- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- N-575-348-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji, būdama A. G. individualios įmonės savininke, leido įmonės kioske dirbti A. G., nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 99 straipsnio 3 dalies reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog A. G., nesudarius darbo sutarties, buvo priėmusi A. G. į darbą ir su ja susitarusi dėl darbo sąlygų, darbo laiko bei apmokėjimo. Teismas padarė išvadą, kad įmonės darbuotoja S. K. savavališkai leido vietoje savęs dirbti A. G. be įmonės savininkės žinios, o A. G., nuolat nebūdama kioske, neturėjo galimybės tam užkirsti kelią.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių AVMI) prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutarimas nėra objektyvus, priimtas skubotai, neištyrus esminių bylos baigčiai parodymų, kadangi teismas neapklausė liudytojų S. K. ir A. G.. Mano, kad teismo teiginys, jog buvo išnaudotos visos priemonės minėtas liudytojas iškviesti į teismo posėdį, nėra pagrindas bylai išnagrinėti ir sprendimui priimti neapklausus pagrindinių liudytojų. Pažymi, kad remiantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi byloje galima pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus.
Atsiliepimas
Atsiliepime A. G. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir S. K. bei A. G. paaiškinimus, duotus Šiaulių AVMI pareigūnams, o minėtų asmenų teismo posėdyje apklausti negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Teigia, kad Šiaulių AVMI elgėsi aplaidžiai, nes nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme ir savo aktyviais veiksmais neužtikrino, kad S. K. bei A. G. atvyktų į teismą ir duotų parodymus. Mano, kad prieš ją buvo suorganizuota provokacija, kadangi kioske buvo nustatytas prekių trūkumas ir pardavėjos S. K. buvo paprašyta jį atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
II.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių AVMI operatyvaus patikrinimo metu A. G. individualios įmonės kioske rasta dirbanti A. G., su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotą pažeidimo faktą, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. operatyvaus patikrinimo metu A. G. realiai dirbo nesudarius darbo sutarties, t. y. pardavinėjo prekes. Tą patvirtina ne tik rašytinė bylos medžiaga, tačiau ir pažeidimą užfiksavusių Šiaulių AVMI pareigūnų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 39 - 40).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nei A. G., nei S. K. teismo posėdyje nedalyvavo ir apklaustos nebuvo, nors pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas priemones minėtiems asmenims į teismo posėdį iškviesi. Atsižvelgdama į tai, kad minėtų asmenų teismo posėdyje apklausti nebuvo galimybės, teisėjų kolegija vertina byloje esančius jų rašytinius paaiškinimus. Iš A. G. ir S. K. rašytinių paaiškinimų (b. l. 8, 9) matyti, jog jos įmonės kioske pardavėjomis dirbo pakaitomis, o A. G. nesudariusi darbo sutarties įmonėje dirbo nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. A. G. paaiškinime nurodyta, kad dėl darbo užmokesčio su A. G. ji buvo susitarusi.
Teisėjų kolegija byloje esančius A. G. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. raštu ir teismo posėdžio metu nurodė, jog su A. G. dėl darbo nesitarė, jos dirbančios nematė. Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. individualios įmonės darbuotoja E. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog nors A. G. dirbančios nėra mačiusi, tačiau iš S. K. buvo girdėjusi, kad A. G. kartais ateidavo jos pavaduoti (b. l. 45 - 46). Teisėjų kolegija pažymi, kad A. G., būdama įmonės savininke, inter alia atsako už tai, kad įmonėje nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija A. G. teiginius, jog būdama įmonės savininke bei kiekvieną dieną ne po vieną sykį užsukdama į įmonės kioską, ji nė karto nepastebėjo (laikotarpyje nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d.) kioske dirbančios A. G., laikytini nepagrįstais.
Įvertinusi tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai: darbas buvo dirbamas realiai, A. G. ir A. G. dėl darbo ir atlyginimo buvo susitarusios, A. G. dirbo pardavėjos darbą, kai su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas nukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, objektyviai neištyrė ir neįvertino surinktų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.