- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- e2-390-1027/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01711-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- VĮ „Visagino energija“
- Atsakovas
- J. B., O. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ „Visagino energija“ ieškinį atsakovėms J. B. ir O. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės O. B. 2043,93 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas nuo 2012-10-01 iki 2017-08-31, 72,77 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2116,70 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 47,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės J. B. priteisti 1226,35 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas nuo 2012-10-01 iki 2017-08-31, 43,67 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1270,02 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovės nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento.
Atsakovėms procesiniai dokumentai įteikti tinkamai: J. B. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka 2017 m. gruodžio 14 d., O. B. – CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka 2017 m. gruodžio 28 d. Atsakovės teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Ieškovės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pasitvirtinus jų turiniui, ieškinys būtų pagrįstas.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė tiekia energijos išteklius butui, esančiam (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklausė V. B. (V. B.), mirusiam 2008 m. kovo 17 d. Iš Testamentų registro išrašo bei 2016 m. vasario 22 d. Visagino 2 - ojo notarų biuro notarės A. S. pranešimo matyti, kad po V. B. mirties pareiškimą palikimui priimti parašė sutuoktinė O. B. ir dukra J. B., palikimo priėmimo data – 2008 m. balandžio 30 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 str. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. J. B. ir O. B. priėmė palikimą 2008 m. balandžio 30 d. parašiusios pareiškimą Visagino miesto 2-ajam notaro biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl jos pagal CK 5.50 str. laikomos priėmusios palikimą.
CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pirmos eilės įpėdiniai – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
Mirusiojo V. B. palikimą paveldėjo jo dukra ir sutuoktinė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) palikėjui V. B. priklausė nuosavybės teise 1992 m. rugpjūčio 6 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 įstatymą pagrindu. Palikėjo santuoka su atsakove O. B. buvo įregistruota 1983 m. liepos 23 d.
CK 3.87 str. 1 d. numatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, jog sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.
Darytina išvada, jog aukščiau nurodytas butas buvo įgytas santuokoje ir iki palikėjo mirties jis buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Pagal CK 5.13 straipsnį, paveldėdama kartu su pirmos eilės įpėdine, palikėjo sutuoktinė O. B. paveldėjo tik ¼ palikimo (ne viso buto). Likusius ¾ tėvo palikimo paveldėjo palikėjo dukra J. B.. Nuosavybės teisė į likusią ½ minėto buto dalį, neįeinančią į palikimą, priklauso atsakovei O. B., nors mirus sutuoktiniui atsakovė ir neišsiėmė nuosavybės teisės liudijimo į pasibaigus bendrajai sutuoktinių jungtinei nuosavybei jai, kaip pergyvenusiai sutuoktinei, tenkančią buto dalį. Taigi atsakovė O. B., nors ir neįregistravo savo nuosavybės teisės į jai po sutuoktinio mirties priklausančią nuosavą (½) ir tenkančią paveldėtą ¼ pusės buto dalį, už skolas šilumos energijos tiekėjui atsako kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė proporcingai savo turimai 5/8 daliai kartu su tėvo 3/8 dalies palikimo priėmusia dukra J. B.. Todėl iš atsakovių, kaip iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių, skola priteistina ir išvestiniai reikalavimai tenkintini proporcingai joms priklausančiai nuosavybės daliai.
Palikimą priėmusiam įpėdiniui tenka pareiga vykdyti po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.
Individualios energijos tiekimo sutartys su atsakovais nebuvo sudarytos, todėl sutartys su šių gyvenamųjų patalpų savininkėmis buvo laikomos sudarytos CK 6.384 str. 1 d. pagrindu, kurioje nurodoma, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šios sutartys yra konsensualinės ir laikomos sudarytos neterminuotam laikui.
Pagal viešųjų vandens tiekimo sutarčių standartinių sąlygų, taikytinų nesant sudarytos sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, 65.7 p. atsakovai privalėjo pranešti vandens tiekėjui geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis ir atsiskaityti už geriamąjį vandenį, karštą vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugą Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Pagal nuo 2003 m. galiojusių šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių standartinių sąlygų, taikytinų nesant sudarytos sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, 30, 32, 43, 48 p. nuostatas, už suvartotą šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas privalėjo mokėti šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui pagal ties tiekimo - vartojimo riba įrengto atsiskaitomojo šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis pagal šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pateiktą sąskaitą ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos.
VĮ „Visagino energija“ tinkamai vykdė savo prievoles, nuolat centralizuotai tiekė aukščiau minėtoms patalpoms šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį, šalino nuotekas, kiekvieną mėnesį siuntė atsakovėms mokėjimo dokumentus. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovės tinkamai ir laiku atsiskaitė už ieškovės parduotus energijos išteklius ir suteiktas paslaugas (CPK 178 str.).
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Daikto savininkas privalo išlaikyti daiktą, įgyvendindamas nuosavybės teisę, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 str. 1 d.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (CK 6.258 str. 1 d.).
Mokesčių paskaičiavimo pažyma ir 2017 m. rugsėjo 7 d. pažyma apie įsiskolinimą Nr. (4.9)14SP-1163 patvirtina skolos dydį už butą, esantį (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)., atsakovei O. B. priklauso 5/8 buto dalies, o atsakovei J. B. priklauso 3/8 buto dalies, todėl pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovių proporcingai jų turimai nuosavybės daliai priteistina 3270,28 Eur skola ir 116,44 Eur delspinigių, t. y. iš atsakovės O. B. priteistina 2043,93 Eur skolos, 72,77 Eur delspinigių, iš atsakovės J. B. priteistina 1226,35 Eur skolos, 43,67 Eur delspinigių (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.71 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti kreditoriui 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovės O. B. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2116,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-09-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės J. B. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1270,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-09-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovių ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 1 p. bei 93 str. 1 d. ieškovei priteistinas iš atsakovių proporcingai joms tenkančiai skolos daliai 76 Eur žyminis mokestis, t. y. iš atsakovės O. B. priteistini 47,50 Eur, iš atsakovės J. B. – 28,50 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovių nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2043,93 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt tris eurus 93 ct) įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, 72,77 Eur (septyniasdešimt du eurus 77 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2116,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2017-09-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 47,50 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, ieškovės VĮ „Visagino energija“, įmonės kodas 110087517, naudai.
Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1226,35 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt šešis eurus 35 ct) įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, 43,67 Eur (keturiasdešimt tris eurus 67 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1270,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2017-09-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28,50 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, ieškovės VĮ „Visagino energija“, įmonės kodas 110087517, naudai.
Atsakovės negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 - 3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.