Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, turintis neįgalumą (35 proc. darbingumas), iki sulaikymo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-10-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 227 str. 3 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmę atlikęs;

2) 2018-02-06 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine 10 MGL (376,60 eurų) bauda. Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos psichiatrijos skyriuje išbūtas laikas ir laikoma, kad S. A. yra atlikęs jam paskirtą bausmę;

3) 2018-04-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 232 str. 25 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2018-02-06 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir S. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 25 parų, jį paskiriant atlikti areštinėje, ir 10 MGL (376,60 eurų) bauda, į ją, įskaičius laikinajame sulaikyme bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos psichiatrijos skyriuje išbūtą laiką, laikant atlikta; 2018-06-08 paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2017 metais, laikotarpiu nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 2 d. 10.30 val., būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), be nukentėjusiojo R. K. žinios ir sutikimo paimdamas R. K. vardu išduotą AB „Citadele“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsimindamas šios mokėjimo kortelės PIN kodą, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir šios priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir juos laikė ne trumpiau nei iki 2017-11-02 14.17 val.

Taip pat S. A. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Citadele“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. K. vardu, ir šios priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, tokiu būdu, apgaule save identifikavo kaip R. K., ir neteisėtai atliko šias finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone: parduotuvėje „Norfa“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2017-11-02 10.35.31 val. atsiskaitė 1,15 eurų sumai, 10.37.30 val. – 5,94 eurų sumai, 10.38.15 val. – 10,50 eurų sumai, 10.38.59 val. – 3,78 eurų sumai, 10.41.17 val. – 6,85 eurų sumai; tęsdamas nusikalstamą veiką, AB „Swedbank“ banko bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2017-11-02 12.21.13 val. išgrynino 100 eurų, 12.22.07 val. – 100 eurų, 12.22.49 val. – 500 eurų, 14.10.55 val. – 100 eurų, 14.11.42 val. – 100 eurų, 14.12.58 val. – 100 eurų, 14.13.52 val. – 100 eurų, 14.14.43 val. – 500 eurų, 14.16.14 val. – 100 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. K. priklausantį turtą – pinigus – 1728,22 eurus.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios pažymos matyti, kad nukentėjusysis R. K. 2018-09-18 mirė (2 t., b.l. 39).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Visų pirma, teismas negali nepastebėti abejonių kaltinamojo parodymų patikimumu keliančių aplinkybių, kuomet jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu per apklausą, kuri laike buvo mažiau nutolusi nuo kaltinime nurodytų įvykių nei teismo posėdžio metu jo duotų parodymų laikas, prisiminė mažiau kaltinime nurodytų įvykių aplinkybių, o gerokai vėliau teisme apklausiamas davė detalesnius, naujomis aplinkybėmis papildytus parodymus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. A. negalėjo prisiminti, kieno banko kortele jis naudojęsis bankomate ir kokią sumą nuėmęs, ar to prašęs R. K., taip pat jis negalėjo nurodyti, kur jis padėjo banko kortelę – atidavė ją R. ar J., ar ją pasiliko pas save. Tuo tarpu praėjus dar pusmečiui po minėtos apklausos, S. A. teisme jau kategoriškai tvirtino, kad pinigus bankomate nuiminėjo su R. K. banko kortele ir pastarojo paprašytas, taip pat įvardino ir tikslią tariamai R. K. prašytą ir jo nuimtą pinigų sumą, teigė banko kortelę ir nuimtus pinigus atidavęs R. K.. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokius parodymus kaltinamasis teisme davė žinodamas, kad nukentėjusysis R. K. yra miręs ir apklausti pastarojo dėl kokių tai papildomų aplinkybių pasiaiškinimo nebus galimybių. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei S. A. parodymų neatitikimą kitiems byloje esantiems įrodymams, kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos būdą.

Antra, kaltinamojo S. A. parodymų dėl kaltinime nurodytų aplinkybių – R. K. banko kortelės gavimo, jos naudojimosi su R. K. leidimu, paties naudojimosi aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, priešingai – byloje esantys duomenys tokius jo parodymus paneigia.

Iš byloje esančių nukentėjusiojo R. K. pareiškimo, tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad R. K. parodė, kad po S. A. ir J. B. lankymosi pas jį namuose 2017 metais laikotarpiu nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 2 d., 2017-11-05 jis pasigedo namuose buvusios banko kortelės su PIN kodu. Sutinkamai su G. K. parodymais, jis pats niekam banko kortelės nedavė nei ėjimui į parduotuvę apipirkti, nei pinigų nuėmimui iš bankomato, jis visada turi prie savęs smulkių pinigų, todėl nėra jokio reikalo kam nors duoti savo banko kortelę. Tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka kitus byloje esančius duomenis.

Kaltinime nurodytu metu – 2017 metais laikotarpiu nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 2 d. – kartu su nukentėjusiuoju pas šį su S. A. buvusi liudytoja J. B. parodė, kad ji pati S. A. R. K. banko kortelės nedavusi, ji nežinanti, kur R. K. ją laikė, ir nemačiusi, kad nukentėjusysis būtų ėmęs kortelę ir padavęs kaltinamajam. Be to, J. B. parodė, kad R. K. pašaliniams kortelės neduodavo, nusiimti pinigų į banką eidavo kartu su kaimyne, o prašydamas apipirkti jis jai duodavo tik grynų pinigų. Liudytoja apklausta R. K. kaimynė B. J. patvirtino, kad yra ėjusi su G. K. į banką padėti jam iš bankomato nusiimti pinigų, kas tik rodo, jog G. K. kitiems asmenims banko kortelės neduodavo. Be to, liudytojos B. J. ir J. B. parodė, jog R. K. turėjo gerą atmintį. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. K. parodymais dėl banko kortelės nedavimo pirmą kartą matomam S. A., kurie atitinka ir aukščiau nurodytų liudytojų parodymus.

Toliau pažymėtina, kad nukentėjusysis apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis S. A. nieko neprašė nupirkti. Liudytoja J. B. taip pat teigė, kad pati S. A. neprašė nei alkoholio nupirkti, kurio pakako ir netrūko, nei papildyti telefono sąskaitos, nebuvo ir kalbos apie būtinybę nusiimti pinigų. Netikėti pastarųjų sutampančiais parodymais, kurie paneigia kaltinamojo S. A. parodymus dėl jo nurodomo ėjimo į parduotuvę su R. K. banko kortele tikslo, teismas neturi pagrindo, ypač atsižvelgiant į kitų kaltinamojo parodymų neatitiktį byloje esantiems įrodymams.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku R. K. banko kortele parduotuvėje jis prekinosi ir atsiskaitinėjo vienu kartu, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai – savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys (1 t., 58-61 b.l.) bei AB „Swedbank“ pateikta informacija (1 t., 102, 103 b.l.), kurie atitinka ir nukentėjusiojo R. K. nurodytas aplinkybes, tokius S. A. parodymus paneigia ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes – kad jis prekes pirko ir R. K. banko kortele parduotuvėje atsiskaitinėjo per penkis kartus.

Taipogi kritiškai vertintini ir kaltinamojo parodymai dėl pinigų nuėmimo R. K. banko kortele nuo bankomato. Ikiteisminio tyrimo metu teigęs, jog neprisimena, kieno banko kortele naudojęsis nuimant bankomate pinigus ir kiek jų nuėmęs, teisme kaltinamasis jau teigė žinantis, kad naudojosi R. K. banko kortele ir pinigus iš bankomato išiminėjo pastarojo paprašytas šiam laukiant taksi automobilyje, nuiminėjo 1500 Eur vienu kartu, neišeidamas iš banko ir nuo bankomato neatsitraukdamas, nuimdamas po 500 Eur, nes R. K. paprašė nuimti 1500 Eur. Teismas pastebi, kad tokių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys bei juos paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai bei kiti duomenys. Be to, pastarąją versiją S. A. pateikė tik teisme ir žinodamas byloje surinktus duomenis bei tai, kad nukentėjusysis R. K. yra miręs.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis tvirtino neprašęs S. A. nuimti jo banko kortele iš bankomato pinigų. Liudytoja J. B. teigė, kad banko kortelės R. K. kitiems asmenims neduodavo. Liudytojos B. J. parodymų turinys taipogi rodo, kad jai einant kartu į banką G. K. pinigų išėmime iš bankomato visada dalyvaudavo, todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju buvo kitaip ir jis jau būdamas šalia bankomato automobilyje būtų davęs beveik nepažįstamam asmeniui – S. A. banko kortelę su PIN kodu ir pats likęs laukti automobilyje.

Abejones kaltinamojo parodymų teisingumu patvirtina ir S. A. nurodytos aplinkybės apie iš bankomato imtų pinigų sumą – 1500 Eur bei ėmimo būdą – vienu kartu, neišeinant iš banko, neatsitraukiant nuo bankomato, nuimant po 500 Eur, nes R. K. paprašė nuimti 1500 Eur. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku nuo R. K. kortelės iš bankomato buvo išimta bendra 1700 Eur suma, kuri nesutinka su kaltinamojo nurodyta suma. Bylos įrodymai liudija, kad pastaroji iš bankomato išimtų pinigų suma buvo nuimta per 9 kartus, 7 kartus imant po 100 ir du kartus po 500 Eur. Trys pinigų gryninimo veiksmai atlikti 2017-011-02 laike nuo 12.21.13 val. iki 12.22.49 val., o likusieji pinigai išgryninti per penkis kartus tą pačią dieną po daugiau nei pusantros valandos laike nuo 14.10.55 val. iki 14.16.14 val. Šios aplinkybės visiškai neatitinka S. A. parodymų ir juos paneigia, taip patvirtindama kaltinamojo parodymų nepatikimumą.

Kad kaltinime nurodytomis ir aukščiau paminėtomis aplinkybėmis pinigus iš bankomato R. K. banko kortele nuėmė būtent S. A., be jo paties pripažinimo apie patį pinigų ėmimo iš bankomato R. K. banko kortele faktą, patvirtina ir byloje esančios 2017-11-02 dieną „Swedbank“, AB bankomatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) fiksavusio vaizdo nuotraukos (1 t., b.l. 64-89).

Taigi, aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma teismui nepalieka abejonių ir patvirtina, kad kaltinamasis S. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo bei laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir šios priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – R. K. banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, kuriuos neteisėtai panaudojo, apgaule save identifikavo kaip R. K. ir neteisėtai svetima elektronine mokėjimo priemone atliko finansines operacijas savo naudai apgaule įgydamas svetimą, R. K. priklausantį turtą – pinigus – 1728,22 eurus. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir įrodyti aptartais įrodymais.

Šios išvados nekeičia tai, kad nukentėjusysis R. K. dėl kaltinime nurodytų aplinkybių į ikiteisminio tyrimo subjektą kreipėsi ne iš karto, o praėjus tam tikram laikui.

Bausmių skyrimo, civilinio ieškinio išsprendimo ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo S. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

S. A. padarė tris baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, viena kurių – nesunki, dvi – apysunkės. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo administracine tvarka baustas, neteistas, bet po šių veikų padarymo jo atžvilgiu jau buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai. Kaltinamasis yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, turintis neįgalumą (35 proc. darbingumas). Nors kaltinamasis S. A. psichikos sveikatos centro įskaitoje registruotas, pagal specialisto išvadą pagrindo skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra (1 t., b.l. 174).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad kaltinamasis slapstėsi nuo teismo, be to, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant arešto bausmes, kurių dydžiai nustatytini artimi šių bausmių vidurkiams.

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu subendrintinos apėmimo būdu, o ši subendrintoji bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, skiriama už BK 214 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas S. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, bet ne ilgiau kaip iki jam šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės trukmė.

Byloje nukentėjusysis R. K. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės 1728,22 eurų žalos atlyginimo (1 t., b.l. 33, 24). Pastarasis civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl, S. A. pripažinus kaltu dėl inkriminuotų veikų, teismas sprendžia, kad ieškovo civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Kadangi nukentėjusysis proceso metu mirė ir teismui nėra žinomi jo įpėdiniai, turtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo priteistinas nukentėjusiojo R. K. teisėtiems įpėdiniams. Palikėjo paskutinės gyvenamosios vietos notaras įpareigotinas informuoti įpėdinius apie jiems priteistą turtinę žalą.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo S. A. valstybės naudai išieškotinos 9,50 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 50 parų.

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 50 parų.

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 40 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. A. paskirti subendrintą bausmę – areštą 50 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie subendrintos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir S. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 parų.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2018 m. lapkričio 9 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti S. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 2 d., šią dieną S. A. paleidžiant.

Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo S. A. 1728,22 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 22 euro centų) turtinės žalos atlyginimui mirusio nukentėjusiojo R. K. įpėdiniams.

Įpareigoti mirusio nukentėjusiojo R. K. paskutinės gyvenamosios vietos notarą informuoti R. K. įpėdinius apie jiems priteistą turtinę žalą.

Priteisti iš S. A. valstybės naudai 9,50 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.