- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- 1-1217-814/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00488-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- V. S., J. S.
- Nukentėjusysis
- A. R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvena ir deklaravusi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista (2017 m. rugpjūčio 18 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punkto pagrindu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį;
J. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Molėtuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, pensininkė, gyvena ir deklaravusi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista (2017 m. rugsėjo 13 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punkto pagrindu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. mušdama sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, o būtent: 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – mažamete dukra A. R. metu, tyčia, dešine ranka sudavė smūgį mažametei nukentėjusiajai A. R. į galvą, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.
J. S. mušdama sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, o būtent: 2019 m. vasarą, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sūnaus D. S. podukra – mažamete A. R. metu, tyčia dešine ranka sudavė smūgį mažametei nukentėjusiajai A. R. į veidą, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamoji V. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad A. R. yra jos dukra. Dukros tėvas yra D. R. J. S. jos uošvė. Šiuo metu jos dukra A. R. gyvena su laikina globėja. A. - 13 metų. Ji su dukra bendrauja telefonu, kiek leidžia galimybės. Įvykis buvo 2019 m. vasarą, rugpjūčio mėnesį. Tikslios dienos nepamena. Ji paprašė dukros padėti telefoną ir planšetę ir eiti išsiplauti indus bei susitvarkyti kambarį. Dukra į jos prašymus nekreipė dėmesio, nors prašė kelis kartus. Po to nieko nebesakė. Kitą dieną vėl prašė, bet ji neklausė. Tada ji pratrūko ir trenkė dukrai į veidą dešinės rankos delnu. Po suduoto smūgio dukra truputį verkė, jos žandas paraudo, po to praėjo. A. supykusi išėjo į lauką. Pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais galėjo dukrai sukelti fizinį skausmą. Su dukra santykiai nuo mažų dienų buvo labai geri, kartu vaikščiodavo, leisdavo laiką. Kai išsiskyrė su dukros tėčiu, dukra praleisdavo atostogas ir išeigines pas savo močiutę. Uošvė labai išlepino dukrą, mokė, kad viskas jai vienai, mergaitei atiduodavo paskutinius pinigus. Kai dukrai buvo dveji su puse metukų susipažino ir apsigyveno su D. S.Vėliau jie susituokė, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. A. pyko ant jos, sakė, kad broliui ji skiria daugiau dėmesio, nors ji abu vaikus mylėjo vienodai. Su A. santykiai pablogėjo po A. močiutės mirties. Dukra dėl močiutės netekties labai išgyveno, pradėjo jos neklausyti, atsikalbinėti, spardytis, spjaudytis. A. charakteris sunkus, jos nuotaikos dažnai keičiasi, vieną dieną viskas gerai, kitą jau blogai. Jei tik jos nepaklauso, dukra pradeda cypti, klykti, bėgti iš namų, yra tekę jos ieškoti. Sykį surado prie tvenkinio, kitą kartą - su berniuku. Dukra buvo pradėjusi bendrauti su vyresniu berniuku. Ji patarė dukrai savo amžiaus draugo ieškoti. Sudavė dukrai per veidą, nes ji elgėsi nepagarbiai. Trenkė dukrai, pamačiusi jos telefone iššaukiančią nuotrauką. Nuotraukoje dukra buvo pusnuogė be liemenėlės, nusifotografavusi virtuvėje prieš veidrodį, tuomet ji nesusitvardė ir sudavė. Kitą dieną dukros atsiprašė.Tai buvo pirmas kartas, kai dukros atžvilgiu naudojo smurtą. Dukra melavo, sakydama, kad būdavo prieš ją smurtaujama. A. tėvas jos visiškai atsisakė, dukrai visur yra blogai, niekur netinka. Kuo geriau darai, tuo ji blogiau elgiasi. Dukra skriausdavo brolį. Supranta, kad negerai pasielgė, gailisi, kad teko pakelti ranką prieš dukrą. Daugiau ateityje to nebus. Ji dukrą moko gerbti tuos žmones, pas kuriuos gyvena. Dėl alkoholio vartojimo anksčiau turėjo problemų, dabar viskas susitvarkė, Socialinės paramos skyriaus pagalba nuo praeitų metų alkoholio nevartoja. Vyko pas psichologus, į šeimos centrą, į anoniminių alkoholikų klubą, vartojo vaistus.
Kaltinamoji J. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad ji su V. S. ir jos dukra A. gyvena kartu. Ji prižiūrėjo A. A. visą laiką prieštarauja, atsikalbinėja, meluoja. Įvykio dieną paprašyta nenunešė dubenio, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, ant grindų išmėtė savo sąsiuvinius, o liepus susirinkti - neklausė. Tada ji priėjo ir A. pliaukštelėjo. Toks ir pliaukštelėjimas buvo, tik kad vėją pakėlė. Nereikėjo kišti rankų, gailisi, kad taip įvyko. Mergaitei sudavė ranka į veidą. Galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Būdavo, kad parėkdavo ant A., fizinį smurtą naudojo pirmą kartą. A. ją išvedė iš kantrybės vadindama visokiais žodžiais, juos ištarti net liežuvis neapsiverčia. Gyvenant su A. kartu, ji pagamindavo mergaitei valgyti, išleisdavo į mokyklą. Grįžusi iš mokyklos, A. laukdavo mamos, kad kartu ruošti pamokas. A. seniai negražiai su ja elgiasi, visaip vadina, tačiau ji nereaguodavo. A. yra tinginė. Gailisi dėl savo tokio elgesio. Ji nedirba, yra pensininkė, jos sveikata prasta.
Laikinoji mažametės globėja I. A. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. R. jų šeimoje apsigyveno nuo 2020 m. gegužės 13 d. Mergaitę parsivežė iš klinikų psichiatrijos skyriaus, kur ji buvo gydoma antrą kartą. Šiuo metu A. yra gydymo įstaigoje. Sekmadienį mergaitę ištiko sunkus priepuolis. A. R. pakeista aplinka neveikia. Jų namuose be A. dar yra trys vaikai: vienas metukų, kitas keturių ir kitas šešių metų. Ji dėl A. agresijos protrūkių atsisakys tolimesnės jos globos. Maži vaikai A. yra dirgiklis. Ji naudojo jėgą prieš jos mažą vaiką, jį purtė. Paklausus A., kodėl taip elgėsi, sakė, kad ji nieko nedarė. Mergaitės nuotaikos kinta kas minutę. A. ji nepalikdavo vienos, nes ji linkusi save žaloti. Siūlė pasikalbėti, A. sakė, kad tai nieko, kad jai taip būna. Ji A. glostydavo, apkabindavo, eidavo abi į sodą su šunimis, tuomet ji aprimdavo. Mergaitė visiškai neįsitraukė į šeimos veiklą, nesilaikė namų taisyklių. Ji visai neturi higienos įgūdžių. Manė, kad pavyks su mergaite rasti ryšį, tačiau tai ne tas atvejis, mergaitei reikalinga medikų pagalba. Šiuo metu ji gydoma stacionare. Dė tokio neprognozuojamo A. elgesio yra iškilusi grėsmė jos mažamečiams, kuriems nustatyta nuolatinė globa. A. smaugėsi, žalojosi su žirklėmis. Mergaitė labai stipri, sekmadienį ištikus priepuoliui, vos atėmė iš jos žirkles. Mano, kad mergaitė turi psichinių sutrikimų. Kai mergaitės klausi, kas yra, ji nieko nepaaiškina, sunku su ja bendrauti. Ji lankėsi su A. pas psichologą, laikėsi paskirto plano, buvo išrašyti vaistai, juos vartojo. Ji nemano, kad tai paauglės maištas. A. telefonu bendravo su mama. Kartą mergaitė pati norėjo mamai paskambinti.
Kadangi kaltinamosios V. S. ir J. S. savo kaltę dėl joms inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamosios sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamosioms ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:
nukentėjusiosios A. R. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad ji gyvena pas savo tėvą jau apie mėnesį laiko, su juo gerai sutaria. Anksčiau gyveno su mama, ten jai buvo blogai. Taip pat su jomis gyveno brolis, patėvis ir patėvio mama. Nurodo, kad pas mamą buvo blogai gyventi, nes ji blogai elgėsi, ją mušdavo visur su viskuo, kas papuldavo, su daiktais - peiliais, šluotom, diržais ir su viskuo kitu. Daug kartų ją mušė. Mušdavo už nieką, kai mušdavo - skaudėdavo. Apie tai niekam nepasakojo (1 tomas, b. l. 50-51);
liudytojos I. K. parodymais, kad A. R. yra jos brolio D. R. dukra. A. nuo gimimo augo pas jos mamą, tai yra pas savo močiutę N. R., kuri (duomenys neskelbtini) metais mirė. Po N. R. mirties A. gyveno su savo motina V. S. jos šeimoje. Mergaitės tėvas D. R. jos neaugino, kadangi nuolatos važinėdavo dirbti į užsienį. V. S. šeimą gali apibūdinti kaip girtaujančią. Dėl šių priežasčių V. S. šeimą lankė socialiniai darbuotojai. 2019 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, bet datos tikslios neprisimena, tik prisimena, kad buvo penktadienis, jai paskambino Jonavos socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja M. K. ir paprašė jos, kad ji atvyktų į Jonavos socialinių paslaugų centrą. Jai buvo pranešta, kad yra didelė problema, bet neįvardino kokia. Atvykusi į Jonavos socialinių paslaugų centrą jai buvo paaiškinta, kad galimai A. R. atžvilgiu buvo seksualiai priekabiauta, t. y., kad jai lietė krūtinę D. S. Visa tai išaiškėjo, kai A. bendravo su psichologe Jonavos socialinių paslaugų centre. Taip pat jai buvo paaiškinta, kad A. R. galimai muša tiek mama, tiek D. S., tiek J. S. A. R. neįvardino kada ją mušė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis, kadangi ji yra labai uždara mergaitė, visko bijanti, mažai kalbanti. Netrūkus atvyko valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kurie užpildė atitinkamus dokumentus ir A. R. perdavė jos globai. Ji apie tai informavo savo brolį – A. tėvą D. R. Jos brolis ėmė tvarkyti dokumentus, kreipėsi į valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus ir A. R. nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio gyvena su juo. Apie tai, kas konkrečiai įvyko A. R. dėl jos atžvilgiu patirto smurto ji nežino, bandė apie tai kalbėtis su pačia A. R., bet ji tylėjo ir nieko jai plačiau nepasakojo. Ar dar kada motinos ar D. S. buvo sumušta A. R., ji nežino (1 tomas, b. l. 54-55, 57-58);
liudytojo D. R. parodymais, kad A. R. yra jo dukra, kuri nuo 2019 metų rugsėjo 2 dienos gyvena su juo, adresu (duomenys neskelbtini). Iki tol ji gyveno su savo motina V. S. ir jos šeima, t. y D. S., J. S., (duomenys neskelbtini). V. S. (A. R. mama) prisideda prie dukros išlaikymo, moka pinigus už jos išlaikymą nuo 2020 metų sausio mėnesio. A. R. skųsdavosi, kad ant jos rėkia V. S. sugyventinis D., dėl ko jis buvo nuvykęs į vaikų teisių apsaugos skyrių. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai pranešė, kad jiems V. S. ir D. S. šeima yra žinoma, jie lankė šeimą. 2019 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, bet datos tikslios neprisimena, jam paskambino jo sesuo I. K., kuri pasakė, kad jo dukra A. R. šiuo meta yra su ja, nes vaiko teisių apsaugos skyrius ją paėmė iš V. S. šeimos. Nurodė, kad buvo nustatytas priekabiavimo ir smurto atvejis jo dukros A. R. atžvilgiu. Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus sužinojo, kad galimai prie jo dukros priekabiavo D. S., kuris jo dukrai lietė krūtinę, ir kad ją nuolatos muša J. S., D. S. ir pati V. S.. Teigia, kad A. R. yra labai uždara, ji jam apie tai iš vis nieko nepasakojo. Yra informuotas apie teisę pareikšti civilinį ieškinį (1 tomas, b. l. 61-62, 64);
liudytojos M. K.parodymais, kad ji dirba Jonavos socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Su V. ir D. S. šeima dirba nuo 2018 m. gruodžio 12 d. Šeima nuo 2016 metų buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, socialinių įgūdžių stokos, bei buvusio smurto artimoje aplinkoje tarp sutuoktinių. Šeimoje auga du mažamečiai vaikai: A. R., gimusi (duomenys neskelbtini) (V. S. dukra iš ankstesnių santykių) ir A. S., gimęs (duomenys neskelbtini). A. R. yra labai jautri, dažnai verkia, yra kelis kartus nualpus, nekalba (ne dėl kalbos sutrikimų), nereiškia savo nuomonės. Dėl to rekomendavo V. S. kreiptis į medikus. 2019 m. rugpjūčio 26 d. pas ją į konsultaciją atėjo V. S. su A. Konsultacijos metu A. R. atsitūpė kabineto kampe. Kai paklausė A., kas nutiko, ji pravirko ir tik pasakė, kad jai skauda ranką. Tada ji nusiuntė V. S. su A. pas centre buvusią psichologę E. Č. 2019 m. rugpjūčio 30 d. V. S. su A. atvyko į konsultaciją su psichologe. Po konsultacijos su psichologe, į jos kabinetą atėjo psichologė E. Č. ir pakvietė užeiti. Eidama į psichologės konsultacijų kabinetą, pamatė, kad V. S. sėdi ne kabinete, o koridoriuje. Užėjus į kabinetą, kur buvo A., psichologė jai pasakė, kad prie mergaitės lindo patėvis ir kad mergaitė yra mušama visų namiškių. Taip pat, kad A. mama vartoja alkoholį nuolat, nors joms ji teigia, kad alkoholio nebevartoja. Apie tai informavo Vaikų teisų apsaugos tarnybą. A. buvo perduota tetai, I. K.(1 tomas, b. l. 74-75);
liudytojos E. Č. parodymais, kad ji dirba psichologe. Jonavos socialinių paslaugų centro darbuotoja M. K. vieną dieną atvedė mažametę A. R. kartu su mama (mamos pavardės nepamena). Kada gimusi mergaitė, nežino. Žino tik, kad jai buvo 12 metų. Tąkart M. K. jai papasakojo, kad A. R. absoliučiai nekalba, be to tai probleminė šeima ir pagalbos reikia ne tik mergaitei, bet ir mamai. Pirmą konsultaciją, kuri vyko dalyvaujant mamai, mergaitė nekalbėjo visai. Po to 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 11.00 val. į konsultaciją A. atvyko kartu su mama. Konsultacijos metu pastebėjo, kad A. bijo kalbėti dėl to, kad netyčia nepasakytų „ko nereikia“. Konsultacijos metu, mamai pasakojant apie savo gyvenimą, jai kilo įtarimų, kad mergaitė gali patirti prievartą nuo patėvio pusės. Ji tai pasakė balsu ir pamatė mergaitės reakciją - ji krūptelėjo. Tada ji paprašė, kad mergaitė bent akimis mirktelėtų, jei prieš ją buvo naudojama prievarta. Mergaitė mirktelėjo. Mama pasakė, kai to negali būti. Paprašė, kad mergaitės mama išeitų iš kabineto. Išėjus, ji paklausė A. R. ar ji tikrai patyrė seksualinę prievartą. Ji jai atsakė – „tik bandė du kartus“. Po to pravirko. Tada buvo paklausta, ar ji bijo namiškių. Ji atsakė, kad taip. A. papasakojo, kad ją labai muša „visi trys“. Ji paklausė, kas tie jos įvardinami „trys“, tada A. R. jai atsakė, kad mama, patėvis ir „baba“. Mergaitė labiausiai akcentavo, kad „baba“ jai sakydavo „nebandyk kažko sakyti“ (1 tomas, b. l. 79-80).
Veikos kvalifikavimas ir vertinimas.
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Už tokią veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į mažamečio asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš mažametį asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Dėl V. S. pareikšto kaltinimo
Baudžiamoji atsakomybė už mažamečiui sukeltą fizinį skausmą ar nežymų jo sveikatos sutrikdymą kyla, jei ši veika padaroma tyčia (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220-677/2015, 2K-428-511/2015, 2K-474-489/2016). Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumą ir stiprumą, jo lokalizaciją, panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigą ir pan.). Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220-677/2015, padaryta išvada, kad aplinkybių visuma rodo, jog kaltininko panaudotas smurtas prieš sūnų buvo tyčinis, nulemtas kilusio pykčio.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje tyčinės kaltės nustatymo aspektu pažymėta, kad paprastai kiekvienas suaugęs žmogus, kuris suduoda mažamečiam vaikui smūgį, suvokia, jog taip sukels padarinius – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba jam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-511/2015, 2K-474-489/2016).
Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai V. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo pasitvirtino. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę pavirtina ir mažametės nukentėjusiosios A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų I. K., D. R., M. K., E. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti anksčiau įstatymo nustatyta tvarka ištirti įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina, kad kaltinamoji V. S. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – mažamete dukra A. R. metu, tyčia, dešine ranka sudavė smūgį mažametei nukentėjusiajai A. R. į galvą, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taigi, kaltinamosios V. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Neabejotina, kad kaltinamoji turėjo suprasti ir suprato, jog savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą ir to norėjo. Kaltinamosios panaudotas smurtas prieš dukrą buvo tyčinis, nulemtas kilusio pykčio. Ši veika sukėlė padarinius – A. R. jautė fizinį skausmą. Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Dėl J. S. pareikšto kaltinimo
Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai J. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo pasitvirtino. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę pavirtina ir mažametės nukentėjusiosios A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų I. K., D. R., M. K., E. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti anksčiau įstatymo nustatyta tvarka ištirti įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina, kad kaltinamoji J. S. 2019 m. vasarą, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sūnaus D. S. podukra - mažamete A. R. metu, tyčia, dešine ranka sudavė smūgį mažametei nukentėjusiajai A. R. į veidą, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taigi, kaltinamosios J. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Neabejotina, kad kaltinamoji turėjo suprasti ir suprato, jog savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą ir to norėjo. Kaltinamosios panaudotas smurtas prieš sūnaus D. S. podukrą buvo tyčinis, nulemtas kilusio pykčio. Ši veika sukėlė padarinius – A. R. jautė fizinį skausmą. Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis mažametės nukentėjusiosios elgesys. Tačiau teismas su tokia prokurorės pozicija nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji V. S., pamačiusi apsinuoginusios nepilnametės dukters nuotrauką mobiliajame telefone, labai supyko ir nieko nesiaiškinusi su mažamete, trenkė jai delnu į galvos sritį. Todėl akivaizdu, kad jos veiksmai yra savo viršenybės ir galios pademonstravimas, nepateisinami ir nebūtini, todėl nėra pagrindo teigti, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis jos mažametės dukros elgesys. Taip pat nenustatyta bylos duomenimis, kad kaltinamosios J. S. veiksmams turėjo įtakos provokuojantis mažametės nukentėjusiosios elgesys.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas kaltinamosioms bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
Kaltinamoji V. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš mažametį šeimos narį. Ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. V. S. praeityje neteista, 2017 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punkto pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, administracine tvarka bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu (2 tomas, b. l. 15-16), vieną kartą konsultuota VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gyd. psichiatro 2005 m. rugsėjo 27 d., Dgn : F41.0 - Panikos sutrikimas; aktyvioje psichiatro ir priklausomybės ligų priežiūroje nėra registruota, šiuo metu nesilanko, nesigydo (2 tomas, b. l. 4), dirbanti, augina du nepilnamečius vaikus (2 tomas, b. l. 1). Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji išlaiko mažamečius vaikus, yra dirbanti, socialiniai įgūdžiai nėra geri, pajamos minimalios.
BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes.
Paskyrus kaltinamajai V. S. sankcijoje numatytą baudą, tokios bausmės skyrimas nepasiektų savo tikslų, nes kaltinamosios finansinė padėtis yra sunki, darbo užmokestis minimalus, augina ir išlaiko mažametį vaiką, todėl šios rūšies bausmės atlikimas paveiktų ir jos mažametį sūnų.
Įvertinus, byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamoji neteista, dėl šios nusikalstamos veikos atsakomybės nevengė, pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu yra kritiška, dėl padarytos veikos gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, yra nukentėjusiosios mama, augina dar vieną mažametį vaiką, dirba.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dirba, o arešto bausmė visgi susijusi nors ir su trumpalaikiu, tačiau realiu asmens izoliavimu nuo visuomenės, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti asmens atžvilgiu taikant probacijos priemones, kaltinamajai skirtina BK 140 straisnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos trukmę, artimesnę minimaliai ribai, ir esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikytinos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimą, kuris padėtų pasiekti bausmės tikslus.
Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, todėl jai paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamoji J. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš mažametį. Ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. J. S. praeityje neteista, 2017 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punkto pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, administracine tvarka nebausta (2 tomas, b. l. 44), 2009 m. lapkričio 4 d. konsultuota VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gyd. psichiatro. Dgn.: F43.2 - Adaptacijos sutrikimas; aktyvioje psichiatro ir priklausomybės ligų priežiūroje nėra registruota, šiuo metu nesilanko, nesigydo (2 tomas, b. l. 35), nedirbanti, pensininkė.
Paskyrus kaltinamajai sankcijoje numatytą baudą, tokios bausmės skyrimas nepasiektų savo tikslų, nes kaltinamosios finansinė padėtis yra sunki, o arešto bausmė, kuri visgi susijusi nors ir su trumpalaikiu, tačiau realiu asmens izoliavimu nuo visuomenės, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, jos sveikatos būklę, taip pat neskirtina.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos trukmę, artimesnę minimaliai ribai, ir esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikytinos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimą, kuris padėtų pasiekti bausmės tikslus.
Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, todėl jai paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.
Kaltinamajai V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Kaltinamajai J. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina
Daiktas - elektroninė laikmena su mažametės nukentėjusiosios A. R. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnis).
Kaltinamosioms išaiškintina, kad paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamosios turi teisę prašyti, kad apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. S. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. S. tęsti darbą, o jo netekus, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.
J. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir J. S. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.
Daiktą - elektroninę laikmeną su mažametės nukentėjusiosios A. R. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.