- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-2223-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00559-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 510,21 Lt skolą už UAB „Omnitel“ atsakovui suteiktas elektroninio ryšio paslaugas, 129 Lt palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodo, kad remiantis atsakovo ir UAB „Omnitel“ 2001 m. gegužės 18 d. sutartimi Nr.OM038946 dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo ir atsakovo 2001 m. gegužės 18 d. ir 2002 m. sausio 16 d. pareiškimais UAB „Omnitel“ teikė atsakovui elektroninio ryšio paslaugas abonentų numeriams 828240248 ir 861063068. Atsakovas naudojosi teikiamomis elektroninio ryšio paslaugomis, bet, pažeisdamas sutarties reikalavimus, nesumokėjo pagal pateiktas 2002 m. kovo 16 d., 2002 m. balandžio 16 d. ir 2002 m. gegužės 16 d. išrašytas sąskaitas ir liko skolingas UAB „Omnitel“ 510,21 Lt. UAB „Omnitel“ 2008 m. gruodžio 23 d. sutartimi reikalavimo teisę perleido ieškovui. Atsakovui apie reikalavimo perleidimą pranešta raštu paprastu laišku ir pateikiant sutarties kopiją kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Remdamasis CK 1.130 str. 1 d., 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d. ir 6.261 str., ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų už 510,21 Lt skolą, kurias skaičiavo nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. spalio 7 d., t.y. už paskutinius penkerius metus ir laikotarpį iki ieškinio parengimo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Tvirtino, kad jis UAB „Omnitel“ ir ieškovui nėra skolingas, nes jo abonentai blokuoti: Nr.861063068- 2002 m. vasario 14 d. ir Nr.828240248- 2002 m. vasario 24 d. ir po to jis jokių elektroninio ryšio paslaugų iš UAB „Omnitel“ negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 138,99 Lt skolos, 34,75 Lt palūkanų, 70 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 243,74 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 173,74 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytos sutarties 3.6 p. atsakovas iki sutarties nutraukimo turėjo mokėti abonentinį mokestį, net ir po to, kai jam buvo apribotos teikiamos ryšio paslaugos. Kadangi UAB „Omnitel“ sutartį su atsakovu nutraukė 2002 m. gegužės 14 d. (b.l. 68), todėl pagal 2002 m. kovo-gegužės mėnesiais pateiktas sąskaitas atsakovas privalėjo sumokėti UAB „Omnitel“ abonentinį mokestį (minimalų mokestį už paslaugą). Pagal ieškovo ir atsakovo pateiktus dokumentus (b.l.11-15,53) abonentinis mokestis už abonentą Nr.828240248 buvo 50 Lt, o abonento Nr. 861063068 minimalus mokestis už paslaugą – 88,99 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovas, nepateikdamas duomenų apie UAB „Omnitel“ atsakovui suteiktų elektroninio ryšio paslaugų, už kurias reikalaujama apmokėjimo, struktūrą, neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia likusią savo reikalavimų dalį. Todėl priteisė iš atsakovo 173,74 Lt sumą bei įstatymines 5 procentų dydžio palūkanas už penkių metų laikotarpį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovo reikalavimai buvo netenkinti, ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. teismo sprendimas nepriteisti dalį skolos laikytinas teisiškai nepagrįstu ir prieštaraujančiu šalių sutartyse sulygtoms sąlygoms. Atsakovas ir pradinis kreditorius skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutarčių Nr.OM038946 bei Nr.OM038946 6.1 p. susitarė, kad už suteiktas telekomunikacines paslaugas bus atsiskaitoma pagal sąskaitas, o ne pagal pateiktas suteiktų paslaugų detalias struktūras.
2. Teigia, kad pagal vyraujančią teismų praktiką šalių sudaryta sutartis ir sąskaita yra pakankamas įrodymas, kad pirkėjui buvo suteiktos paslaugos. Atsakovas nesinaudojo savo kaip kliento teise gauti sąskaitos išklotines, reikšti pretenzijas, nesutikti dėl išrašytų sąskaitų, todėl prarado galimybę tokius duomenis gauti ir naudoti kaip savo atsikirtimų pagrindą.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. teigia, kad sutartys yra sufalsifikuotos, nes skiriasi duomenys, kurie buvo surašyti sutartyse sutarčių sudarymo metu: skiriasi sutarčių numeriai, įrašytos sufalsifikuotos pinigų sumos.
2. 2002 m. vasario 14 ir 24 d. buvo užblokuoti ne telefono numeriai, o SIM kortos, po SIM kortos blokavimo pakartotinis korinio ryšio tiekimas neįmanomas, nepakeitus SIM kortelės.
3. Teismo posėdžiuose UAB „Omnitel“ nepateikė dokumentų, įrodančių ieškovo nurodomą įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
1. nesutikdamas su UAB „Omnitel“ išrašytomis sąskaitomis už 2002 metus, prašė pateikti šių sąskaitų detalizaciją, tačiau UAB „Omnitel“ atsisakė tai daryti, kol sąskaitos neapmokėtos.
2. Teigia, kad sutarčių nr. 0MO38998 ir nr.0MO38946, kurias pateikė UAB „Omnitel“, nepasirašė, pas atsakovą esamose sutartyse skiriasi sutarčių numeriai bei tekstas.
3. Tvirtina, kad buvo blokuotas ne numeris, o SIM korta.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą su juo sutinka. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:
1. teismui pateiktos sutartys nėra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pats sutarčių sudarymo faktas ir naudojimasis paslaugomis nebuvo ginčijami, nes atsakovas tai pripažino.
2. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi susitarė dėl 12 mėnesių minimalaus naudojimosi paslaugomis termino. Be to, atsakovui teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktos detalios jam išrašytų ir atsakovo atliktų mokėjimų suvestinės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Omnitel“ ir atsakovas 2001 m. gegužės 18 d. sudarė sutartį Nr.OM038946 dėl elektroninio ryšio paslaugų teikimo. Tą pačią dieną atsakovui buvo parduotas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele, abonento Nr.828240248. 2002 m. sausio 16 d. atsakovas iš UAB „Omnitel“ įsigijo antrą SIM kortelę, abonento Nr.861063068 (b.l. 72-74). 2008-12-23 reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.Tr-40034-7915 ieškovas iš UAB „Omnitel“ perėmė atsakovo skolą 510,21 Lt sumai pagal 2002 m. kovo 16 d., 2002 m. balandžio 16 d. ir 2002 m. gegužės 16 d. išrašytas sąskaitas (b.l.4-6).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Apelianto (ieškovo) manymu, byloje esančios sąskaitos už suteiktas paslaugas yra pakankamas įrodymas apie susidariusią skolą, juolab, kad atsakovas įsipareigojo už suteiktas telekomunikacines paslaugas atsiskaityti pagal jam pateiktas sąskaitas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog ieškovas, nepateikdamas duomenų apie UAB „Omnitel“ atsakovui suteiktų elektroninio ryšio paslaugų struktūrą, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl ginčo laikotarpiu buvusius ryšio apribojimus, neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia šią reikalavimų dalį.
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas teigė, kad abonentui Nr.861063068 paslaugų teikimas nutrauktas 2002 m. vasario 14 d., o abonentui Nr. 828240248 – 2002 m. vasario 24 d. ir daugiau nebebuvo atnaujintas. Ieškovas tvirtina, kad UAB „Omnitel“ atsakovo abonentams elektroninio ryšio paslaugas buvo nutraukusi laikotarpyje nuo 2002 m. vasario 18 d. iki 2002 m. vasario 23 d., o po to paslaugų teikimas buvo atnaujintas iki 2002 m. kovo 27 d. Atsakovo vardu įregistruoti abonentai išjungti 2002 m. gegužės 14 d. (b.l. 68-69). Ieškovas tvirtina, kad per tą laikotarpį atsakovui buvo suteikta elektroninio ryšio paslaugų už 510,21 Lt. Tuo tarpu pagal pateiktą teismui sąskaitą abonentui Nr.61063068 laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 16 d. iki 2002 m. kovo 16 d. sudarė 179,54 Lt skola (b.l. 11). Abonento Nr. 8240248 sąskaita nuo 2002 m. kovo 16 d. iki 2002 m. balandžio 15 d. 246,68 Lt (b.l. 12). Kadangi pagal ieškovo pateiktą informaciją atsakovui ginčo laikotarpiu telefono ryšys buvo atjungtas kelis kartus, atnaujintas tik 2002 m. kovo 27 d., tai leidžia abejoti tiek Nr.61063068 sąskaita už “vietinį eterio laiką”, nes vasario mėnesį ryšys tam tikrą laiką buvo išjungtas, tiek Nr.8240248 ženklia sąskaita nuo kovo 16 d., nes pasak ryšio tiekimo bendrovės, ryšis šiam abonentui buvo atnaujintas tik iki kovo 27 d. Tuo tarpu bylos duomenys leidžia spręsti, kad atsakovas jau nuo vasario mėnesio nesinaudojo ryšio paslaugomis. Iš bylos duomenų ir atsakovo bei liudytojo P. S. paaiškinimų matyti, kad atsakovas 2002 m. vasario 25 d. ryšio tinklo paslaugų tiekimo sutartį pasirašė su kita telefoninio ryšių paslaugų teikimo bendrove (b.l. 96). 2009 m. ieškovui perėmus iš UAB “Omnitel” reikalavimo teisę į atsakovo skolą, atsakovas, nors ir pavėluotai, tačiau kreipėsi dėl išklotinių suteikimo, kas šioje byloje galėtų pagrįsti ieškovo reikalavimo pagrįstumą (b.l. 38), tačiau jos pateiktos nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė viso savo reikalavimo pagrįstumo. Be abejo, teismui pateiktos išrašytos sąskaitos galėtų būti pakankamas įrodymas apie suteiktas paslaugas, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas neigia naudojęs telefono ryšį nuo 2002 m. vasario mėnesio, ieškovas taipogi pripažįsta, kad atsakovui ryšys vasario mėnesį buvo ribojamas. Tokiu atveju nėra pakankamų duomenų, kad atsakovas minėtu laikotarpiu ryšio paslaugas iš tiesų gavo. Šios aplinkybės bei telefono ryšio atjungimo laikotarpis ir sąskaitos dydis tuo laikotarpiu leidžia abejoti pateiktų sąskaitų dydžio pagrįstumu, o kitų duomenų, galinčių pagrįsti jų teisingumą, byloje nėra. Nors pagal Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 4 dalį sukaupti abonentų srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos, tačiau joks teisės aktas neįpareigoja elektroninių ryšių tiekėją naikinti duomenis, kurie reikalingi įsiskolinimui išieškoti. Be to, ieškovas savo reikalavimus kildino iš tarp UAB „Omnitel“ ir atsakovo sudarytos vartojimo sutarties dėl mobiliojo skaitmeninio ryšio tinklo paslaugų teikimo. Vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (CK 1.5 str; 6.188 str.). Esant šioms aplinkybėms, pažymėtina, kad apelianto (ieškovo) nurodomas sutarties punktas, kad už suteiktas telekomunikacines paslaugas bus atsiskaitoma pagal sąskaitas, ir pateiktos sąskaitos, nėra pakankamas įrodymas suteiktoms ryšio paslaugoms pagrįsti.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista skola, teigdamas, kad atsakovui telefono ryšys atjungtas nuo 2002 m. vasario mėnesio ir daugiau nebuvo naudojamas. Šiuo atveju, atkreiptinas, apelianto dėmesys, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, konstatuota, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo abonentiniams numeriams buvo suteiktas telefono ryšys nuo 2002 m. vasario iki gegužės mėnesio. Tačiau pagal UAB „Omnitel“ ir atsakovo 2001 m. gegužės 28 d. sudarytą sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo, atsakovas, net ir esant apribotam telekomunikacinių paslaugų tiekimui, privalo mokėti paslaugų tiekėjui abonentinį mokestį. Pagal atliktus GSM abonento pareiškimus atsakovas įsipareigojo abonento Nr.861063068 naudoti minimaliai iki 2003 m. sausio 16 d., o abonento Nr.828240248 minimaliai naudoti iki 2002 m. gegužės 18 d. (b.l.7-8). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui telefono ryšio paslaugų tiekimas buvo apribotas vasario mėnesį, o atsakovo vardu registruoti abonentai visiškai išjungti 2002 m. gegužės 14 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas iki sutarties nutraukimo privalėjo mokėti abonentinį mokestį (minimalų mokestį už paslaugas), kuris pagal teismui pateiktas sąskaitas (b.l. 11-15) sudaro 138,99 Lt (abonento Nr. 828240248- 50 Lt, o abonento Nr.861063068- 88,99 Lt). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dalyje dėl skolos, kurią sudaro abonentinis mokestis.
Atsakovo argumentai, kad sutartys yra sufalsifikuotos, neatitinka bylos duomenų. Atsakovo pateiktų sutarčių kopijose tiesiog atsispindi ne visi duomenys, tačiau pagrindinė esminė informacija (sutarčių data, abonentas, minimalus naudojimosi terminas, abonento numeriai ir kt.) sutampa. Jose pateikta informacija nėra iškreipta, todėl spręsti, jog atsakovo turimos sutartys yra visiškai kitokios ar prieštaraujančios, visiškai paneigiančios ieškovo reikalavimus, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo jį naikinti. Dėl nurodytos priežasties apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutarė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.