Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-628/2010

Teisejas Rimvydas Petrauskas Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.5.1., 1.2.4.5., 2.1.7.4., 2.1.15.1.2., 2.4.6., 2.4.7.

2010 m. sausio 4 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Lauretos Ulbienes, Vilmanto Antano Gaidelio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei, nuteistajam S. V., jo gynejui adv. Giedriui Baziuliui, nukentejusiojo R. G. atstovui Valerijui Kuvšincikovui, vertejai Tatjanai Cernyš, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. V. apeliacini skunda del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir jam paskirtas laisves apribojimas 1 metams, ipareigojant ji laisves apribojimo laikotarpiu be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytus ipareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padaryta turtine žala ir neatlygintinai išdirbti 100 valandu per teismo nustatyta 1 metu laisves apribojimo laika sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonemis.

Iš nuteistojo S. V. priteista 269,20 Lt Valstybinei ligoniu kasai išlaidoms, susijusioms su nukentejusiojo gydymu, atlyginti.

Iš nuteistojo S. V. nukentejusiojo R. G. naudai priteista 202,05 Lt turtines ir 5000 Lt neturtines žalos atlyginimo bei 1000 Lt atstovavimo išlaidu.

Aprašomoji dalis

nustate:

S. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikde kito asmens sveikata, o butent: 2008-05-03, apie 1.00 val., prie namo, esancio (duomenys neskelbtini), priklausancio A. S., konflikto del asmeniniu nesutarimu metu, tycia, tušciu stikliniu buteliu sudave viena smugi R. G. i galvos sriti, o buteliui nuo smugio sudužus, tycia, jo šuke sudave R. G. ne mažiau dvieju smugiu i galvos sriti, tuo padarydamas nukentejusiajam pjautine žaizda kairio spenelio bumburo srityje, penkias pjautines žaizdas ausies kaušelyje, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Nagrinejamu atveju, apelianto nuomone, byloje nera jokiu irodymu del R. G. neturtines žalos padarymo fakto. Pažymi, kad Europos deliktu teiseje laikomasi pozicijos, kad asmens neigiami išgyvenimai, pasireiškiantys fiziniu skausmu, baime, nerimu, stresu ir kt., darantys itaka asmens dvasinei pusiausvyrai, savaime nelaikomi atlygintina žala, todel žala pagal bendrasias žalos atlyginimo taisykles, taikomas sužalojus sveikata, atlyginama tik tada, jei pakenkimas asmens psichinei sveikatai konkreciu atveju gali buti vertinamas kaip psichikos liga. Nurodo, kad nukentejusysis nepateike jokiu medicininiu dokumentu iš psichiatro ar psichologo, kuris patvirtintu, kad del jam padaryto sumušimo nukentejusysis butu trumpam ar ilgam sirges psichikos liga. Nors pagal CK 6.263 str. 2 d. nuostatas, neturtines žalos padarymo fakta turi nurodyti pats nukentejusysis. Apelianto vertinimu, pastarojo pasisakymai teisme nera pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti.

Visgi, jeigu nukentejusysis R. G. papildomais irodymais pagristu neturtines žalos egzistavimo fakta, apeliantas prašo atsižvelgti i tai, kad istatymas nenustato visiško neturtines žalos atlyginimo principo, be to, šiuo atveju svarbu, jog del žalos padarymo yra kaltas pats R. G. (abipuse kalte). Mano, kad pagal formuojama teismu praktika, nustatant neturines žalos dydi sveikatos sužalojimo bylose, neturines žalos dydis šioje byloje galetu siekti ne daugiau kaip 1000 Lt suma.

Teismo posedyje nuteistasis S. V. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti jame išdestytais motyvais, nukentejusiojo R. G. atstovas ir prokurore – skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustate bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir ju pagrindu padare teisingas ir pagristas išvadas del faktiniu bylos aplinkybiu, baudžiamojo istatymo taikymo bei nuteistojo S. V. kaltes padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK138 str. 1 d., kas nepagristai gincijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir nuteistojo S. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas negincija, jog nukentejusiajam R. G. sudave smugius ranka ir karta buteliu i galvos sriti, taciau tvirtina, kad susidariusioje situacijoje jo veiksmai turi buti vertinami kaip butinoji gintis nuo agresyviu paties R. G. veiksmu.

Apelianto tvirtinimu, siekdamas susidariusioje situacijoje apginti save nuo realaus pavojingo kesinimosi, jis panaudojo tušcia buteli, o sužalodamas nukentejusiji esant butinajai ginciai, nutrauke pavojinga kesinimasi prieš ji. Todel jo padaryta veika teisiškai privalo buti vertinama kaip butinoji gintis, kuri yra viena iš baudžiamaja atsakomybe šalinanciu aplinkybiu. Nuteistasis teigia, kad susidejes daiktus i R. G. automobili, jis ejo paskui R. G. link namo, kuriame vyko balius. Paejus keleta metru, R. G. staigiai atsisuko ir, nieko nesakes, pradejo ji mušti. Kumšciu sudave jam keleta kartu i veida, pataike i dešine aki. Jis parkrito ant žemes, o kai bande atsistoti dar sudave apie penkis smugius. Del staigaus užpuolimo jis nesigyne. Kai atsistojes pamate, jog vaikinas ji vel ruošiasi mušti, jis buteliu, kuri laike rankose, pradejo mojuoti prieš save ir pataike vaikinui i galva, i kaire jos puse. Butelis sudužo, duženas išmete prie namelio ir nubego i miška. Kas ivyko veliau, kai jis sudauže buteli i vaikino galva, neprisimena, nes buvo šoko busenoje. Prisimena, kad miške ji surado draugas ir parveže namo.

Visgi, šie nuteistojo teiginiai yra paneigti byloje surinktais ir teismo ištirtais irodymais - nukentejusiojo R. G., liudytoju N. P., A. S., I. P., E. B. parodymais, specialistu išvadomis bei kita bylos medžiaga.

Iš nukentejusiojo R. G. parodymu matyti, kad šis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmes nuosekliai aiškino, jog konfliktas prasidejo del S. V. kaltes. Jis parode, kad jam su N. P. sedint namo verandoje, prie ju priejo S. V., kris pasikviete ji pasikalbeti i lauka. Jiems leidžiantis laiptais, S. V. jam tušciu alaus buteliu sudave i galva, nuo ko butelis sudužo. Tuomet rankoje likusia butelio šuke, šis bande jam suduoti i veida, kakla ir pataike i kaire ausi ir prie ausies. Iš viso S. V. jam butelio šuke pataike tris ar keturis kartus. Po to jis sugriebe S. V. už ranku ir jie nukrito ant žemes. Netrukus pribego kiti gimtadienio dalyviai ir juos išskyre. Savo parodymus R. G. pilnai patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (b.l. 19-22).

Šias, nukentejusiojo nurodytas jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaip jau buvo mineta, patvirtina ir kiti byloje surinkti irodymai.

Nukentejusiojo nurodytas aplinkybes iš esmes patvirtina liudytojos N. P. parodymai, pasak kuria, ji mate, kaip S. V. pakviete R. G. i lauka, o jiems leidžiantis laiptais žemyn, išgirdo dužtancio stiklo garsa ir pamate susikibusiuosius R. G. ir S. V., kurio rankoje buvo sudužusio butelio šuke. Šia šuke S. V. sudave du ar tris smugius R. G. i galvos sriti. Po to pastarieji parkrito ant žemes. S. V. net ir guledamas ant žemes, apglebes kojomis R. G. liemeni, stengesi jam suduoti stiklo šuke. Greitai pribege kiti vaikinai ir merginos išskyre besigrumiancius. Daugiau S. V. ji nemate.

Iš liudytoju A. S., I. P. ir E. B. parodymu seka, kad S. V. išsivedus R. G. i lauka, pastariesiems leidžiantis laiptais žemyn, jie išgirdo dužtancios stiklo garsa ir pamate, kad S. V. ir R. G. susikibe guli ant žemes. Be to, A. S. ir E. B. mate, kad S. V. kažka turedamas rankoje, du kartus sudave R. G. i galva. Tada jie susikibo ir parkrito ant žemes. R. G. buvo ant viršaus, o S. V. gulejo nugara ant žemes, kojomis apsikabines R. G. juosmeni. Juos išskyrus, mate, jog R. G. ausis stipriai kraujuoja.

Specialisto išvadose nurodoma, kad R. G. padarytos pjautines žaizdos – viena kairiajame skruoste, viena kairio speninio bumburo srityje, penkios kaires ausies kaušelyje – aštriu irankiu. Sužalojimai padaryti irankiu turejusiu aštru krašta (galejo buti stiklo šuke). Mažai tiketina, kad R. G. galejo juos pasidaryti pats ir jie galejo buti padaryti vienu smugiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 14, 16-17). Šios specialisto išvados visiškai patvirtina teismo nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, t.y. kad R. G. pjautiniai sužalojimai padaryti keliais trauminiais poveikiais, nes S. V. butelio šuke smugiavo daugiau nei viena karta.

Minetu liudytoju bei nukentejusiojo parodymai pilnai sutampa pagal nusikalstamos veikos padarymo laika, buda ir kitas aplinkybes. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurode nuteistasis, objektyvaus pagrindo netiketi šiu liudytoju parodymais teismas neturejo pagrindo, todel pagristai remesi ju parodymais, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi S. V. atžvilgiu.

Siekiant išsamiau ištirti bylos aplinkybes, apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo prašymu buvo iškviesti ir apklausti liudytojai K. G. bei A. C.. Priešingai nei teigia nuteistasis, šiu liudytoju parodymu analize rodo, jog nei vienas iš ju nemate konflikto pradžios, t.y. kas pirmasis sudave smugi. Liudytojas A. C. iš esmes galejo paaiškinti tik ji su nuteistuoju siejancius santykius ir nurode, kad konflikto pradininkas galejo buti tik R. G., nes šis buvo neblaivus ir agresyvus. Liudytojas K. G. parode, kad išgirdo barnius, po to pamate, kaip S. V. bande keltis, bet R. G. artejo link jo. S. V. mosikavo buteliu, taciau R. G. nesitrauke, tuomet S. V. ir smoge buteliu R. G. i galva. Po smugio butelis sudužo. Po to abu susikibo ant žemes. Jis bande atitraukti viena nuo kito, jam padejo kiti gimtadienio dalyviai. Mano, kad S. V. tik gynesi, nes R. G. buvo girtas. Vertinant šiu liudytoju parodymus, kolegija daro išvada, kad šiu liudytoju nurodytos aplinkybes nepaneigia teismo nustatytu paties konflikto ir jo eigos aplinkybiu. Byloje negincytinai nustatyta, jog R. G. pjautiniai sužalojimai buvo padaryti daugiau nei vieno trauminio poveikio pasekoje. Taigi liudytojo K. G. nurodyta aplinkybe apie tai, kad S. V. smoge buteliu tik karta, yra akivaizdžiai klaidinga, darant išvada, kad šis liudytojas mate tik viena iš suduotu smugiu nukentejusiajam. Byloje esancia medžiaga taipogi paneigta ir tai, kad konflikto metu S. V. buvo blaivus, o R. G. girtas ir agresyvus. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotu minetu liudytoju parodymu, jie patvirtino, kad abu konflikto dalyviai buvo neblaivus (b.l. 37-38, 45-46). Kita vertus, liudytojai N. P., A. S., I. P. parode, kad S. V. buvo smarkiai neblaivus ir kabinejosi prie sveciu. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir pats S. V. negincijo, kad ivykio diena konfliktavo ne tik su R. G. (b.l. 51-52).

Del skundo argumentu vertinti S. V. veiksmus kaip butinaja ginti pažymetina, kad butinoji gintis yra aktyvi žmogaus gynyba nuo pavojingo kesinimosi darant žalos besikesinancio asmens sveikatai, nuosavybei, o tam tikrais atvejais ir gyvybei. Lietuvos Respublikos BK 28 str. nustatyta, kad butinoji gintis naudotina tik nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kesinimosi, ivertinus kesinimosi pobudi, pavojinguma bei padarytos žalos sunkuma. Kesinimosi ypatybes (ginamu vertybiu svarba, puolimui naudojamos priemones, veiksmu jega, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynyba sudaranciu veiksmu bei ju padariniu teisetumo vertinima.

Sprendžiant iš nustatytu bylos aplinkybiu, pavojingo kesinimosi, suteikiancio teise i butinaja ginti nebuvo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi jam padaryti sužalojimai ir ju vertinimas ne tik nepatvirtina apelianto argumentu, kad jis neva gynesi, bet ir juos paneigia. Specialisto išvadoje kategoriškai nurodoma, kad S. V. nustatyti sužalojimai nera budingi savyginai. Be to, iš minetos išvados matyti, kad pasisakyti apie poodines kraujosruvos po dešine akimi atsiradimo laika specialiste neturejo galimybes. Krutines lastos dešines puses sumušimas padarytas 1-3 paru laikotarpyje iki apžiuros ligonineje (2008-05-03). Sužalojimai padaryti veikiant kietu buku daiktu, dvieju trauminiu poveikiu pasekoje i dešine poakies sriti ir dešine krutines lastos puse (b.l. 60-61). Taigi apelianto sveikatai, gyvybei ar kitiems istatymo saugomiems interesams pavojus negrese. Byloje nera irodymu, kad nukentejusysis norejo atkeršyti apeliantui. Sužalojimai nukentejusiajam padaryti jam nepradejus ir nesirengiant atlikti jokiu veiksmu. Pasirinktas gynybos budas neatitiko nei kesinimosi pobudžio, nei pavojingumo. Neatlikes jokiu veiksmu nukentejusysis buvo sumuštas smogiant butelio šuke ne mažiau kaip 7 kartus i kaire galvos sriti. Ši fakta patvirtina nukentejusiojo ir liudytojo parodymai bei specialisto išvados. Apelianto veiksmu visuma, intensyvumas ir kryptingumas rodo, kad jis norejo sutrikdyti sveikata nukentejusiajam. Pripažintina, kad nuteistasis S. V. ne gynesi nuo realaus pavojingo kesinimosi, bet padare nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1 d. Nuteistojo veiksmuose nebuvo baudžiamaja atsakomybe šalinancios aplinkybes – butinosios ginties.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas S. V. bausme nepažeide BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu, BK 41 str. itvirtintu bausmes tikslu bei BK 56 str. nuostatu, todel nuteistajam paskirta baudžiamojo istatymo sankcijoje numatyta už ši nusikaltima laisves apribojimo bausme negali buti laikoma per griežta. Keisti šia bausme nera pagrindo.

Kolegija konstatuoja, kad nukentejusiojo R. G. pareikšto civilinio ieškinio klausima teismas išsprende teisingai, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje kolegija atmeta kaip nepagristus.

Iš bylos matyti, R. G. jam padaryta neturtine žala ieškinyje ivertino 15 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkindamas nukentejusiojo R. G. ieškini del neturtines žalos atlyginimo, atsižvelge i CK 6.250 str. 2 d. itvirtintus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, nusikalstamos veikos pobudi ir del jos kilusias pasekmes, šia veika padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir teisingai nustate atlygintinos neturtines žalos dydi, iš nuteistojo S. V. pagristai priteisdamas 5 000 Lt.

Nepagristas ir kitas skundo argumentas, neva nukentejusysis niekuo nepagrinde prašomos atlyginti neturtines žalos dydžio. Byloje nustatyta, kad S. V., suduodamas tušciu stikliniu buteliu R. G. i galvos sriti, o buteliui nuo smugio sudužus, jo šuke sudave dar ne mažiau dvieju smugiu i galvos sriti, tycia nesunkiai ji sužalojo. Esminis neturtines žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimu pasekmes. Iš byloje esancios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. buvo padaryta viena pjautine žaizda kairiajame skruoste, viena pjautine žaizda kairio spenelio bumburo srityje, penkios pjautines žaizdos ausies kaušelyje. Sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 13-14). Kita vertus, iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad be specialisto išvada objektyviai nustatyto R. G. sveikatos sutrikdymo masto, nukentejusysis ir jo atstovas gana išsamiai argumentavo ir kitus, del padaryto nusikaltimo atsiradusius moralinio pobudžio nuostolius, nurodydami, kad del ivykio metu patirtu sužalojimu R. G. buvo siutos pjautines žaizdos, atliekami ivairus tyrimai, nustatytas nežymus klausos sutrikimas, ka pagrindžia byloje esantys medicininiu dokumentu išrašai ir Valstybines ligoniu kasos duomenys (b.l. 90-91, 130-131, 136-137). Del to, kad du menesius turejo vaikšcioti su apibintuota galva, nukentejusysis jaute vidini diskomforta, aplinkiniu padidejusi demesi ir apsunkinta bendravima su žmonemis (b.l. 146). Be to, iš teismui pateiktu nuotrauku, akivaizdu, kad del padarytu sužalojimu nukentejusiajam liks randai, todel bus reikalingos išlaidos ju gydymui (b.l. 135). Taigi, akivaizdu, kad ivykio metu nukentejusysis patyre ne tik fizini skausma, bet ir dvasinius išgyvenimus, emocini sukretima, nepatogumus, jam buvo sumažejusios bendravimo galimybes.

Todel, ivertinus visas išdestytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 5 000 Lt dydžio neturtines žalos atlyginimo suma yra proporcinga padarytai veikai ir del jos kilusioms pasekmems. Del pasakyto, mažinti nukentejusiojo R. G. priteistos neturtines žalos dydi nera pagrindo.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, tenkinti apelianto skunda ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi jame išdestytais argumentais, nera jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo S. V. apeliacini skunda atmesti.