Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6016-596/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-09-20
Bylos Nr.: I-6016-596/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00655-2016-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas: L. K.
Atsakovas: Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
Trečiasis asmuo: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijai
Advokatai: Ernestas Šapalas

Administracinė byla Nr. I-6016-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-00655-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.26; 3.17.1; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjui L. K. ir jo atstovui advokatui Ernestui Šapalui,atsakovo atstovui Vygaudui Čekanauskui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui G. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2016-04-06 patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016-01-19 sprendimą Nr. 3R-24(AG-3/02-2016), kuriuo jo 2015-12-23 skundas atmestas; 2) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015-11-17 aktą Nr. (9.71.)2-2650 dėl Mokslinės archeologijos komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimo; 3) panaikinti Komisijos 2015-09-01 posėdžio Nr. 32 protokolą; 4) įpareigoti Departamentą išduoti leidimą atlikti (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės (u. k. (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), žvalgomuosius archeologinius tyrimus pagal žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektą, pateiktą Departamentui kartu su 2015-08-27 prašymu; 5) priteisti iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2015-08-27 kreipėsi į Departamentą dėl leidimo archeologiniams tyrimams išdavimo (toliau – ir Leidimas) ir pateikė žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektą (toliau – ir Projektas). Komisija 2015-09-01 posėdyje Nr. 32 nutarė neaprobuoti Projekto, grąžinti jį tyrėjui parengti pagal pateiktas pastabas ir teikti pakartotiniam svarstymui. Protokole nurodyta, jog Projektas nėra iš esmės pataisytas pagal Komisijos 2015-08-04 išvažiuojamajame posėdyje pateiktas pastabas. Apie tai, kad projektas nebuvo aprobuotas, bei tai, kad, vadovaujantis Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 40.3 p. nuostatomis, atsisakoma išduoti Leidimą ar pritarti Projekto papildymui, buvo informuotas 2015-09-03. 2015-09-21 pateikė skundą VAGK dėl įpareigojimo Departamentą atlikti veiksmus. VAGK 2015-10-19 sprendimu įpareigojo Departamentą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl jo 2015-08-27 prašymo. Šiuo sprendimu VAGK konstatavo, jog jo pateikto prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo procedūra gali būti užbaigta sprendimu išduoti leidimą arba atsisakyti jį išduoti, kurį priimti funkcijos suteiktos Departamentui. Departamentas 2015-11-17 jam pateikė raštą dėl Komisijos sprendimo, kurioje buvo pakartotinai išdėstyta analogiška Komisijos protokolo turinyje esanti informacija. 2015-12-23 kreipėsi į VAGK dėl nepagrįstų reikalavimų, keliamų Projektui, kuri ginčijamu 2016-01-19 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, kadangi, VAGK nuomone, Departamentas pagrįstai atsižvelgė į Komisijos 2015-09-01 posėdyje priimtą sprendimą, kuris jam yra privalomas. VAGK sprendime taip pat nurodė, jog Departamento 2015-11-17 rašto trūkumai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. aspektu nėra esminiai, todėl tai nesukliudė jam veiksmingai ginti savo interesus įstatymų nustatyta tvarka. Mano, jog VAGK ir Departamento sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi Departamento 2015-11-17 raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, VAGK sprendimas nemotyvuotas.

Nurodo, kad iš Departamento rašto turinio jam nebuvo jokios galimybės suvokti nei savo teisinės padėties, nei jam taikomų reikalavimų, nes jame nėra išreikšta aiški ir teisės normomis pagrįsta Departamento valia dėl jo 2015-08-27 prašymo išduoti Leidimą, o tik pakartota Komisijos pozicija dėl kito jo anksčiau teikto prašymo, kurią VAGK buvo įvertinusi kaip nemotyvuotą. Pažymėjo, jog Departamento raštas, kuriuo nukreipiama į Komisijos 2015-09-01 protokolinio sprendimo laikymąsi, negali būti laikomas tinkamai motyvuotu, nes šiame protokoliniame sprendime taip pat nėra išdėstyta aiškių priežasčių, kodėl jam nėra išduodamas Leidimas. Mano, jog Departamento raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu jam teisines pasekmes, o priešingai – šis raštas įrodo Departamento neveikimą.

VAGK sprendime nepagrįstai apsiribota vien formalia išvada, jog Komisijos 2015-09-01 sprendimas yra pakankama priežastis Departamentui atsisakyti išduoti Leidimą, nors VAGK privalėjo įvertinti ir tarpinio Komisijos sprendimo teisėtumą bei nustatyti, ar egzistuoja objektyvios bei teisiškai pagrįstos priežastys jam neišduoti Leidimo. Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas, pakartotinai nukreipia į reikalavimų, nustatytų 2015-08-04 posėdyje, laikymąsi, nedetalizuojant to priežasčių. Šis Komisijos sprendimas taip pat nepagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais motyvais, todėl yra neteisėtas, nes 2015-08-04 Komisijos posėdyje svarstytas jo pateiktas Projektas taip pat buvo neaprobuotas ir grąžintas pataisyti pagal vėlesniame - 2014-08-19 Komisijos posėdyje išdėstytas pastabas. Pažymėjo, jog jo parengtas Projektas Komisijoje buvo svarstytas septynis kartus. Atsižvelgdamas į Komisijos pastabas Projektą taisė penkis kartus, iš jų net tris kartus po 2014-08-19 įvykusio Komisijos posėdžio. Į Departamentą dėl Leidimo išdavimo kreipėsi tris kartus. Komisijos sprendimo nepagrįstumą įrodančios aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusiame VAGK 2015-10-19 sprendime, į kurį priimdama ginčijamą sprendimą VAGK neatsižvelgė (b. l. 81–87).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. K. ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti remdamiesi jame nurodytais argumentais. Pareiškėjo atstovas papildomai pažymėjo, jog pareiškėjui nėra aišku, kokie reikalavimai jam yra keliami, kadangi tik iš ginčijamo Komisijos 2015-09-01 protokolo matyti, jog jam yra keliamas vienintelis reikalavimas – pataisyti Projektą pagal Gaires, toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes neįtvirtintas jokiuose teisės aktuose. Įsiteisėjęs VAGK 2015-10-19 sprendimas patvirtina, jog Protokolas yra rekomendacinio pobūdžio aktas ir tik pakartoja ankstesnius protokolus. Departamento 2015-11-17 raštas neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų, jame neišreikšta aiški Departamento valia dėl Leidimo neišdavimo, jame nėra jokių teisės normų.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime Departamentas su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Leidimo išdavimo ir atsisakymo jį išduoti tvarką reglamentuoja Aprašas. Pažymėjo, jog teisės aktuose yra nustatytas reikalavimas dėl archeologinio tyrimo projekto aprobavimo, kurį nustatyta tvarka vykdo teisės aktuose nustatytas subjektas – Komisija. Teisės aktai, tame tarpe ir Aprašas, nesuteikia Departamentui Komisijos priimamų sprendimų kontrolės funkcijų, nenustato galimybės daryti poveikio Komisijai priimant sprendimus ar teisės panaikinti jų sprendimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus ne tik pareiškėjo privatus, bet ir viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti kultūros paveldą. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-03-16, 2005-07-08 nutarimuose ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006-12-20 nutartyje išdėstyta pozicija.

Pažymėjo, jog nagrinėjant pareiškėjo skundus VAGK, visos aplinkybės jam buvo žinomos, tačiau reikalavimas panaikinti Komisijos 2015-09-01 sprendimą dėl Projekto aprobavimo pateiktas tik šioje byloje. Mano, jog toks reikalavimas yra pateiktas praleidus teisės aktuose nustatytus terminus bei nėra priežasčių, kodėl šis terminas galėtų būti atnaujintas. Nurodo, kad nors pareiškėjas skundžia ir VAGK 2016-01-19 sprendimą, skunde dėstomi argumentai susiję su VAGK 2015-10-19 sprendimu, nepagrindžiant, kodėl pareiškėjas VAGK 2016-01-19 sprendimą laiko formaliu ir nepagrįstu (b. l. 162–164).

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog Leidimai išduodami pagal individualius prašymus. Mano, jog VAGK 2015-10-19 ir 2016-01-19 sprendimai yra papildantys vienas kitą, kadangi VAGK 2015-10-19 sprendime į ginčo esmę buvo formaliai pažiūrėta, o VAGK 2015-10-19 sprendime – išanalizuota leidimų išdavimo tvarka. Aprašas detalizuoja procedūrą Leidimams išduoti, kuri šioje byloje buvo išlaikyta. Projekto aprobavimas Komisijoje yra būtina sąlyga norint gauti Leidimą, todėl Departamentas yra saistomas Komisijos sprendimų.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Komisija atsiliepime pakartojo iš esmės analogišką Departamento atsiliepime nurodytą teisinį reglamentavimą dėl Leidimų išdavimo. Pažymėjo, jog Komisija 2015-09-01 posėdyje priėmė Aprašo 26.3 p. reglamentuotą sprendimą, kadangi Projektas nebuvo pataisytas pagal 2015-08-04 Komisijos išvažiuojamajame posėdyje pateiktas pastabas, t. y. pareiškėjas turėjo laikytis Gairėse rekomenduojamos tyrimų metodikos. Pažymėjo, jog planuojamam tyrinėti plotiniam objektui negali būti taikoma tiesiniam objektui tinkama tyrimų metodika, kurią Projekte buvo numatęs pareiškėjas.

2015-08-18 Projekto redakcijoje, kuri buvo svarstyta 2015-08-25 Komisijos posėdyje, georadaro profilių tinklas nebuvo nustatytas ir būtent dėl to pakartotinai buvo priimtas sprendimas neaprobuoti Projekto ir grąžinti jį tyrėjui pataisyti pagal pastabas. Šiame posėdyje nuspręsta kviesti pareiškėją į Komisijos posėdį išdėstyti savo poziciją, kodėl atsisakoma projektą parengti, laikantis Gairėse nustatytų metodinių reikalavimų.

2015-08-27 Projekto redakcijoje, kuri buvo svarstyta 2015-09-01 Komisijos posėdyje, prieita išvados, kad numatytas georadaro profilis yra bevertis, t. y. tik tokiu profiliu tinklas gali leisti rekonstruoti paleoreljefą plotiniame objekte. Būtent šio tinklo gardelių kraštinėse, o ne bet kur, turi būti gręžiami gręžiniai, kad būtų galima gauti duomenis apie georadaru fiksuotų litologinių sluoksnių gylius (b. l. 168–170).

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Padaugėjus asmenų prašymų leidimams išduoti ir situacijai pasidarius nevaldomai, Komisija pradėjo taikyti Gaires, jog visi tyrėjai dirbtų vienodai ir būtų išlaikomas mokslinių duomenų gaunamas lygis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teisminiu keliu siekia išskirtinumo, jog jam nebūtų taikomos Gairės. Komisijos sprendimai yra objektyvūs, ji nedaro išimčių, kilus abejonių Komisijos nariai nusišalina. Pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas išduoti Leidimą buvo nagrinėjamas apie 2 metus, ir tai pirmas toks atvejis. Nagrinėjamu atveju Komisija netgi vyko į išvažiuojamąjį posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, administracinė byla dalyje nutrauktina.

Pareiškėjo ir jo atstovo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, administracinėje byloje ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byloje Nr. (AG-3/02-2015) (toliau – ir VAGK byla) pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietė, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini), 2005-04-29 Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 (2014 07 10 įsakymo Nr. ĮV-545 redakcija) pripažinta saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (vertybės apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui) ir yra įregistruota Kultūros vertybių registre.

2015-08-27 pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą atlikti (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės (u. k. (duomenys neskelbtini), patenkančios į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žvalgomuosius archeologinius tyrimus (b. l. 149–150). Kartu su prašymu pateikė žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektą, kurio parengimo data – 2015-08-18 (skunde pareiškėjas nurodė, kad Projekte klaidingai nurodyta jo parengimo data, nes Projektas parengtas 2015-08-27), užsakovo patvirtintą 2015-07-20, kuriame nurodė, jog jame pakeista tyrimų metodika – iki penkių sumažintas žvalgomųjų archeologinių šurfų kiekis (2x2 m dydžio), atstumai tarp šurfų numatyti plano priede Nr. 2 su galimybe atstumus koreguoti, bendras planuojamų tyrimų plotas 20 kv. m. Projekte taip pat nurodyta, kad sklype bus atliktas profiliavimas georadaru Zond – 12, o detaliems paleoreljefo duomenims surinkti papildomai bus išgręžti 4 gręžiniai; gręžiniai su šurfais bus išdėstomi sistemingai, atsižvelgiant į šurfų ir georadaro profilių vietas, kad būtų galima georadaro bangų sklidimo signalo laiką perskaičiuoti į gylius ir gauti litografinę informaciją bent kas 10 metrų (įskaitant šurfus); šurfai bus tiriami iki Litorinos jūroje susidariusių arba ankstyvesnių sluoksnių; aptikus archeologinį sluoksnį arba konstrukcijas numatoma datuoti C14 metodu; tyrimų vietų padėtys ir altitudės bus matuojamos elektroniniu tachometru, taip pat bus fiksuojamas gruntinio vandens lygis ir laikas (b. l. 142-150).

Komisija 2015-09-01 posėdyje Nr. 32 nutarė neaprobuoti Projekto, grąžinti tyrėjui pataisyti pagal pastabas ir teikti Komisijai pakartotiniam svarstymui, nes jis iš esmės nėra pataisytas pagal Komisijos 2015-08-04 išvažiuojamajame posėdyje pateiktas pastabas, pateiktas jam el. paštu (b. l. 13).

Pareiškėjas 2015-09-21 pateikė skundą VAGK, prašydamas įpareigoti Departamentą atlikti veiksmus – išduoti leidimą archeologiniams tyrinėjimams (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), sklype adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–12). VAGK 2015-10-19 sprendimu įpareigojo Departamentą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjo 2015-08-27 prašymo (b. l. 14–28).

Departamentas 2015-11-17 raštu Nr. (9.71.)2-26950 nurodė, jog Komisija 2015-09-01 posėdyje svarstė pareiškėjo pateiktą Projektą ir vadovaudamasi Aprašo 26 p. priėmė sprendimą jo neaprobuoti, grąžinti jį tyrėjui pataisyti pagal Komisijos pastabas ir teikti jas pakartotinai Komisijai svarstyti. Rašte nurodytos Komisijos pateiktos pastabos: Projektas iš esmės nėra pataisytas pagal Komisijos 2015-08-06 išvažiuojamajame posėdyje pateiktas pastabas (b. l. 39).

Pareiškėjas 2015-12-23 pateikė skundą VAGK, prašydamas pripažinti Departamento reikalavimą pataisyti Projektą nepagrįstu (VAGK byla, b. l. 1-2). VAGK 2016-01-19 sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, motyvuodama, jog Departamentas pagrįstai atsižvelgė į Komisijos 2015-09-01 posėdyje priimtą sprendimą, kuris pareiškėjui yra privalomas, ir konstatavo, jog Departamento 2015-11-17 rašto trūkumai VAĮ 8 str. prasme nėra esminiai, ir tai nesukliudė pareiškėjui veiksmingai ginti savo interesus įstatymų nustatyta tvarka (VAGK byla, b. l. 197-199).

Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą.

Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs dėl Leidimo atlikti archeologinius tyrimus (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietėje (u. k. (duomenys neskelbtini), sklype, priklausančiame V. B. ir esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui neišdavimo ir su Leidimo neišdavimu susijusių sprendimų – Komisijos, Departamento ir VAGK teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl VAGK 2016-01-19 sprendimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi 2016-07-01) 23 str. 1 d. nustatė, jog skundai (prašymai) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu. Skunde, be kita ko, turi būti nurodomas pareiškėjo reikalavimas, kuris turi atitikti teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 str.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir AGKĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 9 str. 1 d. nustatė, kad VAGK nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal šio straipsnio 2 dalį VAGK nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką.

Taigi konkrečios administracinio ginčo nagrinėjimo ribos nustatomos pagal pareiškėjo skundo dalyką, t. y. pareiškėjo skunde suformuluotus (pareikštus) materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus (iki 2016-07-01 galiojusio ABTĮ 23 str. 6 d.), kurių išsprendimui taikomos ABTĮ 88 str. (galiojusio 2016-07-01) nuostatos.

Susipažinus su ginčo medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas į VAGK 2015-12-23 kreipėsi su prašymu pripažinti Departamento reikalavimą pataisyti archeologinių tyrimų projektą nepagrįstu (b. l. 30–32). VAGK ginčijamame 2016-01-29 sprendime pažymėjo, jog nors pareiškėjas kelia šį reikalavimą, tačiau padarė išvadą, kad iš jo skundo turinio matyti, jog VAGK jis skundžia Departamento 2015-11-17 sprendimą Nr. (9.71)2-2650, kuris yra ginčo dalykas byloje. VAGK, įvertinusi Departamento ir Komisijos kompetenciją dėl Leidimo išdavimo, pasisakė dėl Departamento 2015-11-17 sprendimo Nr. (9.71)2-2650 teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 14–28).

Žemesnės instancijos teismas

Ginčijamo VAGK sprendimo turinys patvirtina, jog VAGK nagrinėjo Departamento 2015-11-17 rašto Nr. (9.71)2-2650 teisėtumą ir pagrįstumą, nors turėjo nagrinėti pareiškėjo prašymą, nurodytą 2015-12-23 skunde. Teismo vertinimu, VAGK pareiškėjui turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti arba atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl faktų pripažinimo, kadangi tokio pobūdžio reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtinas nei VAGK, nei teismo kompetencijai. LVAT yra išaiškinęs, jog reikalavimas dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais negali būti nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas reikalavimas (skundo dalykas), kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (LVAT 2007-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007).

Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas VAGK 2016-01-19 sprendimas Nr. 3R-24(AG-3/02-2016) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi Komisija, nagrinėdama L. K. skundą, išėjo ne tik už skundo ribų, bet ir išnagrinėjo jos kompetencijai nepriskirtą prašymą, todėl VAGK 2016-01-19 sprendimas naikintinas.

Dėl 2015-11-17 Departamento sprendimo

Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Departamento sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas, iš jo turinio jam nėra galimybės suvokti savo teisinės padėties, nei jam taikomų reikalavimų.

Ginčo teisiniams taikytini Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011-08-16 įsakymu Nr. ĮV-538 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2013-07-05 įsakymu Nr. Į-221 „Dėl Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos patvirtinimo“ patvirtintas Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Reglamento 1 p. nustatyta, kad jis, be kita ko, reglamentuoja archeologinių tyrimų privalomumo atvejus, archeologinių tyrimų projekto sudėtį, archeologinių tyrimų metodiką. Reglamento IV dalies „Archeologinių tyrimų projektas“ 15 p. yra nustatyti reikalavimai, keliami archeologinių tyrimų projektui, o 17 p. papildomai įtvirtintas reikalavimas, kad archeologinių tyrimų projektas jo tituliniame lape turi būti patvirtintas archeologinių tyrimų užsakovo (jo atstovo) tvirtinimo žyma ir parašu, šalia parašo nurodant patvirtinimo datą. Reglamento 18 p. įtvirtinta, kad Projektas yra teikiamas Departamentui, o jį vertina ir aprobuoja Departamento direktoriaus įsakymu sudaryta Mokslinė archeologijos komisija. Reglamento V dalyje „Archeologinių tyrimų metodika“ yra nustatyti bendrieji archeologinių tyrimų metodikos reikalavimai (19 p.) ir specialieji žvalgomųjų bei detaliųjų archeologinių tyrimų metodikos reikalavimai (20 p. ir 21 p.).

Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašas reglamentuoja Leidimo išdavimo, atsisakymo išduoti Leidimą, Leidimo galiojimo pratęsimo, Leidimo galiojimo sustabdymo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo, Leidimo galiojimo panaikinimo, Leidimo dublikato išdavimo, archeologinių tyrimų projektų keitimo ar papildymo tvarką (Aprašo 1 p.). Aprašo 2 p. nustato, jog Leidimus išduoda Departamentas. Leidimui gauti tyrėjas Departamentui pateikia prašymą ir Projektą (Aprašo 11 p.).

Projektus aprobuoja Komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina Departamento direktorius. Atsakingas už Leidimų išdavimą yra Departamento direktoriaus įsakymu paskirtas valstybės tarnautojas Komisijos sekretorius (toliau – ir Sekretorius). Leidimai registruojami Departamento elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje (Aprašo 6 p.).

Komisija, vadovaudamasi Aprašo 26.3 p., priima sprendimą neaprobuoti Projekto, grąžinti tyrėjui jį pataisyti pagal Komisijos pastabas ir teikti pakartotinai Komisijai svarstyti (Aprašo 26.3 p.). Komisijai priėmus Aprašo 26.3 nurodytą sprendimą, Departamentas atsisako išduoti Leidimą. Tyrėjas, pataisęs Projektą pagal Komisijos pastabas, gali teikti jį svarstyti Aprašo nustatyta tvarka (Aprašo 40.3 p.). Atsisakius išduoti Leidimą, sekretorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai elektroniniu paštu arba tyrėjo pasirinktu būdu praneša prašymą pateikusiam tyrėjui, nurodydamas priežastis, dėl kurių Leidimas neišduotas ir sprendimo apskundimo tvarką (Aprašo 41 p.). Sutinkamai su Aprašo 28 p., sprendimas išduoti Leidimą arba atsisakyti jį išduoti turi būti priimtas ir apie jį informuotas tyrėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir Projekto gavimo Departamente dienos.

Taigi nurodyta faktinių aplinkybių visuma ir teisinis reglamentavimas patvirtina, jog pareiškėjas siekė gauti Leidimą pagal Projektą. Nustatyta, jog Departamentas neveikė taip, kaip nustato Aprašo 28 p. nuostatos, kadangi pagal pareiškėjo teiktus prašymus ir Projektus nė karto nepriėmė jokių sprendimų dėl Leidimo išdavimo/neišdavimo. Departamentas ginčijamą 2015-11-17 sprendimą priėmė ženkliai pažeisdamas Apraše nustatytus terminus dėl pareiškėjo pateikto prašymo Leidimo išdavimui ir tik po to, kai dėl Departamento neveikimo pareiškėjas kreipėsi su skundu į VAGK, kuri 2015-10-19 sprendimu įpareigojo Departamentą priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pagal pareiškėjo 2015-08-27 prašymą. Tokiu būdu, teismo vertinimu, buvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės.

Kaip matyti iš ginčijamo Departamento sprendimo turinio, jame nurodoma, kad vadovaujantis Aprašo 26 p., Komisija priėmė sprendimą neaprobuoti archeologinių tyrimų projekto, grąžinti jį tyrėjui pataisyti pagal Komisijos pastabas ir teikti jai pakartotinai svarstyti. Sprendime nurodyta, kad Komisijos pateiktos pastabos - Projektas iš esmės nėra pataisytas pagal Komisijos 2015-08-04 išvažiuojamajame posėdyje pateiktas pastabas, todėl Projektas turi būti pataisytas pagal Komisijos 2015-08-04 posėdžio pastabas, kurios pareiškėjui buvo pateiktos el. paštu.

Žemesnės instancijos teismas

VAĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios įstatymo nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010).

Pagal ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (LVAT 2015-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820-14).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų. Jame nėra išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, jame nėra aiškiai nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjui nėra išduodamas Leidimas, o tik pateikiama nuoroda į tai, kad Komisija neaprobavo Projekto ir grąžino tyrėjui pataisyti pagal ankstesniame posėdyje, vykusiame 2015-08-04, pastabas. Sprendime taip pat nėra nurodoma, kokiais teisės aktais vadovaujantis jis yra priimtas. Vertinant Departamento sprendimo turinį, galima daryti išvadą, kad jame iš esmės tik pateikiama informacija apie Projekto svarstymo Komisijoje rezultatus, tačiau kokį valinį sprendimą šiuo konkrečiu atveju priima pats Departamentas, taip ir nėra nurodyta. Šiame kontekste ypač pažymėtina tai, kad įsiteisėjusiu VAGK 2015-10-19 sprendimu Nr.3R-427(AG-302/04-2015) Departamentas būtent ir buvo įpareigotas priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą pagal L. K. 2015-08-27 prašymą, nes joks sprendimas po šio prašymo ir Projekto svarstymo Komisijoje nebuvo priimtas. Akivaizdu, jog iš ginčijamo Departamento rašto pareiškėjas negalėjo suvokti jo faktinių ir teisinių pagrindų bei jo priėmimo motyvų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamą Departamento sprendimą tenkintinas, įpareigojant jį priimti VAĮ 8 str. reikalavimus atitinkantį sprendimą, pagrįstą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išreiškiant Departamento valią (o ne pateikiant informaciją apie Projekto svarstymo Komisijoje rezultatus), aiškiai išdėstant motyvus, kurie lėmė atitinkamo sprendimo priėmimą, įvardijant nustatytus konkrečius Projekto neatitikimus, dėl kurių jis negali būti aprobuojamas, nurodant šiuos neatitikimus reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

Dėl Komisijos 2015-09-01 posėdžio Nr. 32 protokolo

Pareiškėjo teigimu, Komisijos 2015-09-01 vykusio posėdžio metu priimtas protokolinis nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl prašo jį panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad Komisija tik teismui teiktame atsiliepime į skundą iš dalies nurodė, kuo pasireiškė Projekto netinkamumas ( nurodyta, jog turi būti daromi georadaro profiliai, išdėstant juos kaip įmanoma tiesiomis lygiagrečiomis ir statmenomis linijomis; gręžiniai išdėstomi visuose georadaro profilių susikirtimo vietose; planuojamam tyrinėti plotiniam objektui negali būti taikoma tiesiniam objektui tinkama L. K. numatyta tyrimų metodika; numatytas georadaro profilis yra bevertis; tam, kad būtų gauti duomenys apie georadaru fiksuotų litologinių sluoksnių gylius, gręžiniai turi būti gręžiami tinklo gardelių kraštinėse, o ne bet kur).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, jų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (LVAT 2013-06-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl kai yra skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui, įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2014-04-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Kadangi motyvus dėl 2015-08-27 pareiškėjo teikto Projekto netinkamumo Komisija nurodė tik atsiliepime į pareiškėjo skundą, jie nėra nurodyti nei 2015-09-01 Komisijos protokole, nei skundžiamame 2015-11-17 Departamento sprendime, teismas dėl jų nepasisako ir apsiriboja Komisijos 2015-09-01 protokolo vertinimu jo motyvuotumo ir pagrįstumo aspektais.

Komisijos funkcijas, teises, sudarymą bei darbo organizavimo tvarką nustato ir apibrėžia 2006-03-23 Departamento direktoriaus įsakymu Nr. Į-107 patvirtinti Mokslinės archeologijos komisijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (Nuostatų 1 p.). Nuostatų 2 p. nustato, jog Komisija yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant archeologinio paveldo apsaugos, apskaitos, archeologinių ardomųjų tyrimų (toliau – tyrimai) ir žalos, padarytos archeologiniam paveldui, klausimus bei problemas. Komisija, be kita ko, atlieka funkcijas, nustatytas Apraše (Nuostatų 5.2 p.). Komisiją sudaro 8 humanitarinių mokslų srities istorijos mokslo krypties archeologijos mokslo šakos mokslininkai (turintys mokslinius laipsnius archeologai), kurios iš Lietuvos archeologijos tarybos pasiūlytų ne mažiau kaip 12 kandidatų 3 metų kadencijai įsakymu, kurį rengia Komisijos sekretorius, atlikus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas procedūras, tvirtina Departamento direktorius (Nuostatų 7 p.).

Atsižvelgiant į Apraše ir Nuostatuose išdėstytą teisinį reglamentavimą ir aiškinant jį sistemiškai, darytina išvada, jog Komisijos priimami sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Komisijos funkcijos ir priimami sprendimai yra susiję tik su Projektų aprobavimu ar neaprobavimu, ipso Komisijos funkcijos yra organizacinės ir patariamojo pobūdžio (Nuostatų 2 p.).

LVAT yra išaiškinęs, kad vienos administracinės procedūros metu surašyti tarpiniai, negalutiniai dokumentai dažnai (tačiau jokių būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (LVAT 2011-06-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

LVAT išplėstinės teisėjų kolegija 2011-06-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 pažymėjo, kad ,,<...> vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Apraše nustatyti Leidimo išdavimo ir atsisakymo jį išduoti teisiniai pagrindai su Komisijos sprendimu aprobuoti arba neaprobuoti Projektą yra susiję, tačiau Aprašo 26.3 p. nurodytas Komisijos sprendimas nėra prilygintinas atsisakymui išduoti Leidimą, kadangi tai yra tik pagrindas Departamentui priimti atitinkamą sprendimą (Aprašo 40.3 p.). Pažymėtina, jog nei Apraše, nei kituose teisės aktuose įstatymų leidėjas neįtvirtino Departamentui Komisijos priimamų sprendimų kontrolės funkcijų ir nesuteikė teisės juos panaikinti. Taigi, Komisijos Protokolas yra tik tarpinis sprendimas, kurio pagrindu Departamentas priėmė galutinį sprendimą.

Tam tikrais atvejais, kuomet individualus administracinis teisės aktas priimamas kito, procedūrinio dokumento pagrindu, jie teismo gali būti vertinami kaip vientisas dokumentas. Nagrinėjamu atveju Departamentui sprendžiant klausimą dėl Leidimo išdavimo Komisijos protokolinis nutarimas dėl Projekto aprobavimo/neaprobavimo gali būti laikomas Departamento sprendimo motyvuojamąja dalimi, darant nuorodą į jį, tačiau tik tokiu atveju, kai toks Komisijos nutarimas, priimtas atitinkamu klausimu, yra aiškus, pagrįstas ir motyvuotas.

Pagal paminėtą teisinį reglamentavimą matyti, kad Projekto neaprobavimas Komisijos 2015-09-01posėdyje buvo tik tarpinė procedūra, pagal Aprašo nuostatas būtina Leidimo išdavimui, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos sprendimas, įformintas protokole, laikytinas nesukeliančiu pareiškėjui teisinių pasekmių, nes pateikto prašymo išduoti Leidimą nagrinėjimo procedūra užbaigiama Departamento priimamu sprendimu, kurio apskundimo tvarką ir numato Aprašas. Darytina išvada, kad Komisijos protokoliniai sprendimai jos kompetencijos ribose priimamais klausimais tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo teisme objektu, kas yra pagrindas administracinę bylą dalyje dėl Komisijos 2015-09-01 posėdžio Nr. 32 protokolo panaikinimo nutraukti (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.).

Šioje administracinėje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl Leidimo neišdavimo pagal pareiškėjo 2015-08-27 prašymą ir Projektą yra neatsiejamai susijęs su anksčiau pateiktų Projektų svarstymu Komisijoje, todėl tikslinga chronologine tvarka detaliai apžvelgti su prašymais teiktų Projektų turinį ir juos išnagrinėjus priimtus Komisijos sprendimus, nes nė viename iš posėdžių Komisija teiktų Projektų neaprobavo, o Departamentas pagal teiktus prašymus jokių sprendimų dėl Leidimo išdavimo/neišdavimo, išskyrus skundžiamą sprendimą, nepriėmė.

Žemesnės instancijos teismas

Surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Departamentui buvo pateiktas tyrėjo dr. M. V. 2014-07-14 parengtas užsakovui V. B. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektas, kuriame nurodoma, kad žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų metu planuojama ištirti 5 šurfus (2x2 m dydžio), kurie būtų išdėstyti apie 20 metrų atstumu vienas nuo kito, tačiau priklausomai nuo konkrečių aplinkybių atstumai tarp atskirų šurfų gali būti koreguojami. Bendras planuojamų tyrimų plotas yra 20 kv. m. – kiek daugiau nei 1 proc. visos sklypo teritorijos. Šurfų dydis parinktas remiantis dr. G. P. parengtos metodinės priemonės „Žvalgomųjų archeologinių tyrimų, vykdomų kontraktinės archeologijos rėmuose (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) gairės (toliau – „Gairės“)“ 2-uoju punktu. Šurfai bus tiriami iki Litonijos jūroje susidariusių arba ankstyvesnių sluoksnių; šurfuose bus atliekamas gręžimas grąžtu iki moreninio priemolio arba žvyrinio jūrinio smėlio, arba 2 m gylio, jei nepavyks pasiekti aukščiau išvardintų sluoksnių. Aptikus archeologinį sluoksnį arba konstrukcijas, tyrimai bus vykdomi Gairių 3 p. nurodyta tvarka. Neradus archeologinio sluoksnio arba aptikus tik pavienių radinių, Gairių 3 p. nurodomi papildomi tyrimai ir mėginių paėmimas nenumatomas. Tyrimų vietų padėtys ir altitudės bus matuojamos tachometru, taip pat bus fiksuojamas gruntinio vandens lygis ir laikas (b. l. 91-97).

Komisija 2014-07-22 posėdyje Nr. 26 nutarė neaprobuoti Projekto, grąžinti jį tyrėjui pataisyti pagal Komisijos pastabas ir teikti Komisijai pakartotinai svarstyti. Komisija nurodė šias pastabas: plane ankstesnių tyrimų vietos nekonkrečios (reikia tyrimų metų arba adresų, kad jas būtų galima susieti su tekstu); sklypas nelokalizuotas Gairėse pateikiamų archeologiškai perspektyvių teritorijų aspektu; nėra Gairėse numatomų georadaro profiliavimo ir gręžinių (b. l. 100).

Departamentui 2014-08-06 buvo pateiktas pareiškėjo L. K. parengtas Projektas ir prašymas išduoti Leidimą, kuriame nurodoma, kad žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu planuojama ištirti 5 šurfus (2x2 m dydžio), jie būtų išdėstyti kas 30-40 metrų, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių atstumai tarp atskirų šurfų gali būti koreguojami; bendras planuojamų tyrimų plotas yra 20 kv. m.; šurfai bus tiriami iki Litonijos jūroje susidariusių arba ankstyvesnių sluoksnių; šurfuose bus atliekamas gręžimas geologiniu grąžtu; aptikus archeologinį sluoksnį arba konstrukcijas numatoma datuoti C14 metodu; tyrimų vietų padėtys ir altitudės bus matuojamos elektroniniu tachometru, taip pat bus fiksuojamas gruntinio vandens lygis ir laikas. Projekte, atsižvelgiant į Komisijos anksčiau nurodytas pastabas, sklypai brėžinyje Nr. 1 buvo papildomai susieti su tekstu; sklypas lokalizuotas LKS`94 koordinačių sistemoje, nurodant, jog archeologiškai perspektyvių teritorijų plano teisės aktų duomenų bazėje rasti nepavyko, todėl buvusias lagūnas galima identifikuoti pagal žinomas radimvietes, kurios ir atstumai iki sklypo nurodyti Projekte; nurodyta, jog gręžinius numatyta atlikti šurfų dugnuose, o telkinio dugno altitudės bus nustatytos iškasus šurfus; geofizikiniai tyrimai tokiame sklype jokios praktinės naudos neduotų (VAGK byla, b. l. 102-110).

Komisija 2014-08-12 posėdyje Nr. 29, atsižvelgdama į tai, kad pateiktame Projekte nedetalizuota, dėl kokių priežasčių nesilaikoma Gairių nuostatų, nutarė Leidimo išdavimo procedūrą pratęsti 10 d.d. (iki 2014-08-21) ir organizuoti pakartotinį svarstymą posėdyje, į jį kviečiant tyrėją (b. l. 109-110). Apie 2014-08-19 numatytą Komisijos posėdį pareiškėjas buvo informuotas elektroniniu laišku (VAGK byla, b. l. 111).

2014-08-19 Komisijos posėdyje Nr. 30 pareiškėjas nedalyvavo, tačiau 2014-08-18 pateikė savo paaiškinimus į ankstesnes Komisijos pastabas dėl Projekto (VAGK byla, b. l. 112-114). Šiame posėdyje buvo nutarta neaprobuoti Projekto, jį grąžinti tyrėjui pataisyti pagal nurodytas Komisijos pastabas ir teikti pakartotinai svarstyti (VAGK byla, b. l. 117-124). Komisija, be kita ko, L. K. nurodė, kad siekiant efektyviausio būdo užfiksuoti ir surinkti informaciją apie žemės sklype esančią vertingąją savybę – reljefą (buvęs (duomenys neskelbtini) lagūninis ežeras ir jo pakrantės) Projekte turi būti numatytas profiliavimas georadaru (GPR) ir gręžiniais, sudarant 20x20 m dydžio tinklą bei sukuriant vertingosios savybės 3D reljefo modelį bei tinklo gardelių centruose atidengiant po šurfą, ištiriant ne mažiau kaip 1 proc. žvalgomosios teritorijos pagal Gairių rekomendacijas. Tyrėjui taip pat nurodyta, kad pataisytame Projekte vietoj profiliavimo GPR ir gręžiniais jis gali numatyti padidinti archeologinių tyrimų apimtis, tiriant statmenai susikertančias perkasas ne rečiau kaip kas 20 metrų, norint tinkamai užfiksuoti ir surinkti informaciją apie vertingąją savybę reljefą bei Gairėse siūlomus tyrimų metodus, susijusius su kultūrinio sluoksnio ištyrimu ir fiksavimu ežerinėse ir aliuvinėse nuogulose, o tuo atveju, jei tyrėjas mano, kad Komisijos teikiamos pastabos yra nepakankamos, jis pataisytame Projekte gali nurodyti ir kitus, alternatyvius metodus, kaip galima išsamiau surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės vertingąsias savybes (kultūrinį sluoksnį ir reljefą).

Parėjus beveik vieneriems metams po šio Projekto neaprobavimo, pareiškėjas 2015-07-21 pateikė Departamentui prašymą išduoti Leidimą ir 2015-07-22 Projektą, užsakovo V. B. patvirtintą 2015-07-20, kuriame nurodė padidintą tyrimų apimtį – 36 kv. m. planuojamų tyrimų plotą ir planuojamus ištirti devynis 2x2 m dydžio šurfus, kurie būtų išdėstyti kas 15-20 metrų su galimybe koreguoti šiuos atstumus, neviršijant Paveldo tvarkybos reglamente PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ nurodytų atstumų (šurfas kasamas ne rečiau kaip kas 50 m) (VAGK byla, b. l. 68-76). Projektas buvo svarstytas 2015-07-28 Komisijos posėdyje Nr. 27, kuriame nutarta sprendimo priėmimo procedūrą atidėti iki planuojamo išvažiuojamojo posėdžio į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, kadangi dalis Komisijos narių prieštaravo dėl Projekte numatytos metodikos (nepakankama metodika (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės vertingųjų savybių (paleorelfefo) ištyrimui) (VAGK byla, b. l. 77, 140-148).

Komisijos nariai 2016-08-04 išvažiuojamajame posėdyje Nr. 28, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas dr. D. B., vienbalsiai nutarė neaprobuoti Projekto ir grąžinti jį tyrėjui parengti pagal 2014-08-19 Komisijos posėdyje Nr. 30 pateiktas pastabas ir teikti Komisijai pakartotiniam svarstymui, nes Komisija laikėsi pozicijos, kad tyrinėjant (duomenys neskelbtini) gyvenvietę turi būti laikomasi 2013-07-23 Komisijos aprobuotose Gairėse rekomenduojamos tyrimų metodikos, nes tik tokiu būdu būtų užtikrintas maksimalus objekto mokslinis ištyrimas – gauti moksliniai duomenys ne tik apie kultūrinį sluoksnį, bet ir paleoreljefą (VAGK byla, b. l. 79-81, 132-139). Posėdyje dalyvavęs pareiškėjo atstovas išreiškė nuomonę, jog Projekte į pastabas yra atsižvelgta, nes padidintas numatomų tirti šurfų kiekis, o numatyta tyrimų metodika ir apimtys yra pakankamos ir adekvačios tyrimų tikslams pasiekti.

Pareiškėjas Departamentui pateikė 2015-08-18 prašymą išduoti Leidimą ir tos pačios dienos Projektą, užsakovo V. B. patvirtintą 2015-07-20, kuriame nurodė, jog jame pakeista tyrimų metodika – iki penkių sumažintas žvalgomųjų archeologinių šurfų kiekis (2x2 m dydžio), kurie būtų išdėstyti kas 20 metrų su galimybe atstumus koreguoti, bendras planuojamų tyrimų plotas yra 20 kv. m., t. y. daugiau kaip 1 proc. visos sklypo teritorijos. Projekte taip pat nurodyta, kad sklype bus atliktas profiliavimas georadaru, siekiant išsiaiškinti tiriamo sklypo vietą senovinio lagūninio ežero dugno reljefe, o detaliems paleoreljefo duomenims surinkti papildomai bus išgręžti 4 gręžiniai. Šurfai bus tiriami iki Litorinos jūroje susidariusių arba ankstyvesnių sluoksnių; aptikus archeologinį sluoksnį arba konstrukcijas numatoma datuoti C14 metodu; tyrimų vietų padėtys ir altitudės bus matuojamos elektroniniu tachometru, taip pat bus fiksuojamas gruntinio vandens lygis ir laikas (VAGK byla, b. l. 51-57).

Komisija 2015-08-25 posėdyje Nr. 31 nutarė pateikto Projekto neaprobuoti, grąžinti tyrėjui pataisyti pagal pastabas ir teikti Komisijai pakartotiniam svarstymui ir nurodė šias pastabas: Projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, kas atliks geofizikinius tyrimus, kokia įranga; gręžiniai su šurfais turi būti išdėstomi sistemingai, atsižvelgiant į šurfų ir georadaro profilių vietas, kad būtų galima georadaro bangų sklidimo signalo laiką perskaičiuoti į gylius ir gauti litosratigrafinę informaciją bent kas 10 metrų (įskaitant šurfus); tyrimo plane nepažymėti ir neaprašyti patys aktualiausi 2014 m. R. K. tyrimai (duomenys neskelbtini). Komisija nurodė, kad tyrėjui atsisakius rengti Projektą pagal pastabas ir teikti Komisijai pakartotiniam svarstymui, tyrėjas L. K. būtų kviečiamas dalyvauti Komisijos posėdyje ir pateikti savo argumentus, kodėl atsisakoma Projektą parengti pagal Gairėse suformuluotą metodiką bei pagal Komisijos pastabas (VAGK byla, b. l. 125-131).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas Departamentui pateikė 2015-08-27 prašymą išduoti leidimą ir pataisytą Projektą, kurį apsvarsčiusi Komisija 2015-09-01 posėdyje Nr. 32 nutarė Projekto neaprobuoti dėl to, kad jis nėra pataisytas pagal Komisijos 2015-08-04 išvažiuojamajame posėdyje pateiktas pastabas.

Taigi, kaip patvirtina nurodyti rašytiniai įrodymai ir jų turinys, Projektai dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žvalgomųjų archeologinių tyrimų atlikimo buvo teikiami eilę kartų, tačiau nė vienu iš svarstymų Komisija jų neaprobavo. Analizuojant teiktų Projektų nuostatas matyti, jog pareiškėjas, teikdamas pataisytus Projektus, aiškinamuosiuose raštuose nurodė naujas ar patikslintas tyrimų apimtis, taikomą metodiką ir kt. Kiekvienu iš svarstymų Komisija nurodė pastabas, o pareiškėjas pildė ir keitė Projektą (tiek pagal išsakytas pastabas, tiek nurodydamas savo tyrimų metodiką).

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo 2015-08-27 teiktame Projekte Komisija nenustatė jokių archeologinių tyrimo metodikos, numatytos Reglamento V dalyje, pažeidimų ar neatitikimų, todėl nukreipdama pareiškėją į Komisijos 2014-08-04 posėdyje išsakytas pastabas iš esmės nurodė pataisyti Projektą, kuris atitiktų ne Reglamento, o Gairių nuostatas, nors pati Komisija buvo nurodžiusi pareiškėjui, jog jis gali pataisyti Projektą pasirinkdamas ir nurodydamas galimus kitus alternatyvius archeologinius tyrimų metodus. Kaip minėta, pagal Nuostatus Komisijos funkcijos yra organizacinės ir patariamojo pobūdžio, pagal juos jai nėra deleguotos funkcijos nustatyti naujus, nei nurodyta Reglamente, metodologinius reikalavimus kultūros paveldo srityje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Gairės būtų patvirtintos Įstatymo 5 str. numatytų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą vykdančių institucijų, kurioms suteikti administracinio reglamentavimo įgaliojimai (pvz. Departamento, metodiškai vadovaujančio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai (Įstatymo 5 str. 10 d. 1 p.). Teismo vertinimu, Gairės, kurias 2013-07-16 yra parengęs Komisijos narys dr. G. P., ir kurioms buvo pritarta Komisijos 2013-07-24 posėdyje (VAGK byla, b. l. 94-96), negali būti privalomai taikomos individualiai parengtiems Komisijoje svarstomiems Projektams, nes Komisijos sprendimai dėl Projektų neaprobavimo turi būti pagrįsti teisiniais ir faktiniais motyvais, siejant juos su konkrečia Projekto neatitiktimi privalomoms teisės aktų (šiuo atveju – Reglamento) nuostatoms, todėl Komisija neturėjo įgalinimų reikalauti, kad pateiktas svarstymui Projektas privalomai atitiktų Gairių, kurios nėra patvirtintos institucijos, metodiškai vadovaujančios nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai, reikalavimams. Pažymėtina, jog Departamentas dar 2014-08-04 rašte Nr. (9.6.3.)2-1639, kuriuo buvo atsakyta į tyrėjo M. V. paklausimą, nurodė, kad Gairės yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti prilyginamos norminiams teisės aktams (b. l. 98-99).

Kaip minėta, pareiškėjo Projektas, teiktas 2015-08-27, buvo neaprobuotas bei grąžintas pataisyti pagal 2015-08-04 vykusiame Komisijos posėdyje teiktas pastabas (nors po šio posėdžio vyko dar vienas – 2015-08-25 Komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas pareiškėjo 2015-08-18 prašymas ir Projektas), ir išvestinai iš jo – 2014-08-19 vykusiame posėdyje nurodytas pastabas. Tačiau kaip matyti iš 2015-08-27 teikto svarstyti Projekto, jis buvo iš dalies pataisytas pagal Komisijos 2015-08-04 posėdyje išdėstytas pastabas, nes Projekte pagal Komisijos pastabas buvo numatytas profiliavimas georadaru, pagal pateiktą plano priedą Nr. 2 numatytas šurfų išdėstymas ir 4 keturių gręžinių išgręžimas (2015-07-22 teiktame Projekte nebuvo numatytas nei profiliavimas georadaru, nei gręžinių gręžimas). Be to, pažymėtina, kad 2015-08-04 Komisijos protokole tyrėjui L. K. buvo nurodyta, kad jis, manydamas, jog Komisijos pastabos yra nepakankamos, pataisytame Projekte gali nurodyti ir kitus, alternatyvius metodus, kaip galima būtų išsamiau surinkti informaciją apie išlikusias, pakitusias vertingąsias savybes, ką pastarasis 2015-08-27 Projekte ir numatė. Tačiau Komisija 2015-09-01 posėdyje nieko nepasisakė, kuo pareiškėjo nurodyta tyrimo metodika yra ydinga ar neatitinkanti nustatytų reikalavimų ir kurioje dalyje bei dėl ko pareiškėjo pataisytas Projektas, jo pasirinktas geoprofiliavimo būdas, numatytas gręžinių ir šurfų skaičius ir jų išdėstymas neatitinka Reglamente nustatytų metodinių reikalavimų. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisijos 2015-09-01 protokole nėra nurodyta konkrečių jo neaprobavimo priežasčių, todėl jis (pareiškėjo atžvilgiu) laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu.

Be to, pastebėtina, jog tiek 2015-07-22 Projektas, dėl kurio pateiktų pastabų nesilaikymo nebuvo aprobuotas ir 2015-08-27 Projektas, kelia abejonių dėl jo atitikimo Reglamento IV dalies „Archeologinių tyrimų projektas“ 17 p., nustatančio, kad Projektas turi būti patvirtintas archeologinių tyrimų projektinio titulinio lapo viršutiniame dešiniajame kampe archeologinių tyrimų užsakovo (jo atstovo) tvirtinimo žyma ir parašu, šalia parašo nurodant patvirtinimo datą, reikalavimams. Iš šių Projektų titulinių lapų matyti, kad archeologinių tyrimų užsakovas V. B. savo parašais juos buvo patvirtinęs, tačiau jų patvirtinimo data yra ankstesnė, nei Projektų parengimo data: tiek 2015-07-22 Projektas, tiek 2015-08-27 Projektas (kaip jau buvo minėta, skunde pareiškėjas nurodė, jog klaidingai nurodyta jo data, t. y. vietoje 2015-08-27 nurodyta 2015-08-18) užsakovo yra patvirtintas 2015-07-20. Dėl nurodytų aplinkybių svarstytina, ar pareiškėjo 2015-08-27 Departamentui pateiktas Projektas galėjo būti perduotas svarstyti Komisijai, nes neatitiko Reglamento 17 p. įtvirtinto reikalavimo, o pagal Aprašo 17 p. nuostatas Komisijai svarstyti teikiami tik Aprašo ir Reglamento sudėties ir įforminimo reikalavimus atitinkantys prašymai ir Projektai, tai yra ar pagal Aprašo 18.1 p. nebuvo būtinumo taikyti šio trūkumo ištaisymo procedūros. Tačiau teismas šiuo aspektu nepasisako, o tik atkreipia dėmesį, kadangi tai nėra ginčo šioje byloje dalykas.

Dėl įpareigojimo Departamentą išduoti leidimą

Pareiškėjas prašo įpareigoti Departamentą išduoti leidimą atlikti (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės (u. k. (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), žvalgomuosius archeologinius tyrimus pagal žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektą, pateiktą Departamentui kartu su 2015-08-27 prašymu. Kaip minėta, Leidimus išduoda Departamentas, atsižvelgdamas į Komisijos priimtą sprendimą. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčijamas Departamento sprendimas panaikintas, įpareigojant jį priimti VAĮ 8 str. reikalavimus atitinkantį sprendimą, šis reikalavimas atmestinas, pažymint ir tai, kad teismas negali įpareigoti Departamento priimti konkretaus pobūdžio individualaus administracinio akto, kadangi pagal aptartą teisinį reglamentavimą tai yra Departamento prerogatyva.

Dėl atsakovo tinkamumo

Atsakovas Departamentas atsiliepime į patikslintą skundą teigė, jog jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi atsakovu turėtų būti Komisija (b. l. 162–164). ABTĮ 48 str. 2 d. nustatyta, jog administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Pareiškėjas patikslintame skunde, be kita ko, prašė panaikinti Departamento 2015-11-17 raštą ir Komisijos 2015-09-01 Protokolą. Atsižvelgiant į ABTĮ 48 str. 2 d. ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog Komisijos Protokolas yra tarpinis ir negalutinis sprendimas, darytina išvada, jog Departamentas yra tinkamas atsakovas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) nustatė, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 40 str. 2 d.). Pareiškėjas, paduodamas skundą, sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį (b. l. 7). Įvertinus tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, teismo vertinimu 50 procentų, pareiškėjui priteisiama 14 Eur žyminio mokesčio.

Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų dėl kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas. ABTĮ 41 str. 1 d. (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant turėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 1 d. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016-01-19 sprendimą Nr. 3R-24(AG-3/02-2016).

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015-11-17 sprendimą Nr. (9.71.)2-2650 ir įpareigoti jį priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas atitinkantį sprendimą pagal pareiškėjo L. K. 2015-08-27 pateiktą prašymą dėl leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo.

Administracinę bylą dalyje dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos 2015-09-01 posėdžio Nr. 32 protokolo panaikinimo nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo L. K. skundo netenkinti.

Priteisti pareiškėjui L. K. iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas