Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. D. (B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės, gyvenančios Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. liepos 26 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) vienintelei akcininkei R. D. (B.) už laiku neinicijuotą Bendrovei bankrotą ir paskirti jai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nuobaudos vidurkį atitinkančią baudą - 2200 eurų.

Pagal VMI informacinės sistemos išrašo duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2005-03-17 iki 2012-07-30 buvo R. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-07-30 naujas vadovas nebuvo paskirtas. Įmonės vienintelis akcininkas yra R. D., kuri atsakinga už pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimą nepateikimą. Ji, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kaip numatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, tačiau tokios pareigos nevykdė bei padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas nuo 2012 metų, kas leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jeigu Bendrovės akcininkė (paskutinis įmonės direktorius atleistas nuo 2012-07-30) būtų laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų ženkliai mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės akcininkė pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidariusios ženklios mokestinės nepriemokos įmonė nemokėjo ir VMI perdavė išieškojimui antstoliui (150781,90 Eur), t. y. nuo 2017-05-05. Nuo minėtos datos Bendrovės akcininkei R. D. (B.) atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos nėra praėję 2 metai, senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs (ANK 39 str.). Pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikia UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą, duomenis apie mokesčių mokėtoją, VĮ Registrų centras ir VĮ "Regitra" išrašus, 2016-05-26, 2017-05-05 ir 2017-11-20 VMI sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto kopijas, mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašą bei kitus dokumentus (b. l. 1-26).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo byla UAB (duomenys neskelbtini) akcininkei R. D. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių teisių pažeidimo (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui), tuo pažeidžiant kreditorės VMI interesus (b. l. 31-32).

Teismo pareikalavimu VMI 2018-10-05 pateikė papildomą informaciją, kad VMI viršininko 2016-05-26 sprendimas išieškoti 124737,54 Eur mokestinę nepriemoką iš turto 2016-07-11 raštu buvo perduotas Lietuvos antstolių rūmams, tačiau iš antstolio D. K. 2017-12-28 buvo gautas raštas, kuriame nurodyta, kad iš VMI gauti 2016-05-26 ir 2017-05-05 išduoti sprendimai dėl skolų išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos atlikus vykdymo veiksmus nustatyta, kad įmonės sąskaitos areštuotos ir įmonė neturi nekilnojamojo turto bei registruotų transporto priemonių, dėl to daroma išvada, kad įmonė veiklos nevykdo. VMI pateikti duomenys dėl išieškotų mokestinių nepriemokų iš UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m., patvirtina, kad 2012 metais Bendrovė mokestines nepriemokas mokėjo pati, iš antstolių kontorų nuo 2012 m. jokių sumų pervesta į VMI nebuvo. Mokestinės nepriemokos 2013-07-08 (5397,40 Lt), 2014-03-07 (302,25 Lt) ir 2015-03-03 (2726,47 Eur) buvo nurašytos nuo areštuotos įmonės sąskaitos (b. l. 60, 69-78).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. į teismo posėdį neatvyko (gyvena Vokietijoje), apie posėdį buvo informuota, atstovauti ją teisme įgaliojo atstovą advokatą R. M. (b. l. 50, 79).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko (pranešta tinkamai), pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Savo poziciją, išdėstytą pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo palaiko (b.l. 54, 57, 69-70). Teismas nenustatė kliūčių nagrinėti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir VMI atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Teismo posėdyje R. D. atstovas R. M. parodė, kad su nusižengimu nesutinka ir pateikė dokumentus, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Nurodė, kad šie dokumentai ir visa situacija pareiškėjui VMI yra žinomi. Nuo 2015 metų VMI buvo pastoviai informuojama, vyko susirašinėjimas, kad akcininkė R. D. neturi galimybės kelti bankroto bylos įmonei, nes neturi buhalterinių dokumentų, kurie 2012 metais buvo paimti baudžiamojoje byloje. Baudžiamoji byla pradėta pačios VMI iniciatyva, pati kreipėsi į prokuratūrą ir iki šiol byla neišnagrinėta, nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, kur įmonei UAB (duomenys neskelbtini) pareikšti įtarimai, kaip juridiniam asmeniui. VMI visa tai žinojo ir klaidina teismą, teigda, kad įmonė nemoki ir nesikreipė dėl bankroto. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad pinigai buvo nurašinėjami iš įmonės iki 2015 m., nors teigė, kad įmonė nemoki, bet vis tiek kažką nurašydavo ir ragino sumokėti. VMI 2017 m. lapkričio mėnesį pranešė, kad kels bankroto bylą, todėl akcininkė laukė kol VMI kreipsis dėl bankroto, nes pati negalėjo iškelti bankroto bylos neturėdama dokumentų. Tačiau VMI bankroto bylos vis tiek nekelė, tik gąsdino ir ragino mokėti mokesčius. 2017-11-20 VMI priima sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo ir siunčia šį dokumentą įmonei, pastoviai reikalauja sumokėti. Akcininkė R. D. 2017-12-27 pati kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tam kad įvykdyti VMI raginimą, nors to padaryti normaliai negali, nes visi dokumentai paimti baudžiamojoje byloje ir negrąžinti įmonei ir akcininkei iki šiol. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-02 priėmė nutartį dėl trūkumų šalinimo, kad akcininkė pateiktų dokumentus, kurie būtini pagal bankroto įstatymą, ir kurių ji neturi ir negali pateikti. Akcininkė pašalinti trūkumų negalėjo, nes nežinojo, kur yra reikalingi dokumentai, tik dalis jų yra baudžiamojoje byloje, o kur yra kiti dokumentai išsiaiškinti nepavyko, net teismas to nežino. Nepašalinus pareiškimo trūkumų, Vilniaus apygardos teismas 2018-01-17 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės R. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Taigi R. D. bandė iškelti bankroto bylą ir tai žinojo VMI. Tik po to pati VMI kreipėsi dėl bankroto iškėlimo. Apygardos teismas be privalomų dokumentų neiškels bankroto bylos, nebent jeigu kreipiasi biudžetinė įstaiga VMI ar “Sodra”, kurioms kažkodėl tokių reikalavimų nėra ir bankroto byla keliama. Buvo teikti prašymai teismui leisti pasidaryti dokumentų kopijas, bet teismas tų dokumentų neranda, byla neišnagrinėta iki šiol. Be to, tai ką prašo padaryti VMI, paprastai daro bankroto administratorius, nes, iškėlus bankroto bylą, jis sprendžia ir įstatymas įpareigoja žiūrėti, ar buvę akcininkai, vadovai nepažeidė įstatymo. Formaliai pagal ANK 120 str. apibrėžimą išeitų, kad ir kreditorius tą gali daryti, tačiau šiuo atveju pareiškimas turėtų būti netenkinamas dėl minėtų aplinkybių. Dar būtų galima suprasti, jeigu ANK 120 straipsniu bandytų pasinaudoti kreditorius, kuris nežinojo situacijos, ir jam buvo padaryta žala, tačiau šiuo atveju valstybinė įstaiga VMI viską žinojo apie Bendrovę, jos padėtį ir tai žinodama sąmoningai nuo 2015 m. leido susidaryti situacijai, kad skola biudžetui didėtų ir galėtų priskaičiuoti delspinigius, nors įmonė dar 2015 m. pranešė, kad veiklos nevykdo. Nuo nustatytos mokestinės nepriemokos VMI nuo 2015 m. skaičiuoja delspinigius, skola tik auga. Vietoj to, kad VMI atstovai sustabdytų skolos augimą ir turėdami teisę patys kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ką padarė tik 2018 m. kovo mėnesį, sąmoningai leidžia tokiai situacijai kilti, reikalauja mokėti delspinigius, nors kiekvieną kartą akcininkė atsako, kad tų delspinigių mokėti negali, nes nėra turto, uždėtas areštas, dokumentų neturi. Nesąžininga ir neteisinga būtų, pažeistas sąžiningumo-teisingumo principas, jeigu būtų paskirta akcininkei VMI prašoma bauda, kai VMI žinojo ir buvo informuota „n“ kartų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja VMI nutylėjo ir teismo neinformavo apie tikrąją padėtį, klaidina teismą savo pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo. Pavyzdžiui pareiškimo 3 lape nurodo (cituoja), kad “VMI prie FM manymu Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidariusios ženklios mokestinės nepriemokos įmonė nemokėjo ir VMI prie LR FM perdavė išieškojimui antstoliui (150781,90 Eur), t. y. nuo 2017-05-05. Nuo minėtos datos Bendrovės akcininkei R. (B.) D. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei”. Čia VMI klaidina teismą šiuo teiginiu, nes įmonė tapo nemoki ne nuo tada, kai nemokėjo, o pagal bankroto įstatymą, kai įmonės turto ir skolų santykis tapo neigiamas tiek, kad skolų buvo daugiau negu pusės įmonės turto. Tokia situacija jau buvo atsiradusi 2015 metais, akcininkė pati VMI informavo ir apie tai VMI žinojo, kad įmonė nevykdo veiklos, neturi dirbančių žmonių ir turto, tačiau sąmoningai augino skolą. VMI nurodo pareiškime, kad Bendrovė valstybės biudžetui skolinga dideles sumas nuo 2016-01-01, kurios tik didėjo. Realiai dėl 2015 metais VMI nesikreipimo dėl bankroto iškėlimo ta skola biudžetui išaugo 16000 Eur dėl skaičiuojamų delspinigių. Prašo teismo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir baudos neskirti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įmonių bankroto įstatymu, akcinių bendrovių įstatymu ir kt.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 4 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pareiga įmonės vadovui ar kitam asmeniui pagal kompetenciją kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šie subjektai geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Juridinių asmenų registro išrašas su istorija patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2005-03-17 iki 2012-07-30 buvo R. D., gim. (duomenys neskelbtini). Vienintelės akcininkės R. D. (B.) 2012-07-30 sprendimas dėl vadovo atleidimo pateiktas registrui 2015-07-28 ir įregistruotas 2015-07-30. Nuo to laiko naujas vadovas nebuvo paskirtas, bendrovės santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis atstovavo pati Bendrovės savininkė R. D. (B.) (b. l. 27-29).

Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-01-01 valstybės biudžetui buvo skolinga 299000,88 Eur, 2017-01-01 datai – 309545,34 Eur, 2018-01-01 datai – 315278,53 Eur, t. y. skola pastoviai didėjo. Mokestinę nepriemoką Bendrovė paskutinį kartą pati sumokėjo 2012-06-18, o paskutinė mokestinė nepriemoka (2726,47 Eur) nuo areštuotos įmonės sąskaitos nurašyta 2015-03-03 (b. l. 69-70). Daugiau mokėjimų ar lėšų nurašymo nuo sąskaitos nebuvo atlikta. VMI prie LR finansų ministerijos viršininko 2016-05-26 sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-99717) buvo nuspręsta išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) 124737,54 Eur sumą, iš kurios delspinigiai sudaro 40884,89 Eur, ir kurie paskaičiuoti už mokestinius laikotarpius nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 (b. l. 18). Šis vykdomasis dokumentas 2016-07-11 buvo pateiktas vykdyti Lietuvos antstolių rūmams (b. l. 75-76), tačiau 2017-12-28 iš antstolio D. K. gautas atsakymas, kad vykdymo proceso metu nustatyta, jog skolininkė UAB (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ NTR duomenimis nekilnojamojo turto neturi, savo vardu turi registruotų transporto priemonių, tačiau visos jos yra išregistruotos, jų dalyvavimas eisme draudžiamas. Įmonė turi vieną banko sąskaitą, kuri areštuota dar 2016-08-09. Šai sąskaitai taip pat taikomas Vilniaus miesto apylinkės teismo apribojimas (baudžiamoji byla Nr. 1-428-487/2016). Piniginių lėšų ar vykdomųjų operacijų sąskaitoje nenustatyta. Antstolis D. K. taip pat yra areštavęs įmonės grynųjų pinigų kasą. Bendrovė vadovo neturi, jo duomenys išregistruoti 2015-07-30. Įmonė nėra kitų juridinių asmenų dalyvis, joje apdraudtųjų asmenų skaičius – 0. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad įmonė veiklos nevykdo. Duomenų apie bankrotą nėra (b.l. 74).

VMI siuntė UAB (duomenys neskelbtini) 2015-01-19 raginimą sumokėti 118526,27 Eur sumą (skolą, baudą ir delspinigius) per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos, į kurį Bendrovės akcininkė R. D. 2015-02-11 raštu informavo VMI, kad raginime nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-10 nutarties sumokėti priskaičiuotas sumas įvykdyti negali, nes visas įmonės turtas nuo 2012-06-26 areštuotas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00016-12, kurioje vis dar vyksta VMI patikrinimas, o ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Neareštuoto turto įmonėje nėra, visi darbuotojai yra atleisti (b. l. 101, 102). Akcininkė R. D. 2017-06-23 raštu "Dėl sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto" pakartotinai VMI informavo, kad ji dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti priskaičiuotų sumų, nes visas įmonės turtas nuo 2012-06-26 areštuotas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00016-12, kuri nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Neareštuoto turto įmonėje nėra, visi darbuotojai yra atleisti, įmonė veiklos nevykdo (b. l. 98).

Reaguodama į VMI 2017-11-20 pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė R. D. pati 2017-12-27 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) bei prašė prijungti baudžiamosios bylos Nr. 1-137-190/2017 dokumentus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) veikla ir finansais, kurie reikalingi bankroto bylos nagrinėjimui, prie pareiškimo pridėjo kreditorių ir skolininkų sąrašą, 2016 finansinių metų balansą ir aiškinamąjį raštą prie 2016 m. balanso. 2017-12-28 R. D. išsiuntė pranešimą VMI, kad įteikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo (b. l. 90-94, 97). Vilniaus apygardos teismas 2018-01-02 nutartimi nustatė R. D. 7 dienų terminą pašalinti pareiškimo trūkumams, kadangi nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau pareiškėjai nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, teismas 2018-01-17 nutartimi ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės R. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 86-87, 88-89). Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad akcininkė R. D. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau neturint visų reikalingų dokumentų ir negalint jų pateikti, jos pareiškimo teismas nepriėmė. Apie tai, kad teismas atsisakė priimti R. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo akcininkės įgaliota D. B. pranešė VMI 2018-02-23 pranešimu (b. l. 85), kuriame dar kartą nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir finansiniai dokumentai buvo paimti kratos metu 2012-06-26 ir prijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-137-190/2017, kuri įmonei iškelta VMI iniciatyva. Dėl to yra situacija, kad Bendrovė nuo 2012-08-31 nevykdo veiklos ir negauna jokių pajamų, visas įmonės turtas ir sąskaita banke yra areštuoti, visi įmonės dokumentai paimti, nes vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme (b. l. 85). Esant tokioms aplinkybėms pati VMI 2018-03-05 pareiškimu kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo ir teismas 2018-04-24 nutartimi iškelia Bendrovei bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2018-05-04 (b. l. 33-34, 81-82). Vilniaus apygardos teismo 2018-04-24 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad pagal VSDFV viešuosius duomenis įmonėje nuo 2013-04-23 nėra apdraustųjų asmenų, todėl darytina išvada, kad ji nevykdo veiklos. Vilniaus apygardos teismo 2018-07-26 nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, iš kurio matyti, kad vienintelis kreditorius yra VMI prie LR finansų ministerijos, jo kreditorinio reikalavimo suma - 315278,53 Eur, kitų kreditorių nėra (b. l. 35). Vilniaus apygardos teismo 2018-08-03 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 36).

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu jis teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 str.). ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 str.).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukta akcininkė R. D. nepadarė jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes ji neturėjo realios galimybės ir sąlygų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), kadangi visi įmonės veiklos ir finansiniai dokumentai buvo paimti 2012-06-26 ir pridėti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-137-190/2017 (ITS Nr. 38-1-00016-12), kuri, kaip nurodė R. D. atstovas, buvo pradėta pačios VMI iniciatyva. Aplinkybę, kad akcininkė R. D. dėjo pastangas ir siekė iškelti Bendrovei bankroto bylą patvirtina jos 2017-12-27 kreipimasis su pareiškimu į Vilniaus apygardos teismą, tačiau neturint visų reikalingų dokumentų jos pareiškimą teismas atsisakė priimti.

Bylos duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė nuo 2012-08-31, nuo 2013-04-23 nebuvo darbuotojų, niekas nedirbo, įmonė neturėjo pajamų ir negalėjo sumokėti mokesčių į valstybės biudžetą. Apie šią situaciją VMI žinojo, nes buvo informuota 2015-02-11 pranešimu, vyko susirašinėjimas su VMI dėl mokesčių sumokėjimo. Bendrovės skola valstybės biudžetui jau 2016-01-01 sudarė ženklią sumą - 299000,88 Eur. Paskutinį kartą dalis skolos (2726,47 Eur) nuo Bendrovės areštuotos sąskaitos nurašyta 2015-03-03 ir daugiau nurašymų nebuvo, pati įmonė priskaičiuotų sumų nemokėjo. Taigi apie Bendrovės sunkią finansinę padėtį ir nemokumą VMI žinojo dar 2015 metais, tačiau nesiėmė veiksmų, kad sustabdytų skolos augimą, skaičiavo delspinigius ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo tik 2018-03-05. VMI pareiškime teismui dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo akcininkei R. D. nurodo, kad Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidariusios ženklios mokestinės nepriemokos įmonė nemokėjo ir VMI perdavė išieškojimui antstoliui (150781,90 Eur), t. y. nuo 2017-05-05, tačiau iš pačios VMI pateiktų duomenų, matyti, kad jau anksčiau - 2016-05-26 VMI prie LR finansų ministerijos viršininko sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo nuspręsta išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) 124737,54 Eur sumą, iš kurios delspinigiai sudaro vieną trečdalį skolos. Todėl akivaizdu, kad VMI apie Bendrovės nemokumą buvo žinoma 2016-05-26, kai buvo priimtas toks sprendimas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-43-870/2018 (ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00016-2012), kurioje juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) bei kitiems kaltinamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir kurioje VMI yra pripažinta civiliniu ieškovu. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 metais, todėl situacija apie UAB (duomenys neskelbtini) sudėtingą finansinę padėtį VMI turėjo būti žinoma, ji buvo pareiškusi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorės 2012-06-26 nutarimu, siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, galimą turto ir išplėstinį turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės piniginėms lėšoms, esančioms minėtų juridinių asmenų vardu atidarytose banko sąskaitose. Procesinės prievartos priemonės taikomos iki šiol. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad R. D. nesiekė nuslėpti savo įmonės sunkią finansinę padėtį, nemokumą, o dėl bankroto bylos iškėlimo ji negalėjo kreiptis dėl objektyvių priežasčių – neturėjo ir negalėjo gauti dokumentų, kurie yra būtini bankroto bylai pradėti, nes jie buvo paimti baudžiamojoje byloje. Dėl to darytina išvada, kad jos veiksmuose nėra kaltės (tyčios) dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmens kaltė yra vienas pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų, todėl nesant kaltės asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo bylos teisena R. D. atžvilgiu nutrauktina.

Atkreiptinas dėmesys, kad netgi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog R. D. padarė teisės pažeidimą dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kreditorių teisių pažeidimo, ji negalėtų būti baudžiama, nes yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Galimas pažeidimas VMI paaiškėjo 2016-05-26, kai VMI viršininkas priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto, o tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsnio 1 dalis numatė, kad nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau, kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Kadangi galiojusio ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas kreditorių teisių pažeidimas paaiškėjo 2016-05-26, administracinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2016-11-26, todėl šiuo metu jau yra suėjęs senaties terminas nuobaudai skirti ir asmuo negali būti baudžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį R. D. (B.) nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.