveju nebuvo sugadintas fiksatorius, tai rodo, kad tik už jo buvo kišami kažkokie pašaliniai daiktai.
13. Liudytojo L. J. nurodytas aplinkybes patvirtina elektroninių stebėjimų įrenginių naudojimo instrukcija-atmintinė, kurioje nurodyta, kad draudžiama gadinti, ardyti ar sunaikinti elektroninius stebėjimo įrenginius ar jų dalis; elektroninius stebėjimo įrenginius veikti staigiais temperatūros pokyčiais; perkelti ar kitaip judinti ar pažeisti stacionarų namų įrenginį. 2017-03-22 pranešime ir tarnybiniame pranešime aprašytos analogiškos aplinkybės, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. J.. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas įrenginys yra sugadintas: pažeistas lankstus plokščias laidas, prijungiamas prie užspaudžiamos jungties. Laidas buvo pažeistas mechaniškai jį veikiant įkaitintu iki plastiko ir laido metalinių gijų lydymosi temperatūros įrankiu. Nulaužti įrenginio nugarinės dalies viršuje esantys montažinės plokštės plastikiniai laikikliai (fiksatoriai). Laido ir plokštės laikiklių pažeidimai negalėjo atsirasti numetus įrenginį ant žemės. Tirti pateikto įrenginio dešinysis viršutinis nugarinės dalies kampas įskeltas. Įrenginio skystųjų kristalų (LED) ekranas pažeistas – dešinysis viršutinis kampas „išsiliejęs“ (tamsesnis) (t. 4 b. l. 31-39).
14. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų matyti, kad nuteistajam A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, uždėta apykojė ir tik ją uždėjus nuteistajam, t. y. tą pačią dieną, buvo gaunami pranešimai, kad apykojė nesiliečia su kūnu, nuteistasis pateko į draudžiamą zoną. Pareigūnams susisiekus su nuteistuoju arba suradus jį, apykojė vėl be jokių trikdžių veikdavo. Liudytojo L. J. manymu, A. K. tyčia taip elgėsi ir kišdavo daiktus tarp apykojės į kojos. Specialisto išvada nustatyta, kad apykojė yra sugadinta, veikiant mechaniškai. Nuteistojo versiją, jog apykojės jis nesugadino, o tai padarė policijos pareigūnas O. K., teismas atmeta kaip nepagrįstą, laiko gynybine versija, kadangi yra paneigta byloje surinktais įrodymais. Byloje neginčijamai įrodyta, kad A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, sugadino svetimą UAB ,,F.“ turtą. Pažymėtina, kad A. K. buvo supažindintas su apykojės naudojimo instrukcija, ne kartą perspėtas policijos pareigūnų dėl jos naudojimo pažeidimų, tačiau, veikiant mechaniškai, t. y. panaudodamas įkaitintą plastiko ir laido metalinių gijų lydymosi temperatūros įrankį, pažeidė UAB „F.“ priklausančio nešiojamojo GPS įrenginio (serijinis Nr. (duomenys neskelbtini)) lankstų plokščią laidą, prijungiamą prie užspaudžiamos jungties, esančios įrenginio priekinės dalies montažinės plokštės viršutinėje dalyje bei nulaužė įrenginio nugarinės dalies viršuje esantį montažinės plokštės plastikinį laikiklį (fiksatorių), sugadino svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (188,30 Eur – veikos padarymo metu), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (9 415 Eur – veikos padarymo metu). Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino nuteistąjį A. K. kaltu, padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pilnai įrodžius objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymo
15. Skunde nuteistasis A. K. ginčija kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą pastarasis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nuteistasis iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus ir atliktą įrodymų vertinimą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindžia tik policijos pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais ir jokių kitų, nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų, byloje nėra.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai A. K. pripažino kaltu pagal BK 286 straipsnį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
17. Nuteistasis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl fizinio smurto panaudojimo policijos pareigūno atžvilgiu nepripažino ir paaiškino, kad jokių smūgių jis O. K. nesudavė, elgėsi ramiai, mandagiai. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad šie nuteistojo A. K. paaiškinamai, kuriais jis neigė savo kaltę, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo parodymus, o taip pat ir apeliacinio skundo argumentus dėl pastarojo nekaltumo.
18. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklausiamas policijos pareigūnas O. K. parodė, kad asmeniui atidarius duris, jis paprašė dokumentų, tačiau šis pradėjo juos įžeidinėti, elgėsi neadekvačiai, rėkavo, akivaizdžiai buvo išgėręs, jautėsi kvapas bei nereagavo, kai jie prašė pateikti asmens dokumentą, keikėsi. Jis nurodė asmeniui, kad šis kartu su jais nueitų iki automobilio, kad būtų galima patikrinti asmens tapatybę, bet asmuo atsisakė ir jį nustūmė, t. y. mosikavo rankomis ir jį stumdamas, ranka sudavė į krūtinę. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis O. K. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, vykęs kartu su nukentėjusiuoju, R. S. taip pat patvirtino, kad nuteistasis A. K., būdamas už durų, pradėjo juos keikti, rėkti, kad jį muša pareigūnai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. nurodė, kad matė kaip jo kolega O. K. ranka bandė suimti A. K. už dešinės rankos, tačiau šis savo dešine ranka sudavė vieną smūgį jo kolegai O. K. į krūtinę. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų O. K. ir R. S. tarnybiniuose pranešimuose bei jų apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokoluose. Matyti, kad minėtų policijos pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, jie neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei vieni kitiems, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Taip pat teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, kurioms esant, minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėti nuteistąjį A. K., todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti jais. Apylinkės teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę, šiais parodymais pagrįstai vadovavosi.
19. BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi, įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja ne su bet kokiu nepaklusimu šių asmenų reikalavimams, o su pasipriešinimu panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Teismų praktikoje pasipriešinimas įvardijamas kaip valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimas, smaugimas, pargriovimas, intensyvus stumdymas, dūrimas peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimas prieš jį, grasinimai nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015).
20. Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis A. K., nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, neįžeidinėti policijos pareigūnų, sulaikomas aktyviai priešinosi, panaudodamas fizinį smurtą, todėl pagrįstai apylinkės teismas kvalifikavo kaip tyčinius pastarojo veiksmus – fizinį smurtą prieš policijos pareigūną. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis smurto policijos pareigūno atžvilgiu nenaudojo, elgėsi ramiai, šią nuteistojo versiją aukštesniosios instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir laikoma gynybine versija.
Dėl paskirtos bausmės
21. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, neįvertino, kad apeliantas anksčiau neteistas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
Žemesnės instancijos teismas
23. A. K. nuteistas už du nesunkius ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis buvo neteistas, kad baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete konsultuotas 2012-07-23 ir 2013-04-23, diagnozė – transseksualumas F64.0., VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre registruotas nuo 2015-08-19, diagnozė – neorganinė nemiga (F51.0), transseksualizmas (F64.0), specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, (duomenys neskelbtini) apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (dėl BK 286 straipsnyje numatytos veikos). Taigi, skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis anksčiau neteistas, atmestinas, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas šią aplinkybę įvertino.
24. Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 5 metų. Skundžiamu nuosprendžiu už šią nusikalstamą veiką apeliantas buvo nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, t. y. mažesne, nei bausmės vidurkis. Už nusikalstamą veiką, numatytą 145 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 4 metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas apeliantui vėl skyrė bausmę, gerokai žemesnę, nei straipsnio sankcijoje nustatytas vidurkis – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą. Už 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Apylinkės teismo nuosprendžiu už šią veiką apeliantui buvo paskirta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai. Už 286 straipsnyje numatytos veikos padarymą straipsnio dispozicijoje nurodomos taip pat alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teismas už šią nusikalstamą veiką A. K. taip pat skyrė pačią švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nors buvo pripažinta viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o baudžiamąją atsakomybę lengvinančių – nenustatyta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis ne tik ilgą laiką terorizavo savo buvusią sutuoktinę D. Ž., bet ir savo mažametę dukrą K. Ž., o tai sukėlė gana skaudžias pasekmes mažametei, todėl A. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnyje 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšys – laisvės atėmimas ir viešieji darbai, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, kad bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą.
25. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. K. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
26. Remdamasi tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo A. K. kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir iš esmės tinkamai jas motyvavo. Kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl neturtinės žalos
27. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. ginčija ir priteistos neturtinės žalos sumą nukentėjusiosioms K. Ž. ir D. Ž., prašydamas priteistą sumą sumažinti perpus. Nuteistasis nurodo, kad teismas turėjo įvertinti aplinkybes, kad nukentėjusiosios pačios provokavo apeliantą, siekdamos jį apkaltinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymu, taip pat įvertinti kokius išgyvenimus patyrė nukentėjusioji K. Ž., kai davė melagingus parodymus, kad neva ją sumušė apeliantas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, civilinių ieškinių klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiosioms K. Ž. ir D. Ž., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinė žala nukentėjusiosioms priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
28. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
29. Nukentėjusioji K. Ž. baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš nuteistojo 4 000 eurų, o nukentėjusioji D. Ž. – 3 000 eurų neturinės žalos atlyginimą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. Ž. parodė, kad ji „Facebook“ skaitė kas parašyta apie dukterį, dėl to visi klasiokai nuo dukters nusisuko, teko dukrą vežti pas psichologus. Dukra nuolat patiria stresą, net šlapinasi į lovą, mergaitei labai skaudu. Tuo laikotarpiu kaltinamasis nuolat lankėsi prie jų namų, statė žvakes, leido laidotuvių muziką. A. K. pasakė jai, kad ji gali išsirinkti sau paminklą, kad jai tuojau bus galas, vaikams taip irgi buvo pasakyta, kad ateis banditai jos nužudyti, o vaikai gyvens su juo. Ji vaikus nuolat ramino, kartą buvo pastatytas vainikėlis, tai jį išmetė, kad vaikai nepamatytų. Vaiką vežė pas gydytojus, penkerius metus neturėjo jokių atostogų, nuolat buvo persekiojama, negalėjo palikti namų, kad kaltinamasis nieko nepadarytų. Ji pati dėl visko labai pergyveno, teko vartoti vaistus, juos jai skyrė psichologas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. Ž. parodė, kad 2016-11-01 apie 20 val., pamatė prie savo namų vartų ir prie durų padėtas degančias žvakes. Ji, tai pamačiusi, labai išsigando, nes suprato, kad tai A. K. darbas. Suprato dėl to, kad ankščiau per „Facebook“ jis buvo jai parašęs, kad ant jos ir jos mamos kapų padės vainiką. Įėjus į namus, ji įjungė vaizdo stebėjimo kamerą. Įraše buvo matyti, kaip A. K. įėjo pro vartelius ir padėjo degančią vieną žvakę prie durų, į ją žiūrėdamas, persižegnojo. Žiūrėdama tą vaizdą pajuto stresą, jautėsi labai blogai, bijojo. Dėl tokio jo elgesio jaučiasi nesaugiai, nenori, kad jis artintųsi prie jos ir tuo labiau prie jų namų, nes bijo, kad jis gali padegti ar susprogdinti namus, pagrobti ją, nes jau vieną kartą bandė. Po šio vaizdo jai įsiskaudėjo galvą, net gėrė nuo galvos skausmo vaistus „Ibumetin“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo ilgai besitęsiančių neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios D. Ž. ir K. Ž. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiosioms buvo sukeltos tam tikros pasekmės – psichologinis stresas, dėl ilgalaikio terorizavimo mažametei buvo sukelti itin negatyvūs padariniai (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), galintis pasireikšti ateityje, taip pat teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl K. Ž. pareikštą civilinį ieškinį tenkino visiškai, D. Ž. tenkino iš dalies ir priteisė iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajai K. Ž. 4000 Eur, o D. Ž. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
30. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka ir teisėjų kolegija, kadangi patirti nuostoliai yra susiję su patirtais dvasiniais išgyvenimais, baime, liekamaisiais reiškiniais. Niekam nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios K. Ž. ir D. Ž. patyrė visus jų nurodytus išgyvenimus. Nukentėjusiųjų prašoma suma nėra per didelė tokio pobūdžio bylose, todėl ieškiniai buvo tenkinti. Apelianto teiginys, kad priteisti neturtinės žalos atlyginimai yra per dideli, nėra pagrindas išvadai, jog civiliniai ieškiniai nagrinėjamoje byloje išspręsti pažeidžiant įstatymų nuostatas.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 6 punkto
31. Apelianto skunde dėstomi argumentai apie tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, buvo padarytos dėl beviltiškos A. K. padėties, o nukentėjusiųjų K. Ž. ir D. Ž. veiksmai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui, tad prašo šias aplinkybes įvertinti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 6 punkto taikymo kontekste.
32. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-194-895/2015).
33. Šioje byloje nuteistasis savo beviltišką padėtį grindžia tuo, kad jo elgesį išprovokavo pačios nukentėjusiosios jau ilgą laiką bandančios apkaltinti A. K. įvairių nusikalstamų veikų padarymu, tokių kaip savo mažametės dukros tvirkinimu ar fizinio skausmo jai sukėlimu, taip pat laidoje ,,(duomenys neskelbtini)“ paviešindamos jo atvaizdą ir informaciją apie jo lyties keitimą bei apkaltindamos jį nepilnametės dukros tvirkinimu. Pažymėtina, kad šios apelianto nurodytos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje buvo detaliai aptartos, išanalizuotos, su pateiktu įrodymų vertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent A. K. nuolat lankydavosi nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje ir terorizuodavo nukentėjusiąsias, ką patvirtina liudytojų V. K., R. Z., R. I., V. I. parodymai. Kaip teisingai pažymėjo žemesniosios instancijos teismas, būtent nukentėjusiosios pagal A. K. vykdytą grasinimo pobūdį ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą jausti baimę, patirti stresą, dėl sukurtos grasinimų ir baimės atmosferos nukentėjusiųjų gyvenimas tapo sunkus ar net neįmanomas. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai K. Ž. padarymo patvirtina specialistų parodymai, ekspertizės išvada. Taigi, apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis buvo provokuojamas nukentėjusiųjų, nusikalstamas veikas padarė dėl beviltiškos padėties, atmestinos kaip nepagrįstos, kadangi paneigtos bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad buvo susiklosčiusi išskirtinai sudėtinga situacija, dėl ko nuteistasis rado išeitį tik darydamas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo A. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl beviltiškos savo padėties ar provokuojamas nukentėjusiųjų.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
34. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. taip pat prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą švelnesne. Kardomųjų priemonių paskirtis yra numatyta BPK 119 straipsnyje. Kardomosios priemonės nusikalstamas veikas padariusiems asmenims gali būti skiriamos siekiant užtikrinti, be kita ko, ir netrukdomą nuosprendžio įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo nuosprendis vykdomas po apeliacinės instancijos teismo paskelbto galutinio sprendimo, o šiuo atveju nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog tik paskyrus nuteistajam suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bus neabejotinai užtikrintas tinkamas skundžiamo nuosprendžio įvykdymas.
35. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė atlikti įrodymų tyrimą, apklausti liudytojus A. G., D. P., D. Ž., policijos pareigūną O. K., specialistą, atlikusį trasologinę ekspertizę ir pateikusį išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), R. S. ir kitus. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl įrodymų tyrimo atlikimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, buvo išspręstas posėdžio metu (t. 10 b. l. 159-164), todėl teismas pakartotinai dėl to pačio klausimo plačiau nepasisako.
36. Apeliaciniu skundu prašoma pripažinti, kad nuteistasis patyrė žalą dėl jo neteisėto sulaikymo 2016 m. lapkričio 19 d. Aukštesniosios instancijos teismas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, buvo išteisintas. Nuteistasis buvo laikinai sulaikytas būtent turint duomenų, kad jis galimai įvykdė šią nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, kuriuos A. K. laikė neteisėtais, jis turėjo teisę skųsti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šia teise jis būtų pasinaudojęs. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija plačiau apie šį skundo argumentą nepasisako, kadangi jis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo prašymą neįskaityti sulaikyme išbūto laiko į bendrą paskirtos bausmės laiką, kadangi BK 66 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. lapkričio 19-21 dienomis laikiname sulaikyme išbūtas laikas buvo įskaitytas į bausmės laiką.
37. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeidžiant BPK 301 straipsnio reikalavimų, iš esmės teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo A. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.