- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-23
- Bylos Nr.
- 1-153-927/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01298-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- R. B., M. B., I. V.
- Kaltinamasis
- K. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2003-03-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 1 d., 25 str., 272 str. 2 d. – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;2003-08-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK178 str. 1 d. – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;2004-10-11 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;2008-07-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 294 str. 2 d., 302 str. 1 d., 259 str. 1 d. - 4 metams laisvės atėmimo;2012-06-19 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 4 d. – 4 (duomenys neskelbtini) Lt bauda;2012-06-25 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 4 d. – 8 MGL 1040 Lt bauda, 2013-01-15 Vilniaus m. apylinkės tesimo pagal BK 178 str. 4 d. - (duomenys neskelbtini) Lt bauda, teistumai neišnykę, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2013 m. liepos 18 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) miške, esančiame kelio (duomenys neskelbtini)- ame kilometre, (duomenys neskelbtini), atvirai - M. V. (dabartinė pavardė B. matant pagrobė 3000 Lt vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. V., ir jame buvusius M. V. priklausančius daiktus ir pinigus: 70 Lt vertės raudonos spalvos dirbtinos odos rankinę, pinigus – 170 Lt įvairiomis kupiūromis, 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5“ su 5 Lt vertės SIM kortele „Pildyk“, 70 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 101“, 100 Lt vertės automagnetolą „Panasonic“, 70 Lt vertės laisvų rankų įrangą, maisto produktus, kurių bendra vertė 175 Lt, šiais savo veiksmais padarė I. V. 3000 Lt dydžio žalą, o M. V. – 1060 Lt dydžio turtinę žalą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Jis gi, 2013 m. liepos 18 d., apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) miške, esančiame kelio (duomenys neskelbtini) - ame kilometre, (duomenys neskelbtini), pagrobė fizinių asmenų dokumentus – M. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio I. V., registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovės „BTA“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) liudijimą (duomenys neskelbtini), kuriuos neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini) ir turėdamas su savimi laikė iki 2013-07-23 12.40 val., kol dokumentus VA VPK Vilniaus r. PK tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), perdavė VA VPK Vilniaus r. PK pareigūnams,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str. 1 d.
Kaltinamasis K. K. kaltu iš esmės prisipažino, paaiškino, kad prisipažįsta pavogęs automobilį. 2013 m. vasarą jis susitiko su M. prie restorano, važiavo pas ją į darbą nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Vairavo M. V.. Jie susitikinėjo dėl sekso. Kai miške pasimylėjo, M. nuėjo į mišką atlikti gamtinių reikalų. K. M. buvo išlipusi, jis rado voką tarp priekinių sėdynių. Pamatė jam nepažįstamo asmens tapatybės kortelę, meilės laiškus. Apėmė pavydas, apsuko automobilį ir nuvažiavo palikęs M.. Išvažiavo su visais automobilyje esančiais daiktais, o M. liko miške. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), paliko automobilį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mikrorajonų. Tuomet persėdo į draugo automobilį ir toliau su draugu važinėjo. M. jam nuolat skambino, tačiau jis nekėlė ragelio. Vėliau telefonu jai pasakė, kad supyko ir nuvažiavo, palikęs ją vieną miške. M. liepė grąžinti daiktus. Pasiūlė jai pačiai pasiimti daiktus. Paimti daiktų atvažiavo kaimynas P. K.. Daiktus sudėjo į 2 didelius maišus ir atidavė jam. Automobilio dokumentų, asmens tapatybės kortelių neatidavė. Dokumentus atidavė tyrėjai. Mano, kad automobilis pirktas už jo močiutės pinigus, nes M. pati nepajėgi įpirkti. M. M. skolino, nes jie draugavo. Jiems močiutė padėdavo pinigais, įvairiomis sumomis. Asmeniškai jis tų pinigų neimdavo, atsakinga buvo M.. Tarp močiutės ir tarp M. sutarta, kad močiutė jai paskolins pinigų. Automobilis kainuoja apie 7000 Lt. M. mobiliuoju telefonu jis naudojosi, nes jo telefonas išsijungė. Savo kortelę perdėjo į jos telefoną. Tą telefoną jis P. grąžino su daiktais, pamiršo savo sim kortelę išimti iš telefono. Dėl to, kad paėmė dokumentus niekam jokių nepatogumų nepadarė. Dokumentus grąžino, tuo metu R. B. atlikinėjo bausmę, todėl jam jie nebuvo reikalingi (t.2, b.l. 133-134, 164).
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios M. B. (V.) parodymais teisme, kad 2013-07-18 dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Išvykus šeimininkams, pinigų įplaukos iš poilsiautojų buvo jos žinioje. Visi kvitai, sąskaitos, telefonai buvo jos rankinuke. Su K. K. buvo sutarę, kad jis jos lauks. Jie važiavo į poilsiavietę. Vakare ji turėjo jį parvežti atgal į (duomenys neskelbtini), nes jis nevairuoja. Pakeliui sustojo miške pasimylėti. Ji išlipo apsirengti, o K. paprašė apsukti automobilį. K. sėdo prie vairo, apsuko automobilį ir pasakė, kad tuoj grįš. Kol jie mylėjosi, jam kažkas skambino ir K. vis nerimavo. Matyt, jis vagystę suplanavo iš anksto. Miške K. K. pralaukė apie 30 min. Pagavo pakeleivingą automobilį ir grįžo namo. Išvažiuodamas K. K. išvežė ir rankinuką. Visi jos ir įmonės dokumentai buvo rankinuke. K. K. pavogė rankinuką, viduje buvo ir įmonės telefonai. Mamai pasakė, kad K. automobilį pavogė. P. P. kad jis nuvežtų į darbą. K. K. pavogus telefonus, ji negalėjo atlikti darbinių funkcijų, neturėjo ir darbinių raktų. Rankinuke buvo 3 telefonai. Jos telefoną grąžino, o kitų dviejų - ne. K. paskambino pats, pasakė, kad atiduos pusę daiktų, nesutiko atiduoti daiktų, tad paprašė P., kad atvežtų daiktus. Atvežė du maišus, kur buvo maisto produktai, telefonas Nokia, kurio vertė 70 Lt, jos užrašų knygutės, pinigų priėmimo kvitai, banko korteles, el. prisijungimo kodai, piniginė buvo tuščia. Piniginėje iki vagystės buvo apie 170 Lt. K. K. laiškus grąžino. Laiškai buvo nuo jos esamo vyro. P. K., kur kiti daiktai, jis atsakė, kad Jos (nukentėjusiosios), jos motinos kortelės ir jos draugo kortelės negrąžins. Telefonų, pasakė, irgi negrąžins. Po 3 dienų paskambino tyrėja, pasakė, kad K. K. automobilį atvarė ir paliko prie nuovados. Tyrėja jai atidavė R. B. (jos esamo vyro) asmens dokumentus, jos asmens tapatybės kortelę, mamos asmens tapatybės kortelės tarp grąžintų daiktų nebuvo. Automobilyje jau nebeliko automagnetolos. Rankinuko irgi nebuvo. Jos civilinis ieškinys: rankinukas -70 Lt., telefonas Nokia - 405 Lt, magnetola apie 100 Lt vertės, grynais apie 170 Lt. Prašo priteisti visą pareikštą sumą - 745 Lt.
K. K. išėjo iš pataisos namų, jie apsigyveno kartu. K. močiutė buvo laiminga, kad K. turi merginą. Močiutė dažnai po 100 Lt pervesdavo į jų sąskaitą. Pinigai buvo skirti K. išlaikymui. Tuos pinigus panaudodavo pragyvenimui. Ji tuo metu dirbo, gaudavo pinigus už vaiką, turėjo įsiskolinimą už butą. K. močiutė pasiūlė 2000 Lt tikslu padengti skolas, tačiau už tai prašė nepardavinėti automobilio. Močiutė jai atidavė tuos pinigus. Ji skolas padengė ir, kai gruodžio mėnesį K. išvažiavo su jos ankstesniu, juodu (duomenys neskelbtini) automobiliu, ji sąžiningai pamanė, kad tas automobilis priklauso jam. Vasario, kovo mėnesiais mama I. V. jai padėjo, ir ji įsigijo kitą automobilį. Motina pasiėmė paskolą ,,General Financing “ ir pinigus atidavė jai. Už 1300 Lt pirko baltą (duomenys neskelbtini). Dar 1700 Lt kainavo sutvarkyti automobilį. Automobilis buvo visiškai tvarkingas. Šitą automobilį registravo motinos vardu, nes bijojo, kad K. jį iš jos atims. Reikalavo, kad ji grąžintų neva jai pasiskolintus 2000 Lt. Pavasarį ji vėl pradėjo su K. susitikinėti. Jai atrodo, kad K. yra silpnaprotis, nestabilus, psichiškai nesveikas (t.2, b.l. 134-136);
Nukentėjusiosios I. V. parodymais teisme, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Pirko jį už savo lėšas, t.y. už 1300 Lt. Automobilio registracijos liudijime ji įrašyta kaip automobilio savininkė, tačiau automobiliu naudojasi dukra M. V.. Minėtą automobilį pirko dukrai, kad dukra vežiotų ją į ligoninę, K. K. ji pažįsta. Jis anksčiau gyveno su dukra M.. Jie buvo sugyventiniai. Tačiau prieš 2013 Naujus metus jie išsiskyrė, ir jis išvažiavo. K. K. automobilio nepirko, šio automobilio pirkimui pinigų nedavė, prie to neprisidėjo. Ji nukentėjo, nes K. K. iš rankinuko pavogė jos tapatybės kortelę ir negrąžino, dėl ko ji buvo priversta išsiimti naują asmens tapatybės kortelę. Ieškinio kaltinamajam nereikš (t. 2, b.l. 136);
Nukentėjusiojo R. B. parodymais teisme, kad jam žinoma, buvo pavogta mašina dabartinės jo žmonos, tuo metu buvo būsima žmona. Toje mašinoje gulėjo ir jo dokumentai, nes M. reikėjo jų vestuvėms tvarkyti reikalus. Jis dėl to, kad buvo pavogti jo dokumentai, jokių nepatogumų nejautė, nes tuo metu atlikinėjo bausmę ir jie jam nebuvo reikalingi. Dokumentas buvo jam grąžintas, pretenzijų neturi (t.2, b.l. 162-163).
Liudytojo P. K. parodymais teisme, kuris paprašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jis neatsimena. Iš pagarsintų parodymų matyti, kad 2013-07-18, apie 18-19 val. jam paskambino pažįstama M. V., kuri paprašė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), susitikti ten su bendru pažįstamu K. K., kuris turi per jį atiduoti jos daiktus. Prieš tai M. paaiškino, kad kažkur (duomenys neskelbtini) rajone K. K. pavogė iš jos automobilį, kuriame buvo jos asmeniniai daiktai, dokumentai. M. pasakė, kad kartu su juo į (duomenys neskelbtini) vykti negali, nes pas ją dėl 2013-07-18 įvykio atvažiavo policijos pareigūnai. M. pasakė, kad už nuvažiavimą į (duomenys neskelbtini) jam sumokės. Jis sutiko važiuoti. Po 10 min. jam paskambino K. K. ir pasakė, kad atiduos jam M. daiktus, susitarė, kad dėl to jie susitiks (duomenys neskelbtini) plente prie baro „(duomenys neskelbtini)“. 2013-07-18, apie 21 val., jis su K. K. susitiko (duomenys neskelbtini) prie baro „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje. K. K. atvažiavo su kitu automobiliu, pasakė jam, kad paėmė iš M. jos automobilį, nes M. jam ir jo močiutei skolinga pinigų. K. K. atidarė savo automobilio bagažinę. Jis pamatė ten du didelius prekybos centrų maišus, kuriuose buvo sukrauti daiktai, popieriai. Taip pat bagažinėje buvo moteriška juoda odinė striukė. Jis dar matė, kad K. K. iš savo bagažinės kažką krauna į minėtus maišus, tačiau ką konkrečiai, nežino. Po to tuos du maišus ir striukę K. K. padėjo į jo bagažinę. K. K. apie tai, kodėl jis negrąžina M. automobilio (duomenys neskelbtini), jam nieko nepaaiškino. Po to, kai maišai buvo padėti į jo bagažinę, jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo iš karto į M. namus, kur perdavė jai minėtus du maišus ir striukę. Belaukdamas, kol M. su juo atsiskaitys už kelionę, matė, kad ji pradėjo iš maišų traukti daiktus. Matė, kad viename maiše buvo sudėti maisto produktai, o iš kito maišo M. ištraukė 2 mobilaus ryšio telefonus, iš kurių vienas buvo Nokia, o kito MRT modelio, spalvos neįsidėmėjo, tačiau matė, kad M. iš maišo ištraukė būtent du mobilaus ryšio telefonus tamsių korpusų. Po to M. ištraukė iš maišo voką, žiūrėjo kas jame yra, paminėjo, kad trūksta dokumentų. Taip pat jis matė, kad M. iš maišo ištraukė užrašų knygutę, dokumentus ant A4 formato lapų. Jis nelaukė, kol M. peržiūrės, kas yra maišuose. Jis paprašė jos atsiskaityti už kelionę. M. su juo atsiskaitė, ir jis išėjo. Žino, kad M. ir K. K. anksčiau gyveno kartu. M. pati jam yra kelis kartus sakiusi, kad skolinga K. K., nes jos atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla, M. reikėjo pinigų advokatui ( 1 t. b.l. 64-65, 2 t., b.l. 136-137).
Liudytojos K. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teismo posėdyje dėl prieštaravimų tarp jos parodymų. K. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad K. K. yra jos anūkas. 2010-2011 m. K. K. gyveno (duomenys neskelbtini) pas savo sugyventinę M. V.. Nuo 2012 m. gruodžio mėn. K. K. ir M. V. išsiskyrė. Kai jie kartu gyveno, K. K. prašydavo jos paskolinti M. V. pinigų banko kreditams padengti bei jiems abiems. Kokie tai buvo kreditai, nežino. Ji neprisimena, kad K. K. būtų prašęs jos duoti pinigų M. V. automobiliui pirkti arba sumokėti už advokato paslaugas. Tiesiog K. K. prašė, kad ji duotų jam ir M. V. pinigų, o ji, jei turėdavo pinigų, tai ir duodavo grynais į rankas M.. K. visada tame dalyvaudavo, matydavo, kiek pinigų ji paduoda M. V.. M. V. ir K. K. žodinio susitarimo metu tiesiog pažadėjo jai, kad kiekvieną mėnesį pervedinės į jos sąskaitą po 200 Lt, kai turės tokius pinigus t.y. nereguliariai. Joks pinigų grąžinimo terminas nustatytas nebuvo, nes ir M. V. ir K. K. jai pasakė „Mes kiekvieną mėnesį pervedinėsim tau po 200 Lt. Dviejų metų bėgyje turime tau grąžinti visus pinigus“. Ji su šiomis sąlygomis sutiko. T. M. nereguliariai pervedinėdavo pinigus iš savo banko sąskaitos. Ji dėl to jai jokių pretenzijų neturi. Bendroje sumoje ji paskolino K. ir M. V. apie 7 000 Lt. Skolino pinigus M. ir K. labui, vienai M. pinigų neskolintų. M. V. jai liko skolinga apie 3000 Lt. Nors šiai dienai M. V. liko jai skolinga, tačiau dėl to jai pretenzijų neturėjo ir neturi, pareiškimo nerašė ir nerašys. K. K. ir M. gyveno kartu, jie sutardavo, gyvendavo gerai. Po jų išsiskyrimo K. jai prasitarė, kad jie išsiskyrė dėl to, kad M. jam melavo. Nuo to laiko ji M. nematė. 2013 m. vasarį ir gegužę M. internetu pervedinėjo jai į sąskaitą pinigus – paskutinį kartą gegužės mėn. K. nėra sakęs, kad M. V. pirko baltos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini). Ji nesidomėjo, už kokius pinigus buvo pirktas automobilis. K. niekada nesakė, kad jis prižiūri ir remontuoja M. V. automobilį. M. tik vieną kartą pas ją buvo atvykusi su baltos spalvos automobiliu. K. iki šiol neturi vairuotojo pažymėjimo, t.y. neturi teisės vairuoti, nors jam tam tikslui ji buvo davusi pinigus. Po išsiskyrimo su M. V. K. K. niekur oficialiai nedirba. Žino, kad jis užsiima automobilių pardavimu per internetą. Jį iki šiol išlaiko, duoda anūkui pinigų, kai paprašo. K. jai nieko nesakė apie tai, kad jis 2013 m. vasarą paėmė M. automobilį ( 1t. b.l. 69-70, 2 t. 137-138);
M. V. protokolu -pareiškimu apie iš jos pagrobtą automobilį su jame esančiais daiktais ir dokumentais (b.l. 1);
įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta - (duomenys neskelbtini) miškas, esantis kelio (duomenys neskelbtini) - ame kilometre, (duomenys neskelbtini) (11-13).
daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad K. K. pateikė automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio dokumentus: registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną draudimo polisą, M. V. asmens tapatybės kortelę, R. B. asmens tapatybės kortelę (1 t., b.l. 30).
-automobilio apžiūros protokolais ir foto lentelėmis, iš kurių matyti kad apžiūrėti: automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio valdymo panelėje automagnetolos nerasta, M. V. ir R. B. asmens tapatybės kortelės, automobilio dokumentai: registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, draudimo polisas (1 t., b. l. 31-49) ir grąžinti M. V. pagal pakvitavimą (1 t., b. l. 49).
UAB „Nemuno žiburiai“ direktoriaus A. R. pranešimu, kad dėl 2013 m. liepos mėn. įvykusios vagystės ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonė nuostolių nepatyrė ir pretenzijų dėl MRT „(duomenys neskelbtini)“ 170 Lt vertės, įmonės dokumentacijos niekam neturi ( 1t. b.l. 57).
Prokuroras iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 str. 2 d.) ir prašė nuteisti kaltinamąjį pagal BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d.
Gynėjas ir kaltinamasis sutiko, todėl, laikantis BPK 256 straipsnio nuostatų, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d.
Įvertinęs kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis K. K. pagrobė I. V. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusius M. V. priklausančius daiktus ir pinigus: 70 Lt raudonos spalvos dirbtinos odos rankinę, pinigus -170 Lt, 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5“ su 5 Lt vertės SIM kortele „Pildyk“, 70 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 101“, 100 Lt vertės automagnetolą „Panasonic“, 70 Lt vertės laisvų rankų įrangą, maisto produktus, kurių bendra vertė 175 Lt; automobilio ir fizinių asmenų dokumentus: M. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), R. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio, (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio I. V., registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo įmonės „BTA“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) liudijimą (duomenys neskelbtini) ir juos laikė iki 2013-07-23, kol Vilniaus r. PK patalpose perdavė policijos pareigūnams.
Nors kaltinamasis tvirtino, kad, jo manymu, automobilis pirktas už jo močiutės pinigus, todėl jis laikė, kad jis išvažiavo ir jam priklausančiu automobiliu, tačiau teismo posėdyje nukentėjusioji I. V. paaiškino, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Pirko jį už savo lėšas, t.y. už 1300 Lt, automobilio remontas kainavo dar 1700 Lt. Automobilio registracijos liudijime ji įrašyta kaip automobilio savininkė, tačiau automobiliu naudojasi dukra M. V.. Minėtą automobilį pirko dukrai, kad ji vežiotų ją (I. V.) į ligoninę. Liudytoja K. P. parodė, kad kai K. K. kartu gyveno su M. V., jie prašydavo jos paskolinti M. V. pinigų banko kreditams padengti bei jų abiejų poreikiams tenkinti. Kokie tai buvo kreditai, nežino. Ji neprisimena, kad K. K. būtų prašęs jos duoti pinigų M. V. automobiliui pirkti. Taigi kaltinamojo teiginys, kad automobilis pirktas už močiutės pinigus ir gali priklausyti taip pat ir jam, teismo posėdyje nepasitvirtino. Atvirkščiai, įrodyta, kad automobilis pirktas už I. V. pinigus ir jai priklauso. Dėl kitų automobilyje buvusių daiktų ir pinigų kaltinamasis savo kaltės neneigė, nurodė, kad kitų daiktų netikrino, sukrovė juos į maišus ir grąžino liudytojui P. K.. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Nors dėl fizinių asmenų asmens tapatybės kortelių ir kitų dokumentų vagystės kaltinamasis aiškino, kad negalėjo iš karto matyti, kad tarp kitų dokumentų buvo ir šie (t.2, b.l. 164), tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad iš automobilio išlipdama M. užkabino kažkokį segtuvą, ir jis pamatė R. B. asmens tapatybės kortelę, M. V. ir R. B. asmens tapatybės korteles jis įsidėjo į savo kišenę. M. reikalaujant grąžinti pavogtus daiktus, jis nutarė negrąžinti M. V. ir R. B. asmens tapatybės kortelių, neatidavė ir kitų kaltinime nurodytų dokumentų, juos pateikė ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 30, 76-78).
Dėl nukentėjusiosios I. V. asmens tapatybės kortelės pažymėtina tai, kad nors nukentėjusioji ir tvirtina, kad jos asmens tapatybės kortelė buvo M. rankinėje, kurią pavogė K. K. kartu su automobiliu, tačiau byloje nenustatyta kaltinamojo tyčia pagrobti dar ir šį dokumentą, kadangi nėra byloje jokių duomenų apie tai, kad vagystės metu kaltinamasis būtų šį dokumentą matęs ir turėjęs tyčią jį pagrobti. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, pakeistame kaltinime šio dokumento vagystė neinkriminuota pagrįstai.
Nukentėjusioji M. B. (V.) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 745 Lt už šį pavogtą turtą: rankinuką -70 Lt, telefoną Nokia - 405 Lt, magnetolą 100 Lt, grynus pinigus- 170 Lt. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti įrodytas ir iš esmės pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriami apysunkiams (BK 11 str. 4 d.), į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, nusikaltimų motyvus ir tikslą, į pagrobto turto vertę bei tai, kad pagrobtas turtas iš dalies nukentėjusiajai grąžintas, į kaltinamojo asmenybę, kuris, 7 kartus teistas, jo atžvilgiu priimti du teismo baudžiamieji įsakymai ir vienas nuosprendis, kuriais paskirtos bausmės neįvykdytos, nusikalto esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.), administracine tvarka baustas, nedirba, bei tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kurios bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bei visiškai sudedant su pirmesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais ir nuosprendžiu paskirtomis ir neįvykdytomis bausmėmis (BK 64 str. 1, 2 d).
Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina priėmus nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.
nusprendė:
K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. ir nuteisti:
-pagal BK 178 str. 2 d. –laisvės atėmimu 2 metams;
-pagal BK 302 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., 65 str. 2 d., subendrinti paskirtą bausmę visiškai sudedant su 2012-06-19 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo, 2012-06-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais, 2013-01-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis baudomis ir nuteisti - laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose, bei 17 MGL (2210 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BPK 140 str., BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-11-23 iki 2014-04-23.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendį priėmus,- panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. B. (V.) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. K. 745 (Septynis šimtus keturiasdešimt penkis) litus turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.