Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui V. G. ir trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui dėl kelio servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos vertinimu, racionaliausia ir mažiausiai nuostolių kitiems asmenims sukelianti kelio servituto vieta būtų žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo pagrindinio kelio Nr. 4223 „Šilutė - Užliekniai“ pagal kanalą, būtų aiški riba. Kitu atveju, nesant riboženklių, ji gali pažeisti kitų žemės savininkų teises. Kelio plotas būtų 83 m². Ji raštu kreipėsi į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininką su siūlymu nustatyti kelio servitutą jo žemės sklype sandoriu. Tačiau šio žemės sklypo savininkas V. G. jokio atsakymo nepateikė.

Atsižvelgdama į teisės aktų, reglamentuojančių servituto nustatymą, nuostatas bei įvertinusi nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šioje srityje, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui teiktame siūlyme nurodė, jog yra pasirengusi sumokėti 56 Eur vienkartinę kompensaciją, kurios dydį apskaičiavo pagal VĮ Registrų centro duomenų bazėje publikuojamą vidutinę žemės sklypo rinkos vertę (nustatyta 2016-01-01) - 2030 Eur, proporcingai išskaičiavus servitutu apsunkinto žemės sklypo dalies (0,0803 ha) kainą, taip pat siūlė atlyginti notarinio sandorio tvirtinimo išlaidas. Mano, kad ši kompensacija pagrįsta, todėl jos dydis neturėtų būti keičiamas. Rinkdama kelio servituto nustatymo vietą, kiek įmanoma stengėsi minimaliai apsunkinti tarnaujantį daiktą - žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pasirinko pakanalę, kurioje yra šienaujama pieva. Tiksli kelio servituto vieta yra nustatyta UAB „Šilutės matas“ 2016-10-28 parengtame žemės sklypo plane, kuriame nustatytas kelio plotis, bei koordinuotos ribos.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimo, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, liudytojos V. G. parodymų matyti, kad 2016-05-12 dovanojimo sutartimi Nr. 1682 V. G., t. y. ieškovės mama, padovanojo ieškovei S. G. 2,0002 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį V. G. buvo įgijusi 2011-02-17 Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu (b.l. 20-26). Ieškovė nurodo, kad mama, pirkdama žemės sklypą, neįvertino privažiavimo iki jo galimybės, tuomet organizavo jo kadastrinių matavimų atlikimą. A. J. individualios įmonės matininkas A. J. 2011-04-22 atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu paaiškėjo, kad jis neturi jokio privažiavimo. Šalys patvirtino, kad šiaurinėje ir rytinėje žemės sklypo dalyje yra didžiulis griovys be pralaidų, už kurio privatūs sklypai: pietinėje dalyje žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o vakarinėje dalyje – atsakovo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad mama 2011-06-21 kreipėsi į NŽT Šilutės skyrių su prašymu suformuoti privažiavimą prie šio žemės sklypo, tačiau kadangi šis žemės sklypas nesiriboja su laisva valstybine žeme, to padaryti nebuvo galimybės (b.l. 18). Rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą mamos prašymas nebuvo patenkintas, projektavimo metu jai buvo paaiškinta, kad dėl kelio servituto nustatymo būtina tartis su gretimų žemės sklypų savininkais, kadangi administracine tvarka nėra galimybės nustatyti kelio servituto. Rašytinio atsakymo NŽT Šilutės skyrius nebuvo pateikęs.

Ieškovės teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, kad 1995-05-18 ženklinant jos žemės sklypą, aplink buvo laisva valstybinė žemė, dėl to privažiuoti iki jo buvo galima per bet kurią vietą. Vėliau, formuojant žemės sklypus aplink esančioje valstybinėje žemėje, per klaidą nenustatytas privažiavimas prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Ieškovė 2016-11-15 raštu siūlė atsakovui nustatyti kelio servitutą, tačiau teigiamo atsakymo nurodo negavusi (b.l. 15-17).

Šalys bei tretysis asmuo patvirtina, kad ieškovei nėra galimybės patekti į savo žemės sklypą, ginčas kyla tik dėl servituto vietos ir kompensacijos dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. CK 4.117 straipsnis nustato, kad kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėmis skirtu keliu ir taku galvijams varyti.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, jog nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

Šioje byloje akivaizdu, kad ieškovė naudotis savo daiktu pagal paskirtį galimybės neturi – negali į jį patekti, nepažeisdama gretimų sklypų savininkų teisių.

Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas UAB „Šilutės matas“ parengtas Žemės sklypo planas M 1:2000, kuriame nurodytas kelio servitutas (803 m²) sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 36, 37), yra racionalesnis nei siūlomas atsakovo, nes tuo atveju būtų suvaržomi dviejų žemės sklypų savininkų interesai, be to, atsakovas nepagrindė kodėl kelio servituto nustatymas kitoje vietoje būtų tinkamesnis, geresnis. Atmestinas atsakovo siūlymas ieškovei iš savo sklypo atmatuoti proporcingai kelio servitutui reikalingo žemės sklypo dalį (0,0803 ha), pagal 2 - 3 gretimybes pagal žemės sklypo planą M 1:5000 (b.l. 48), nes tai susiję su dalies nuosavybės teisių perleidimu, naujų kadastrinių matavimų atlikimu ir pan.

Esant šioms aplinkybėms, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir nustatytinas žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, pagal UAB „Šilutės matas“ 2016-10-28 parengtą žemės sklypo planą (CK 4.117 str., 4.119 str., 4.126 str.).

Taip pat byloje kyla ginčas dėl kompensacijos dydžio – ieškovė siūlo 56 Eur vienkartinę kompensaciją, apskaičiuodama šią sumą pagal kelio servitutui reikalingo žemės sklypo plotą ir žemės sklypo vertę, nurodytą VĮ Registrų centre, o atsakovas nurodo, kad kompensacija turėtų būti 800 Eur.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

Atsižvelgiant į nurodytą išaiškinimą, šalių nurodytas aplinkybes, t. y. kad jie nepateikė jokios informacijos apie tai, kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo, taip pat į tai, kad atsakovas nenurodė, jog servituto nustatymas ribotų jo teisę į privatų gyvenimą, į atsakovo žemės sklypo plotą, teismo vertinimu ieškovės siūloma kompensacija yra nepagrįstai maža ir nustatytina vienkartinė 800 Eur kompensacija, priteistina atsakovui iš ieškovės (CK 4.129 str.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41 Eur žyminio mokesčio ieškovei ir 6,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, pagal UAB „Šilutės matas“ 2016-10-28 parengtą žemės sklypo planą.

Priteisti iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 800 Eur kompensaciją atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. G. ir 6,66 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.