Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nori susigrąžinti senelio žemę (duomenys neskelbtini) kaime. L. O. S. buvo jo motina, o J. A. – senelis. Kad senelis valdė tą žemę jis žino iš mirusių motinos ir krikšto tėvų. Gyvas yra tik krikšto tėvų sūnus, kuris dabar tą žemę dirbą. Ten kur yra žemė, vietoj sodybos yra likusi duobė, viskas sulyginta, nėra nei medžių, nieko. Kiek žino sklypas yra parduotas ar išnuomotas, nes yra dirbamas. Žemę paėmė valstybė, jo mama bandė ieškoti tos žemės, bet pablogėjo sveikata ir mirė. Jis tuo metu buvo užsienyje. Jo motina jam pasakojo, kad senelis dirbo tą sklypą. Smetonos laikais žemė buvo matuojama kažkaip kitaip, o vėliau iš jos padarė tik 3 ha. Senelis augino grūdus toje žemėje. Jo mama tos žemės nedirbo, ji dar turėjo brolį, bet jis jau miręs, su jo vaikais nebendrauja ir nežino. Jo giminaitis, kuris dirbą tą žemę liudyti atsisakė, nors žino daugiau apie ją. Daugiau visi mirę, kas ką galėjo žinoti. Po motinos mirties jis kreipėsi į advokatą, kreipėsi į Panevėžio teismą dėl nuosavybės atstatymo. Mama pradėjo tvarkytis, bet dėl sveikatos nebegalėjo.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad nuosavybė nėra atkurta ir plano negali jokio pateikti žemės sklypo. Ir žemė nebūtinai bus atkurta tame pačiame sklype. Ieškojo papildomų įrodymų, bet kadangi pareiškėjo senelis mirė (duomenys neskelbtini) metais, informacija iš žiniaraščio yra (duomenys neskelbtini) metais jam mirus, kai žemės sklypą paveldėjo jo žmona. Prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

8. Pareiškimas tenkinamas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

10. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Taigi, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis 3K-3-373/2007).

13. Nuo 1997 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, bei kiti teisės aktai.

14. Byloje nustatyta, jog pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjo motina L. O. S. įstatymu nustatyta tvarka ir terminais, pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. A. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (prašymas pateiktas (duomenys neskelbtini)). Byloje pateikti gimimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėjo motina L. O. S. (A.) yra J. A. dukra. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. O. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą L. O. S. teisių perėmėjas, turi teisę nuosavybės teises atkuriančiai institucijai pateikti papildomus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, o kreipdamasis į teismą, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius svarbias priežastis, dėl kurių L. O. S. įstatymo nustatytu terminu – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis) nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. spalio 19 d. sprendimu (toliau – ir 2021 m. spalio 19 d. sprendimas) buvo atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas A. S. pateikti buvusio savininko nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus tikslu mirusios L. O. S. vardu atkurti nuosavybės teises į galimai J. A. nuosavybės teise valdytus 3 ha, kurie iki 1940 metų nacionalizacijos pagal tuometinį administracinį suskirstymą buvo (duomenys neskelbtini).

15. Teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnyba turėjo J. A. nuosavybės valdymo faktą patvirtinantį dokumentą – Lietuvos centrinio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas pagal L. O. S. (duomenys neskelbtini) prašymą. Šio pažymėjimo duomenys patvirtina, kad Biržų apskrities savivaldybės archyviniame fonde, 1928-1929 m. byloje (duomenys neskelbtini) valsčiaus ūkininkų, kuriems reikalinga paskola 1929 m. pavasario sėjai sėkloms įsigyti, 1928 m. sąraše įrašytas (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas A. J. (tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti); skiltyje ,,bendras žemės plotas ha“ įrašyta ,,3“. Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos departamento Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnija (duomenys neskelbtini) pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai nurodė L. O. S. pateikti nuosavybės valdymo faktą įrodančius dokumentus. Bylos medžiaga nustatyta, kad L. O. S. iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė papildomų dokumentų patvirtinančių J. A. nuosavybės valdymo faktą.

16. 2021 m. spalio 19 d. sprendime teismas nurodė, kad atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus taip pat pažymima ir tai, kad byloje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, kuris administravo nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius, nesivadovavo gero administravimo principu, kuris suponuoja, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtose bylose ypač akcentuoja viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų ir pareigą padėti. Byloje nustatyta, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įrodo L. O. S. tėvas J. A. turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone, buvo žinomas ne tik L. O. S., tačiau ir Pasvalio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai. Regionų apygardos administracinio teismo vertinimu, viešojo administravimo subjekto, kuris įgyvendino nuosavybės teisių atkūrinimo teisinius santykius, veiksmai, kuriais L. O. S. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos departamento Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) seniūnijos pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta pateikti valdymo faktą įrodančius dokumentus, nagrinėjamu atveju buvo vertintini, kaip pertekliniai.

17. Konstatuotina, kad A. S. senelis J. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3 ha žemės, kuri iki 1940 m. liepos 22 d. administracinio suskirstymo buvo (duomenys neskelbtini).

18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui įgyvendinti nuosavybės atkūrimo teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka mirusios motinos L. O. S. vardu atkurti nuosavybės teises į J. A. nuosavybės teise valdytą 3 ha žemės sklypą ir atkūrus nuosavybę žemės sklypą paveldėti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 526-529, 443 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) senelis J. A., miręs (duomenys neskelbtini) metais, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3 ha žemės, kuri iki 1940 m. liepos 22 d. administracinio suskirstymo buvo (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.