Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovui S. I., jo atstovei advokatei K. M., nedalyvaujant atsakovei V. G., trečiajam asmeniui notarei Rūtai Palšauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. I. ieškinį atsakovei V. G., trečiajam asmeniui notarei Rūtai Palšauskienei, dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo notarė Rūta Palšauskienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie posėdį informuota tinkamai (69 b.l.) į teismo posėdį neatvyko, nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, paveldėjimo bylos Nr. 5-10/13 dokumentais, ieškovo ir jo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad I. G. ir S. I. susituokė (duomenys neskelbtini) (6 b.l.). I. I. santuokos su S. I. metu, t.y. 1996 m. kovo 19 d., dovanojimo sutarties Nr. 1-888 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo 32/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalis kitų statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (10-11 b.l.). Dovanojimo sutartimi dovanotoja A. J. ir apdovanotoji I. I. susitarė, kad I. I. naudosis gyvenamojo namo patalpomis ½ 1-1/2,36; ½ 1-9/0,43, ½ 1-10/1,17, ½ 1-11/1,40 bei patalpomis 1-12/3,47, 1-13/12,09, 1-14/11,84, 1-15/8,32 (paveldėjimo bylos Nr. 5-10/13 11 l.). 2011 m. rugsėjo 21 d. I. I. sudarė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jai mirties dieną priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, palieka V. G., testamente numatė išskirtinę, kuria įpareigojo testamentinę įpėdinę leisti gyventi ir naudotis iki gyvos galvos sutuoktiniui S. I. jai nuosavybės teise priklausančia ir testamentu paliekama dalimi pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (9 b.l.). Testamentas yra įregistruotas Testamentų registre (paveldėjimo bylos Nr. 5-10/13 17 l.). 2012 m. lapkričio 30 d. I. I. mirė (5 b.l.). 2013 m. kovo 15 d. pranešimu Nr. 83 notarė Rūta Palšauskienė nurodė, kad po I. I. mirties Kauno miesto 5-jame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 5-10/13, dėl palikimo pagal įstatymą į privalomąją palikimo dalį kreipėsi mirusiosios sutuoktinis S. I. (7 b.l.). 2013 m. gegužės 16 d. pranešimu notarė išaiškino ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo reikalingumo (8 b.l.). S. I. yra neįgalus, jam 2010 m. gegužės 11 d. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (13 b.l.), 2006 m. spalio 27 d. atlikta kairės kojos amputacija (13 b.l.), serga kitomis sunkiomis ligomis (14 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus duomenimis, S. I. mokama invalidumo (netekto darbingumo) 449,43 Lt pensija, 70 Lt našlių pensija, 32,50 Lt transporto išlaidų kompensacija, t.y. jo mėnesio pajamos iš viso 551,93 Lt (16-19 b.l.). Ieškovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (20-21 b.l.), bankų sąskaitose 2013-11-23 dienai likutis 8,76 Lt (63-65 b.l.).

CK 5.20 str. 1 d. numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Iš šios teisės normos matyti, kad įstatymų leidėjas teisę į privalomąją palikimo dalį sieja tik su išlaikymo reikalingumu. CK 5.20 str. 1 d. aiškiai nurodo, kad teisei į privalomąją dalį neturi reikšmės testamento turinys. Vadinasi ir testamentinė išskirtinė iki gyvos galvos naudotis palikėjai nuosavybės teise priklausančia ir testamentu paliekama dalimi pastatų, esančių Dabintos g. 34, Kaune, kaip dalis testamento turinio, nėra aplinkybė, kuri galėtų turėti reikšmės ieškovo teisei į ½ dalį atsakovei testamentu paliktos turto dalies. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad minėta teisė nėra siejama ir su mirusiosios teiktu išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-596/2008). Atsižvelgiant į tai, nėra nagrinėjami ir atsiliepimo į ieškinį argumentai dėl teismo pareigos nustatyti ieškovui palikėjos teiktą išlaikymą, aplinkybes, kuriomis įrodinėjamas tokio išlaikymo teikimas. Taigi sprendžiant dėl teisės į privalomąją palikimo dalį būtina įvertinti tik reikalavimą reiškiančios šalies išlaikymo reikalingumą palikėjos mirties dieną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje M. D. prieš J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008, pažymėjo, kad dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų sprendžiama, neapsiribojant atskirais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis; kadangi teisė į privalomąją palikimo dalį nesaistoma mirusiojo teikto išlaikymo, tai vien ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga, sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatymo saistoma ne vienos ar kelių išvardytų aplinkybių, todėl jų konstatavimas nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas; išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi, ar kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą.

CK 3.72 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra pensijinio amžiaus, neįgalus (12 b.l.). Taigi šios aplinkybės atitinka CK 3.72 str. 2 d. numatytą išlaikymo reikalingumo prezumpciją. Ji nėra paneigta ir kitais įrodymais, nes iš VSDFV Kauno skyriaus pažymos matyti, kad palikėjos mirties dieną ieškovo gaunamos pajamos nesiekė net 2012 m. birželio 20 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 718 patvirtintos 850 Lt minimalios mėnesinės algos, taigi buvo menkos (16-19 b.l.), o dėl pensijinio amžiaus, neįgalumo, 2006 m. spalio 27 d. amputuotos kojos (13 b.l.), diagnozuotų chroninio kasos uždegimo, kasos kūno cistų, diafragminės išvaržos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos chroniško uždegimo, vėžinių metastazių limfmazgiuose, hipertenzinės širdies ligos, širdies nepakankamumo (14 b.l.) jis objektyviai negalėjo užsidirbti papildomų pajamų ir pagerinti savo turtinę padėtį, tuo tarpu išnaudojo galimybes gauti valstybės paramą- 2010 m. balandžio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriaus vedėjos sprendimu ieškovui neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, jam Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras teikia techninės pagalbos priemones (44 b.l.), ieškovui paskirta 449,43 Lt invalidumo pensija, 32,50 Lt transporto išlaidų kompensacija, po sutuoktinės mirties papildomai gauna 70 Lt našlio pensiją (16-19 b.l.). Bylos duomenimis, ieškovas jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, santaupų neturi (20, 21, 63-65 b.l.). Lėšos, reikalingos S. I. vieno mėnesio poreikių patenkinimui, pateiktos paties ieškovo paskaičiavime yra 820 Lt (52 b.l.). Dalį iš šių lėšų-120 Lt jis nurodo kaip reikalingas cigaretėms, tačiau teismas nelaiko jų priskirtinomis prie lėšų būtinųjų poreikių patenkinimui. Atmetus šią sumą iš ieškovo nurodytų 820 Lt lieka 700 Lt, t.y. ieškovo gaunamos sumos nepakanka jo būtinųjų poreikių patenkinimui. Šios aplinkybės įrodo blogą ieškovo turtinę padėtį ir pagrindžia išlaikymo jam reikalingumą. Darytina išvada, kad ieškovas palikimo atsiradimo dieną gavo nepakankamai pajamų, kad galėtų pragyventi, o dėl negalios negalėjo jų ir objektyviai gauti, todėl jam buvo reikalingas išlaikymas. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad ieškovas pats savo veiksmais (piktnaudžiaudamas alkoholiu, smurtaudamas prieš sutuoktinę) susikūrė savo sunkią turtinę padėtį ir tai nulėmė, kad sutuoktinė jį nušalino nuo palikimo, tačiau nepridėjo nė vieno tą patvirtinančio įrodymo, išreikalauti įrodymų, apklausti liudytojų neprašė, todėl šiuos atsakovės argumentus teismas laiko nepagrįstais (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių medicininių dokumentų negalima padaryti išvados, kad atsakovo ligos (dėl kurių susiklostė sunki turtinė padėtis) atsirado dėl jo paties veiksmų- piktnaudžiavimo rūkymu ar alkoholiu.

Sudarydama testamentą, kuriuo visą savo turtą I. I. paliko V. G. (7 b.l.), palikėja išreiškė savo valią dėl jai priklausančio turto nuosavybės perėjimo. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę sudaryti testamentą, suteikia laisvę asmeniui nuspręsti, kam po mirties palikti savo turtą. Tačiau atsižvelgdamas į viešą interesą apsaugoti išlaikymo reikalingus palikėjo šeimos narius, įstatymas įtvirtino minėtos testamento laisvės ribojimą – teisę į privalomąją palikimo dalį. Kadangi ši teisė, nepaisant testamento turinio, įtvirtinta įstatyme, ir jos pagrįstumas įrodytas byloje esančiais duomenimis, spręstina, kad susiaurinus palikėjos valią privalomąja palikimo dalimi ieškovui, testamento laisvę reglamentuojančios teisės normos nebus nepažeistos.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje pareikštas ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir turi būti tenkinamas (CK 5.20 str., CPK 178 str.).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią teikė advokatė K. M.; ieškiniui parengti valstybė patyrė 426,80 Lt, už atstovavimą teisme- 193,20 Lt, už išrašus iš VĮ Registrų centras- 6 Lt išlaidų (70 b.l.). Patirtos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, numatytus dydžius, todėl priteistinos iš atsakovės valstybei. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Nagrinėjant bylą susidarė 26,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Šios lėšos iš atsakovės priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.; 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti S. I., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę į privalomąją ½ dalį palikimo, atsiradusio po jo sutuoktinės I. I., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 626 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis- įmoka už antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 26,76 Lt (dvidešimt šešis litus 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15191-877/2013, kuriomis Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarė Rūta Palšauskienė įpareigota iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo testamentinei mirusios I. I., a.k. (duomenys neskelbtini) įpėdinei V. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.