Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Plungės rajono policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byla nagrinėjama pareiškėjui, atsakovo atstovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2004 m. spalio 22 d. pažymos Nr. 4D-2004/01-648 (b.l. 6-7) nustatyta, kad pareiškėjo teiginiai dėl gyvenimo areštinėje sąlygų (neįrengta dezinfekcinė kamera, nėra pasimatymų ir tardymo kambarių, gultai mediniai, neduodami čiužiniai bei patalynė atitinka tikrovę. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punktą asmenys ar organizacijos turi teisę reikalauti atlyginti žalą, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų ar jų darbuotojų neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje. Administracinės teisės normos nereguliuoja žalos atlyginimo teisinių santykių. Tai - civilinės teisės institutas. Pagal civilinėje teisėje veikiančias taisykles žalos atlyginimo prievolei atsirasti yra būtina šių sąlygų visuma: žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, jo kaltė, žala (nuostolių, negautos naudos ar kt. išraiška), priežastinis ryšys tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir atsiradusios žalos. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio l dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinę žalą įstatymas (CK 6.250 straipsnis) įvardija kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Viešojo administravimo įstatymas (39 straipsnis) numato, kad viešojo administravimo institucija privalo atlyginti asmeniui už savo neteisėtomis veikomis padarytą žalą, taip pat ir neturtinę. Policijos areštinių veiklos nuostatuose, patvirtintuose 2000 m. vasario 17 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 88 ,,Dėl policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų„ (toliau - Nuostatai) nurodyta, kad areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas sanitarijos ir higienos taisykles (74 punktas); areštinėje laikomas asmuo turi teisę kasdien vieną valandą pasivaikščioti (31.11, 69-72 punktai); pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis tai nustatyta tvarka tam tikslui areštinėje įrengtoje patalpoje (39-41, 49 punktai); jam turi būti suteikta galimybė naudotis tualetu (76 punktas); ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę (77 punktas); Numatyta ir tai, kad asmuo turi būti aprūpintas dezinfekuotu minkštuoju inventoriumi (90 punktas). Nuostatai draudžia neišdezinfekuotą ir neišskalbtą minkštąjį inventorių ir lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims (91 punktas). Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ (įsigaliojusios 2002 m. gegužės 25 d.), Lietuvos higienos norma HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ (toliau - Taisyklės) patvirtinimo, kad be reikalavimų, nurodytų policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatuose, yra reikalavimas patalpos apšvietimui: veikiančiose areštinėse turi būti užtikrintas natūralus kamerų apšvietimas (22 punktas); patalpų natūralus ir dirbtinis apšvietimas turi atitikti nustatytus higienos reikalavimus (4.8, 4.9, 4.12, 23 punktas); areštinės kamerų ir karcerio dirbtinė apšviesta turi būti ne mažesnė kaip 100 lx (24 punktas). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad Higienos norma taikoma visoms naujai statomoms, rekonstruojamoms, remontuojamoms bei eksploatuojamoms policijos komisariatų areštinėms. Iš šios nuostatos aišku, kad asmenų laikymo ir buities sąlygos, nepažeidžiant jų teisių, nežeminant jų garbės ir orumo, turi būti užtikrintos ne tik naujai statomoms, rekonstruojamoms, remontuojamoms bet ir eksploatuojamoms policijos komisariatų areštinėms.

Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad jis turėjo nepatogumų dėl elementarių higienos normų nesilaikymo: tinkamai išsimiegoti, nes neduodami čiužiniai ir patalynė, galimybės tinkamai nusiprausti (nėra dušo), nepakankamas kamerų apšvietimas, dėl neįgyvendintos teisės pasivaikščioti 1 valandą. Taip pat, nurodė, kad kamerose nėra unitazų, praustuvių, vandens, areštinėje neįrengtas pasimatymų, kratos, tardymo kambariai.

Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad Plungės rajono policijos komisariato areštinėje yra kai kurie Higienos normų reikalavimų neatitikimai: neįrengta dezinfekcinė kamera, nėra pasimatymo ir tardymo kambarių, tačiau nelaikytina, kad šie pažeidimai sukėlė pareiškėjui kokias tai neigiamas pasekmes bei padarė neturtinę žalą, nes pareiškėjas neįrodė, kokius nepatogumus jam sukėlė neįrengti atskiri pasimatymo, tardymo, kratos kambariai, ar buvo atsisakyta suteikti pasimatymą, ar panašiai, nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių šiuos savo reikalavimus. Nustatyta, kad Plungės rajono policijos komisariato areštinėje yra Higienos normų reikalavimų neatitikimų : kamerose nėra sanitarinių mazgų, nėra natūralaus apšvietimo, čiužiniai ir patalynė neduodami, nes nėra dezinfekcijos kambario. Tai atsiliepime pripažino ir atsakovas.

Byloje nustatyta, kad areštinės patalpose nėra natūralaus apšvietimo, tačiau išspręsti šiai problemai vien atsakovo atstovo pastangų nepakanka, todėl nėra pagrindo teigti, kad Higienos normų pažeidimas dėl neįrengto natūralaus apšvietimo daromas dėl atsakovo atstovo aplaidumo. Bylos duomenys įrodo, kad dėl areštinės patalpų struktūros, joje neįrengtas dušas, o kamerose nėra sanitarinių mazgų, ir tai galėtų būti pripažinta Higienos normų pažeidimu dėl kurio asmuo negali laikytis elementarių higienos taisyklių, tačiau byloje nustatyta, kad areštinėje yra bendras tualetas ir prausykla, kuriais naudojasi areštinėje laikomi asmenys, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos nusiprausti bei atlikti gamtos reikalus. Tuo jo teisės nepažeistos ir neturtinė žala nepadaryta.

Pareiškėjas teigia, kad dėl areštinės kameroje esančio dirbtinio apšvietimo jam sutriko regėjimas, kilo įvairiausių nepatogumų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė neįrodyta. Kolegija pripažįsta pareiškėjo pažeistą teisę dėl to, kad jis buvo priverstas gulėsiant medinių gultų ir be čiužinio bei patalynės.

Higienos normų reikalavimuose numatyta, kad pareiškėjui turėjo būti įrengta lova, išduotas dezinfekuotas minkštas inventorius, patalynė. Taigi šie reikalavimai turėjo būti vykdomi. Tai, kad nėra dezinfekcinės patalpos bei lėšų atsakovo atstovo neatleidžia nuo pareigos vykdyti šias nuostatas. Atsakovo atstovas privalėjo veikti taip, kad areštinėje, kokios būklės ji bebūtų, būtų užtikrintos elementarios areštinėje laikomo asmens higienos sąlygos. Asmuo, kad išvengtų užkrečiamų ir kitų susirgimų, ne tik turi teisę, bet ir privalo miegoti lovoje su švaria patalyne, ant švaraus čiužinio. Atsakovo atstovas nepateikė tokią pareigą paneigiančių įrodymų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo atstovo neveikimas, dėl kurio apeliantas buvo priverstas gulėti ant medinio gulto, be čiužinio ir patalynės, sukėlė apeliantui neigiamas emocijas ir nepatogumus ir tuo padarė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

Įvertinusi padarytos žalos pobūdį, pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinės žalos nebuvimą, pareiškėjo praleistą areštinėje laikotarpį, nepakankamą atsakovo atstovo finansavimą, taip pat, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, kad pareiškėjo reikalaujamos neturtinės žalos dydis 400000 Lt yra akivaizdžiai per didelis, todėl mažintinas iki 200 Lt.

Įvertinus bylos medžiagą bei aplinkybes pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteistina iš atsakovo 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 88 straipsnio 5 punktas ). Kitoje dalyje skundas neįrodytas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 200 (du šimtus ) Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui A. Š..

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.