Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1301-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
2A-1301-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-12728-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
A. B.
Trečiasis asmuo
Arvydas Baranauskas, S. B.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1301-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12728-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 75.8.; 78.2.1.; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Alvydo Barkausko,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. B., tretieji asmenys Arvydas Baranauskas, S. B., valstybės institucija teikianti išvadą byloje- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (b.l. 1-6, 1 tomas) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) palikti jai santuokinę pavardę - ,,B.“ ; 3) padalinti santuokoje įgytą turtą ir jai priteisti butą, esantį Įsruties g. 26-7, Vilniuje; atsakovui priteisti ½ dalį buto, esančio Bulgarijoje, turtinę teisę pagal 2010-02-24 preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, sudarytą su KŪB konsorciumu „Pupinės vystymo grupė“, automobilį Citroen C5, automobilį VW JETTA; priteisti iš ieškovės atsakovui 7 700 Lt kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį išdėstant ją dvejiems metams; 4) nustatyti nepilnametės dukros K. B., gim. 1999-07-01 gyvenamąją vietą katu su ja; 5) priteisti iš atsakovo nuo 2012 m. gegužės mėnesio dukros išlaikymui po 660 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; 6) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1999-01-23. Santuokoje 1999-07-01 jiems gimė dukra Kotryna. Iš pradžių jų santuokinis gyvenimas klostėsi gerai. Nuo 2010 metų tarp jų padažnėjo konfliktai. Atsakovas nuolat jos ir dukros atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, jas žemino, keldavo konfliktus. Dėl nuolatinių gąsdinimų ir užgauliojimų 2010 metų vasario mėnesį ji išsikėlė iš jų bendro buto, vėliau, atsakovui prašant sugrįžo, tačiau po poros savaičių dėl atsinaujinusių konfliktų su atsakovu, ji 2012 metų balandžio mėnesį išsikėlė su dukra gyventi pas savo tėvus. Pasak ieškovės santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nebuvo lojalus šeimai, naudojo psichologinį smurtą, žemino ją ir užgauliojo. Dukros gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, nes ji yra prie jos prisirišusi. Dukros išlaikymui reikalinga 1335 Lt suma mėnesiui, tad iš atsakovo prašė priteisti dukros išlaikymui po 660 Lt išlaikymo mėnesiui nuo 2012 metų gegužės mėnesio, nes atsakovas prie dukros išlaikymo tinkamai neprisideda. Šalių turimą turtą prašė padalinti jos nurodytu būdu. Turtą prašė padalinti nelygiomis dalimis, jai priteisti 2/3 dalis turto, o atsakovui 1/3 dalį, atsižvelgiant į nepilnametės dukros interesus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 38-73, 1 tomas) nurodė, kad nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Nurodė, kad dukros paauglystės laikotarpiu, prasidėjo ieškovės ir atsakovo nesutarimai dėl jos auklėjimo. Kasdieninių pareigų dukrai skiepijimas, sukeldavo ieškovės ir dukros nepasitenkinimą. Jis nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja alkoholiu. Pirmas konfliktas tarp jų įvyko 2012-02-11 ir jį išprovokavo ieškovės tėvas ir juo metu ieškovė ir jos tėvas jį sumušė. Po konflikto praėjus daugiau kaip dviem savaitėms ieškovė grįžo, tačiau jos elgesys su atsakovu buvo tik dalykinis, ji išliko valdinga ir toliau provokavo konfliktus, neliko jam pagarbos. Dėl ieškovės nepagarbos jam buvo išprovokuotas konfliktas, po kurio ieškovė vėl paliko namus ir nesutiko grįžti ir taikytis. Jis nenaudojo psichologinio smurto, pagal savo turtinę padėtį rūpinosi šeima, rėmė materialiai ir moraliai. Pilnai išlaikė, prižiūrėjo sutuoktinių turtą, stengėsi išsaugoti, atkurti gerus, šiltus santuokinius ryšius, bendrauja su dukra. Priešingai, ieškovė nerodė jam pagarbos, neatsižvelgė į jo nuomonę ir elgėsi valdingai, provokavo konfliktus, paliko atsakovą, trukdo dalyvauti dukros auklėjime, nesuteikia tinkamų sąlygų bendravimui su dukra. Ji sutuoktinių problemas spręsdavo paprasčiausiu būdu - palikdavo jį ir išeidavo, tad prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o iš jo priteistas išlaikymas dukrai po 300 Lt mėnesiui. Nesutinka, kad turtas būtų padalintas nelygiomis dalimis. Butas, adresu Įsruties g. 26-7, Vilniuje buvo įsigytas panaudojant atsakovo asmenines lėšas, kurias jam padovanojo jo tėvai, už gautą kreditą ir sutuoktinių bendrų lėšų. Tad butą prašo dalinti nelygiomis dalimis ir jam priteisti 7/10 dalis, o ieškovei 3/10 dalį buto, jis nesutinka gauti kompensacijos už šį butą, nes kito tinkamo gyventi būsto neturi. Buto dalį Bulgarijoje ir turtinę teisę prašo dalinti lygiomis dalimis. Automobilio VW JETTA nėra, jis išregistruotas, kaip baigus jo eksploatavimą, automobilis Citroen C5 yra neeksploatuojamas. Sutinka, kad automobilis atitektų jam.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką, sudarytą 1999-01-23 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.137 tarp A. B. ir I. B. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo I. B. paliko santuokinę pavardę – B.. Padalinti santuokoje įgytą turtą natūra. Ieškovei I. B. priteisė natūra: butą, esantį Įsruties g. 26-7, Vilniuje, 168 000 Lt vertės; ½ dalį 15 000 Lt vertės turtinės teisės pagal 2010-02-24 preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, sudarytą su KŪB konsorciumu „Pupinės vystymo grupė“ (viso priteisė turto už 183 000 Lt). Atsakovui A. B. priteisė natūra: automobilį CITROEN C5, v/n (duomenys neskelbtini) 4700 Lt vertės; ½ dalį 15 000 Lt vertės turtinės teisės pagal 2010-02-24 preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, sudarytą su KŪB konsorciumu „Pupinės vystymo grupė“; 31,12 kv. m. butą, esantį Bulgarijoje, Nesebrio m. įsigytą pagal 2007-04-11 pirkimo –pardavimo sutartį, 7062 Lt vertės (viso priteisė turto už 26 762 Lt). Įpareigojo ieškovę I. B. išmokėti atsakovui A. B. 106 119 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančia didesnę turto dalį. Nustatė nepilnamečio vaiko K. B., gim. 1999-07-01, gyvenamąją vietą su motina I. B.. Priteisė iš atsakovo A. B. dukros K. B., gim. 1999-07-01, išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo 2012-12-11 iki jos pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą valstybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motiną I. B.. Likusią ieškinio dalį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė I. B. apeliaciniu skundu (b.l. 1-5, 2 tomas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimą dalyje ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui K. B. išlaikymą po 660 Lt kas mėnesį skaičiuojant nuo 2012 m. birželio mėnesio iki jai sueis pilnametystė; turtinę teisę pagal 2010 m. vasario 24 d. preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, sudarytą su KŪB konsorciumu „Pupinės vystymo grupė“, kurios vertė 30000 Lt, pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe, iš jos atsakovui priteisti 78159 Lt kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, jog teismas nepagrįstai padalijo turtą – turtinę teisę pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį padalino po 1/2 dalį, nes tokiu būdu nepanaikino konfliktų tarp šalių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką santuokos nutraukimo bylose, turtas turi būti padalintas tokiu būdu, jog panaikintų tikimybę ateities ginčams tarp šalių. Teismas nurodė, jog santykiai tarp šalių konfliktiški, tačiau turtinę teisę į vieną žemės sklypą padalino lygiomis dalimis. Teismas tokio padalinimo būdo neargumentavo ir nepagrindė, kuo pažeidė CPK 265 str. ir nukrypo nuo teismų praktikos. Nurodo, jog teismas netyrė ir nevertino aplinkybių dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo padalijant santuokoje įgytą turtą. Kadangi su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, tai yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti 2/3 viso dalintino turto. Priteisus šalims turtą nelygiomis dalimis, t.y. jai priteisiant 2/3 dalis, o atsakovui - 1/3 dalį, iš jos atsakovui turėtų būti priteisiama 78159 Lt dydžio kompensacija. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisto dydžio. Teismas formaliai vertino įrodymus ir neatsižvelgdamas į mergaitės amžių, jos poreikius, nurodė, jog jai išlaikyti pakaktų 1000 Lt, todėl iš atsakovo priteisė 500 Lt. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas negalėtų teikti didesnio išlaikymo, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas užsiima individualia veikla, gauna iš jos pajamas, todėl jo padėtis negali būti vertinama kaip bloga. Nurodo, jog nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė tik nuo bylos iškėlimo, nes su dukra ieškovė išsikėlė iš buto jau 2012 m. balandžio pabaigoje ir per visą tą laiką iki bylos iškėlimo atsakovas yra sumokėjęs tik 1090 Lt, kas sudarytų išlaikymą už du mėnesius, todėl išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo 2012 m. birželio mėnesio.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 22-25, 2 tomas) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog lygiomis dalimis buvo padalinta tik turtinė teisė, o ne pats žemės sklypas. Nuosavybės teisė į žemės sklypą pereis tik tuomet, kai bus pasirašyta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, o kada ji bus pasirašyta nėra aišku, nes vyksta ginčai su KŪB konsorciumo nariais. Todėl nurodo, jog teismas tinkamai padalino šį turtą. Nurodo, jog šiai dienai tai nėra turtas, o tik turtinė teisė ir nėra žinoma jos vertė. Nurodo, jog priteisus tik jam šią turtinę teisę kaip nelikvidų turtą, toks turto padalinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Nurodo, jog ieškovė tuo siekia, tik norėdama sumažinti mokėtiną kompensacijos dydį. Nurodo, jog teismas pagrįstai padalijo šalių bendrą turtą – butą ir nenustatė pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo. Vien tas faktas, jog su ieškove lieka gyventi vaikas, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas nurodo, jog jis užsiima individualia veikla, tačiau jo pajamos yra nepastovios ir gaunamos iš tarpininkavimo. Jo pajamos per mėnesį siekia 1000 Lt. Nurodo, jog apeliantė nepagrįstai teigia, jog jis gauna pajamų iš nuomojamo buto Bulgarijoje. Nurodo, jog jam tenka ir buto išlaikymo našta. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė vaiko išlaikymui reikalingą sumą ir tinkamai įvertino tėvų galimybę teikti išlaikymą. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio iki 2012 m. gruodžio mėnesio sumokėjo dukros išlaikymui 2290 Lt, o ne kaip nurodo ieškovė 1090 Lt, ir 2192,88 Lt už komunalinius patarnavimus. Teismui buvo pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai, todėl teismas pagrįstai išlaikymą dukrai priteisė nuo 2012-12-11, t.y. ieškinio padavimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-30 sprendimu šalių santuoką nutraukė, padalino šalių turtą, nustatė nepilnametės K. B. gyvenamąją vietą su ieškove I. B.; priteisė iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnametei K. B. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Dėl turto padalinimo

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl turto – turtinės teisės pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį padalinimo po 1/2 dalį, nes tokiu būdu teismas nepanaikino konfliktų tarp šalių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką santuokos nutraukimo bylose, turtas turi būti padalintas tokiu būdu, jog panaikintų tikimybę ateities ginčams tarp šalių. Taip pat nurodė, jog teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo ir padalinti turtą jai priteisiant 2/3, o atsakovui 1/3 dalį.

Kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių turtas dalintinas lygiomis dalimis ir turtinę teisę pagal žemės sklypo preliminarią sutartį padalinimo lygiomis dalimis. Apeliantė nurodė vienintelį argumentą, kodėl teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo – tai, jog su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant turtą; pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-165/2004). Teismas padalindamas kitą šalių turtą, t.y. butą, esantį Įsruties g. 26-7, Vilniuje, nurodė, jog įvertinus šalių santykius ir tai, jog su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas, visą butą priteisė apeliantei. Tokiu būdu nepilnamečio vaiko interesai, taip pat ir teisė į gyvenamąją vietą, yra užtikrinta. Kolegija nurodo, jog byloje nenustatyta realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantės turtiniai interesai, kad jai teks mokėti didesnę kompensaciją atsakovui, šioje byloje nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes, priteisus jai ginčo butą, šalių nepilnamečio vaiko interesai, užtikrinant normalias jo gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą ir konstatavo nesant aplinkybių nukrypti nuo lygių dalių principo. Pagal teismų praktiką teismas turi ne tik nustatyti aplinkybes, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, bet ir jas įvertinti, kiek nustatytos aplinkybės leistų taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą. Kadangi apeliantė nenurodė tokių aplinkybių, todėl keisti teismo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.

Kolegija nurodo, jog teismas padalino tarp šalių turtinę teisę pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 14-16, 1 tomas), o ne patį žemės sklypą, nes pagal minėtą sutartį šalys įgijo tik teisę įsigyti žemės sklypą, tačiau ne patį žemės sklypą. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog tokiu būdu teismas netinkamai padalino žemės sklypą. Kadangi turtinė teisė nėra įgyvendinta ir realizuota ir negalima nurodyti, kada ir kokiu būdu ji bus realizuota, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią turtinę teisę padalino lygiomis dalimis, taip užtikrindamas šalių lygiateisiškumo principą. Apeliantė nenurodė kitų argumentų, kodėl turtinė teisė turėtų būti priskirtina atsakovui asmeninėn nuosavybėn, o jos siekis tokiu būdu sumažinti atsakovui mokėtiną kompensaciją už priteistą turtą, negali būti pagrindu priteisti šią turtinę teisę tik atsakovui.

Kadangi kolegija nenustatė pagrindų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl turto padalinimo būdo, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio pakeitimo nevertintini ir dėl jų kolegija nepasisako.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio

Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė per mažą vaiko būtinų poreikių tenkinimui skirtiną sumą per mėnesį ir netinkamai vertino įrodymus dėl šalių turtinės padėties, todėl priteisė per mažą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnametei dukrai Kotrynai iš atsakovo.

Teismas priimdamas sprendimą įvertino vaiko poreikius bei nustatė, jog vaiko poreikiams tenkinti skirtina po 1000 Lt suma per mėnesį, kurią proporcingai šalių turtinei padėčiai paskirstė po lygiai. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai vertino įrodymus byloje ir nustatė vaiko būtiniems poreikiams tenkinti reikalingą sumą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir jo poreikius. Todėl apeliantės argumentai, jog teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei prie apeliacinio skundo apeliantė nepateikė įrodymų apie papildomas išlaidas, viršijančias nustatytą teismo minimalių poreikių tenkinimui sumą. Kolegija nurodo, jog išlaikymo dydis nustatomas taip pat įvertinant tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes teikti išlaikymą. Todėl vien vaiko poreikiai negali apspręsti priteistino išlaikymo dydį.

Apeliantė nurodė, jog teismas netinkamai įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas dėl šalių turtinės padėties. Tačiau kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, susijusias su atsakovo gaunamomis pajamos, ir pagal byloje esančius duomenis sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam mokėti didesnio nei 500 Lt išlaikymo vaikui. Kolegija nurodo, jog apeliantė savo argumentų, jog atsakovas gauna papildomų pajamų iš buto nuomos Bulgarijoje, nepagrindė įrodymais, todėl jos argumentai atmestini. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė priteistino išlaikymo sumą, o apeliacinio skundo motyvais teismo sprendimo šioje dalyje keisti nėra pagrindo.

Tačiau kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog šalių turtinei padėčiai pakitus, esant CK 3.201 str. numatytoms sąlygoms, šalys gali ateityje kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo arba padidinimo.

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė išlaikymo priteisimo momentą. Apeliantė nurodo, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo 2012 m. birželio. Tačiau iš bylos matyti, kad byloje yra duomenys, jog atsakovas teikė vaikui išlaikymą (b.l. 50-54, 1 tomas). Tą patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada byloje (b.l. 74-80, 1 tomas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas išlaikymą dukrai teikė įvairiu pavidalu, todėl išlaikymą priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, nes ji yra pagrįsta įrodymais, o apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta Veniulytė-JankūnienėLiuda UckienėAlvydas Barkauskas