Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2043-806/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
1-2043-806/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52202-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
V. B.
Nukentėjusysis
A. G.
Advokatai
Modestas Sriubas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2043-806/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52202-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Podvaiskienei, Rasai Pladaitei, Ninai Kolesnikovai, Laimai Aviženytei,

dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam V. B. (V. B.), jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,nukentėjusiajam A. G., jo atstovui advokatui Modestui Sriubui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukštesnįjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2016 m. lapkričio 6 d., apie 4.55 val., S. L. prašymu atvykęs prie pastarajai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjo į minėtą butą ir tyčia rankomis ir kojomis sudavė A. G. nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 2 smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas A. G. veido poodines kraujosruvas, nosies kaulų lūžį ir kairės plaštakos III-io piršto tolimojo pirštakaulio lūžį su aplinkine kraujosruva, tokiu būdu savo veiksmais nesunkiai sutrikdė A. G. sveikatą.

Kaltinamasis V. B. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad kai jam paskambino S. L., jis buvo namuose. Ji jam paskambino apie 3 val. nakties. Kai jis atsiliepė, ji buvo apsiverkusi, neaiškiai kalbėjo, prašė atvažiuoti. Pas ją nuvažiavo per 20 minučių. Užėjo į laiptinę, skambino į duris. Per 2-3 minutes S. atidarė duris, išėjo į laiptinę šoko būsenoje. Ji pasakė, kad bute pažįstamas sėdi su peiliu. Tas pilietis bute užsidarė. Jie skambino, tukseno, bet jis nereagavo. Tada jis paskambino policijai, pasakė, kad pilietis sėdi bute ir neįleidžia šeimininkės, pasakė adresą, nepamena, ar sakė, kad pilietis bute yra su peiliu. Tada A. G. atidarė duris, jis užėjo į butą. A. G. jau dėjosi striukę, išeidinėjo, stūmė jį, kad galėtų išeiti. Jis uždarė duris, laikė durų rankeną, pasakė jam palaukti, norėjo paklausti, kas vyksta, bet A. G. pasakė: „išeinu“ ir stūmė jį išeiti. Tai vyko iki minutės laiko ir tada jie išėjo. A. G. buvo girtas, laiptinėje bandė užsisegti, bet jam nesisekė, laiptinėje laikėsi sienos. S. matė, kai jie išėjo ir ėjo prie lifto, ji stovėjo laiptinėje metro atstumu. Paspaudė mygtuką, durys atsidarė, jis su A. užėjo į liftą, ir jie nusileido liftu į apačią, o S. turbūt užėjo į butą. Važiuojant liftu A. G. irgi laikėsi sienos. Bandė kalbinti A. G., kodėl S. verkia, kas atsitiko, jis atsakė, kad nesitikėjo, kad S. gali kažkam paskambinti, nesitikėjo, kad jis atvažiuos. Apačioje dar kartą norėjo pasidomėti, kas įvyko. A. G. pasakė, kad paliko daiktus, tai jis jam juos atnešė. Paklausė, kaip važiuos namo, A. G. atsakė, kad kvies taksi. Pasiūlė jam kviesti laiptinėje, bet jis išėjo į lauką. A. G. buvo girtas, nuleidęs galvą, todėl nelabai į jį žiūrėjo. Jis pats nuėjo pas S., norėjo paklausti, kas įvyko. S. apie 10 minučių verkė, buvo šoko būsenoje, pasakė, kad nori miegoti. Jis jai pasakė, kad eitų miegoti, kad jie susiskambins vėliau, ir išėjo. Leidosi liftu. Kai nusileido prie mašinos, A. nematė. Sėdo į mašiną ir išvažiavo. Kai jį iškvietė į policiją, jo pradėjo klausinėti, kas įvyko. Nieko neįvyko, nes nieko jis nedarė. Jis niekada nesimuša, pagal savo darbo specifiką nenaudoja fizinės jėgos. Po įvykio po 1-2 dienų su S. susiskambino, ji jam nieko nepasakojo, jam neįdomu, su kuo ji bendrauja jiems išsiskyrus, nelabai nori bendrauti su ja. Su S. išsiskyrė pora mėnesių iki įvykio, nesutapo jų požiūriai į gyvenimą. S. jo neinformavo, kad A. sumuštas. Nežino, ką S. norėjo atlyginti A.. Iki to įvykio A. nėra matęs.

Nukentėjusysis A. G. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad 2017-11-06, vakare, susitiko su S. L., buvo masažuose, po to nuvažiavo į centrą, nusipirko alkoholio ir nuvažiavo pas S., ten išgėrinėjo, šoko, linksminosi. Anksti ryte atsigulė į lovą, S. pati nusirengė, atsigulė šalia jo, jis prievarta nelindo, jokio susistumdymo nebuvo, jis jai negrasino, jie pradėjo su S. santykiauti, bet nieko tarp jų neįvyko, S. pasakė, kad visi vyrai yra vienodi, sakė, kad myli savo buvusį draugą. Kai S. išbėgo iš kambario, jis ją ramino. Po to S. pasakė, kad paskambino savo draugui. Tada kažkas paskambino į duris, pamatė, kad S. išėjo į laiptinę, pažiūrėjęs pro durų akutę atpažino S. buvusį vaikiną, nes matė jį nuotraukose. Išsigando ir užsirakino. Tada jie pradėjo skambinti į policiją, kai jis atidarė duris, į butą įbėgo V. B., S. liko laiptinėje, V. uždarė duris ir trenkė vieną smūgį jam į nosį, jis nukrito ir V. pradėjo spardyti jam galvą. V. nustojo tik tada, kai jis pasakė jam, kad gali jį užmušti ir, kad jis nesikreips į policiją. Po to V. jį išvilko už pakarpos, tempė nugara į lifto, kuris yra priešais S. buto duris, maždaug už 3 metrų nuo durų, pusę. Kaip jį mušė, S. galėjo ir nematyti, bet ji turėjo matyti, kaip V. jį sumuštą ištempė iš buto, turėjo matyti jo veidą, nes mano, kad S. stovėjo prie buto durų, taip pat turėjo girdėtis, kaip jis krito nuo smūgio į veidą, be to, namuose po įvykio turėjo būti daug kraujo. Kai V. jį tempė už pakarpos, negali pasakyti, ar matė S. tuo metu. Lifto kabinoje, laiptinės apačioje jis mušamas nebuvo. Jie nusileido į apačią ir jis susivokė, kad jo tašė, piniginė ir laikrodis liko bute. V. pakilo į viršų paimti jo daiktų, atnešė juos, dar pasakė pasižiūrėti, ar netrūksta pinigų, jie išsiskirstė ir jis iškvietė policiją. Nuo smūgio sudavimo iki jo pirmo skambučio policijai praėjo apie 10 min., niekas kitas jo sumušti negalėjo. Policijai skambino 2 kartus, policijos pareigūnai atvažiavo po jo pirmojo skambučio praėjus 10 minučių. Pareigūnų jis laukė prie namo kampo, iki įėjimo į laiptinę buvo apie 30 metrų. Atvažiavus policijai jie nuėjo į viršų, priėjo prie S. buto durų, pareigūnai skambino į duris, jis surėkė, kad atidarytų, bet durų niekas neatidarė. Tuo metu jis ištraukė telefoną ir pamatė atėjusią žinutę iš S.. V. turėjo būti tame bute, nes laukdamas policijos jis matė, kad niekas tuo metu iš namo neišėjo. Jį nuvežė į ligoninę, atliko tyrimus, peršvietė šonkaulius, plaštaką, konstatavo nosies lūžį, paskyrė operaciją, bet po galvos traumų jis jautėsi labai blogai, jam buvo ryškus sveikatos pablogėjimas, todėl operaciją perkėlė. Dėl piršto jis vaikšto į reabilitacijas. Policijos pareigūnai matė jo sumušimus, nes jis dar nebuvo nusiprausęs, o byloje esanti nuotrauka buvo daryta ligoninėje, apie 6-7 val. ryto, kai jis jau buvo nusiprausęs. Jam padarytą turtinę žalą sudaro: jo sumokėti pinigai už vaistus, rentgenus, už plastinę nosies operaciją, gydymą, rūbus, kelionės išlaidos, mėnesio nedarbingumo laikotarpis. Jam padarytą moralinę žalą sudaro: metai terapijos, nukentėjo jo šeima, jo kūryba, priprato prie migdomųjų vaistų. Dėl šio įvykio jis patyrė didžiulį stresą, pradėjo vartoti vaistus, jam sutriko miegas, miega išsižiojęs, jam sunku kvėpuoti. Neturtinės žalos prašo už patirtus išgyvenimus. Jo nosis pakrypusi į kairę nuo 16 metų dėl patirto lūžio, tuo metu dėl traumos niekur nesikreipė, operacijos nedarė, nes nebuvo reikalinga, po šio įvykio pakrypimas tapo žymesnis. Į Santariškes nenuvyko, nes operacija buvo nukelta, bet ten jam operaciją turėjo daryti tik dėl kvėpavimo, o jis nori, kad jam būtų atlikta viena operacija, kurios metu nosis būtų sutvarkyta ir dėl kvėpavimo ir dėl nosies pakrypimo. Įvykio metu jis buvo išgėręs 300-350 g viskio, S. gėrė lengvesnį gėrimą ir šiek tiek išgėrė viskio.

Liudytojas R. Š. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad asmenų ir įvykio neatsimena, nieko neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus teisingai nurodė aplinkybes.

Liudytoja S. L. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad ji susitiko su draugu A. G. apie 7 val. vakaro prie namų, buvo nuvažiavę į centrą, buvo paprastame masaže. Parduotuvėje nusipirko šampano ir sūrio, A. turėjo viskio, ir apie 10 val. abu grįžo pas ją į butą, bendravo, išgėrė alkoholinių gėrimų. Ji gėrė šampaną, o A. - viskį. Nors išgėrė visą butelį, bet suvokė aplinką, kas vyksta. A. išgėrė beveik visą butelį viskio, sunkiai su juo susikalbėjo. A. prašė, kad ji leistų jam pasilikti. Ji nenorėjo, atstūmė jį, jokių santykių nebuvo, daug kartų prašė, kad jis išeitų, tačiau A. išeiti nenorėjo. Jis pasakė, kad niekur neis ir paėmė peilį. Iki valandos A. sėdėjo virtuvėje su peiliu. Ji susinervino, kad A. nenori išeiti, jai buvo šokas, todėl pagalvojo, kad reikia paskambinti V. B. ir paskambino jam bei paklausė, ar jis gali atvažiuoti, nesakė, dėl ko paprašė, kad jis atvažiuotų, apie peilį nepasakojo, jis atsakė, kad atvažiuos. A. pasakė, kad atvažiuoja V. ir vėl prašė, kad jis išeitų, bet jis atsisakė išeiti, buvo virtuvėje, turėjo peilį. Kai skambino V., buvo apie 4 val. ryto. V. atvažiavo po 15-20 minučių po skambučio. V. paskambino į duris, ji ne iš karto atidarė duris, galvojo, kad A. išeis pats. Atidariusi duris ji išėjo į laiptinę ir ten pasakė V., kad viduje vyras su peiliu. Jai išėjus iš buto A. bute užsirakino. Tada V. skambino pagalbos numeriu 112, sakė, kad bute svetimas žmogus ir neišeina iš buto. Po kurio laiko A. atidarė duris, V. užėjo į vidų, o ji liko laiptinėje. Bandė įeiti, bet durys buvo užsidariusios. Negirdėjo jokių garsų, kad viduje kažkas vyko. A. ir V. jos bute buvo užsidarę iki minutės, viskas truko labai greitai. Tada V. su A. išėjo, ėjo šalia vienas kito, tiesiai į liftą. Jai nieko nepasakė. Ji matė juos iš nugaros pusės, nematė, kad kažkas būtų blogai, jų veidų nematė, nematė, kad A. būtų sumuštas, kad jam būtų blogai. Nematė, kad V. būtų mušęs. Jie nuėjo ir tiek. Matė, kad jie išvažiavo liftu, laukdami lifto jie nekonfliktavo. Jiems išvažiavus ji grįžo namo. Bute kraujo nebuvo. Po 1-2 minučių V. dar grįžo paimti rankinės. Padavė jam rankinę ir jis išėjo, nieko neaiškino. Po kurio laiko V. vėl grįžo, kažką paėmė, atrodo, laikrodį, vėl nieko nekalbėjo ir išėjo. Kelių minučių laikotarpyje V. dar trumpam atėjo, pasakė, kad ji eitų miegoti, rytoj susiskambins, ir jis išėjo. V. jai nieko neaiškino, kokiu būdu išvarė A.. Ji nuėjo miegoti, dar kažkas skambino į duris, bet ji neatidarė. Po to įvykio su A. nebuvo susitikę. Apie tą įvykį susirašė su A., atsiprašė, kad taip nemaloniai baigėsi vakaras, klausė jo, kaip jaučiasi, ar jam viskas gerai, ar nėra pagyrių, nes jie nemažai išgėrė, nustebo, kai A. pasakė, kad patyrė sužalojimų. Bandė aiškintis, kas jam yra, norėjo pamatyti, įsitikinti sužalojimais, todėl siūlė apsieiti be policijos. Su V. po įvykio irgi nebuvo susitikę. Nepamena, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų sakiusi, kad jie su A. atsigulė į lovą. Ji kaip ir miegojo, bet pajautė, kad kažkas bando lįsti. Kai A. ant jos užvirto lovoje, ji šoko nuo lovos, pradėjo verkti, buvo šoko būsenoje. Su A. nesantykiavo. A. su ja nebuvo grubus. Nežino, kokiomis aplinkybėmis A. padaryti sužalojimai. Sakė, kad jam reikalingi pinigai, nes nori paskolą imti. Žinojo, kad jam nosies pertvara lūžusi, jis pasakojo ir matėsi ant nosies toks iškilimas, sakė, kad jam reikia operacijos. Prieš įvykį matėsi A. nosies pakrypimas. Dabar A. nosis panašiai atrodo, kaip ir prieš įvykį. Su V. vėliau po įvykio apie įvykį nekalbėjo. Trumpai pakalbėjo ir viskas, neklausė jo, kas ten nutiko. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Specialistas O. D. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad patvirtina savo byloje pateiktą išvadą. Paaiškino, kad tyrimas buvo atliktas ir išvada buvo surašyta remiantis pateiktais A. G. medicininiais dokumentais, paties žmogaus jis nematė. Nosies kaulų lūžis A. G. buvo konstatuotas remiantis 2016-11-06, 2016-11-09 gydytojų įrašais. Kairės plaštakos trečiojo piršto lūžis buvo nustatytas pirminio kreipimosi į polikliniką metu. 2016-11-06 nebuvo darytos rentgenogramos, LOR gydytoja A. G. nustatė nosies sumušimą, bet nukentėjusysis toliau tęsė gydymą. 2016-11-09 nukentėjusysis kreipėsi į kitą gydymosi įstaigą, į Šeškinės polikliniką, kur jam buvo papildomai atlikti tyrimai, buvo padarytos rentgenogramos ir gydytojų nustatytas nosies lūžis. Todėl manytina, kad nosies lūžis padarytas 2016-11-06. Rentgenogramoje nustatyta, kad yra buvę seni nosies lūžiai, kas akivaizdžiai matosi. Bet naujas lūžis yra naujas lūžis, su nežymiu poslinkiu. Fragmentas nulūžo ir šiek tiek pasislinko. Dėl nosies pertvaros kreivumo, tai 95 procentai pasaulyje gyvenančių žmonių tai turi, iškrypusi tai į vieną, tai į kitą, tai į abi puses. Tai nėra požymis, kad buvusi trauma, tai yra normos variacija. Atstatant kaulus yra įleidžiama vietinė nejautra, kai aplink lūžį yra suleidžiami vaistai ir nosies kaulai atstatomi. Nepavykus atstatyti be operacijos, atliekamas operacinis gydymas. Čia tikriausiai atstatyti nepavyko, todėl buvo siūlomas operacinis gydymas. Po traumos yra galimas apsunkintas kvėpavimas, tai nustato LOR gydytojas, otolaringologas. Tokios operacijos atliekamos pagal pageidavimą, planine tvarka. Jis pats nevertina gydymo, vertina tik sužalojimus. Griūnant ant kieto paviršiaus nukenčia atsikišusios veido dalys, nesant kitų aplinkinių sužalojimų, t. y. kraujosruvų veide, mažai tikėtina, kad šitas dalykas galėjo būti padarytas griūnant. Dinaminių sužalojimų, nubrozdinimų nebuvo, tik kraujosruvos ir lūžiai, todėl mažai tikėtina, kad nukentėjusysis šiuo atveju galėjo susižaloti griūdamas.

Apklaustas 2017-01-13 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad S. L. pažįsta apie 2 metus, tai jo buvusi draugė, šiuo metu jie bendrauja, bet nėra pora. Dienos tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti 2016 m. lapkričio pradžioje, apie 3 val., jam paskambino S., kuri buvo apsiverkusi ir paklausė, ar jis gali pas ją atvažiuoti. Tuo metu, kas atsitiko, nepaaiškino, verkė ir jis sutiko atvažiuoti. Maždaug po 20-30 min. jis atvažiavo pas S., paskambino į buto duris. Po kelių minučių S. atidarė duris ir išėjo į laiptinę. S. paaiškino, kad bute yra pažįstamas, vardo ir pavardės neminėjo, kuris girtas su peiliu sėdi jos bute, neišeina, jai grasina, prie jos priekabiauja. Jie kalbėjosi laiptinėje. S. paprašė, kad jis paprašytų minėto asmens išeiti. Kalbos, kad jis tą vaikiną muštų, nebuvo. Kol jie kalbėjosi laiptinėje, asmuo, buvęs S. bute, užsidarė. Tada jis iš savo telefono paskambino 112 ir, nurodęs S. adresą, savo vardą ir pavardę, paaiškino, kad bute yra asmuo, kuris girtas užsidaręs neišeina ir neįleidžia į butą šeimininkės. Tuo metu, kai jie laiptinėje laukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai, minėtas asmuo atrakino ir atidarė duris. Jis vienas užėjo į butą, S. liko laiptinėje. Minėtą asmenį jis matė pirmą kartą, pastarasis jau dėjosi striukę, ruošėsi išeiti, pasakė, kad jau išeina. Jis atsakė, kad šis ir eitų, jokios kitos kalbos tarp jų nebuvo, viskas vyko greitai. Vaikinas išėjo į laiptinę ir užėjo į lifto kabiną. Jis taip pat išėjo iš buto ir įėjo į liftą, nes norėjo vyrą palydėti. Nei bute, nei lifte jis pastarojo nemušė. Lifte vyras pasakė, kad nesitikėjo, kad S. galėjo kam nors paskambinti, ir negalvojo, kad vakaras taip pasibaigs. Kai pirmame aukšte jis atidarė laiptinės duris, vyras pasakė, kad bute pamiršo savo rankinę ir laikrodį. Jis pasakė vyrui palaukti vietoje, o pats grįžo į S. butą (S. tuo metu jau buvo bute), rado rankinę, laikrodžio nerado, po ko nusileido į pirmą aukštą, kur laukė tas vaikinas. Vaikinas paklausė dėl laikrodžio, tada jis vėl grįžo į butą ir S. padavė laikrodį. Vėl nusileidęs jis laikrodį atidavė tam vaikinui, kuris patikrino piniginėje esančius pinigus, pasakė, kad viskas tvarkoje, vėl sakė, kad iš S. nesitikėjo, kad viskas taip įvyks, buvo nepatenkintas ir išėjo. Tuo metu vyras buvo sveikas, jokių sumušimų nebuvo, nes, kaip minėjo, jis pastarojo nemušė. Jis vėl nuvažiavo į S. butą, paklausė, kaip ši jaučiasi, nes buvo matyti, kad pastaroji šoke, ir maždaug po 10 min. išvažiavo. Kokiomis aplinkybėmis minėtam vyrui buvo padaryti kūno sužalojimai, jis nežino, tik nori papildyti, kad pastarasis buvo visiškai girtas. Vėliau iš S. jis sužinojo, kad tas jos pažįstamas su pareiškimu kreipėsi į policiją (t. 1, b. l. 104-105).

Papildomai apklaustas 2017-05-25 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad šiandien parodymus duoti atsisako, ketina pasamdyti savo gynėją ir parodymus duos dalyvaujant gynėjui (t. 1, b. l. 109).

Papildomai apklaustas 2017-06-02 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-11-06, laiko tiksliai nurodyti negali, galėjo būti po 3-ios val., jam paskambino buvusi draugė S. L. ir paprašė atvažiuoti. Jis paklausė, kas atsitiko, S. jam telefonu nieko nepaaiškino, tiesiog paprašė atvažiuoti. S. buvo labai susijaudinusi, pastarajai sunkiai gavosi paaiškinti, jis suprato, kad S. verkė ir kažkas atsitiko, kad prašo pagalbos, ir jis pas ją nuvažiavo, pakilo į S. namo 11-tą aukštą ir paskambino į buto duris. S. atidarė neiškart, maždaug po 3-jų minučių. S. išėjo į laiptinę (tai ir buvo laikas apie 4 val.) paaiškinti jam situaciją. Tuo metu asmuo, kaip vėliau sužinojo – A., pavardės nežino, užsirakino S. bute. Jis paklausė, kas darosi, S. atsakė, kad jos bute yra pažįstamas, kuris prisigėręs nenori išeiti. S. sakė, kad minėtas pažįstamas prisigėręs kabinėjosi prie jos, sėdi su peiliu bute ir nenori išeiti. Jis beldėsi, stukseno, skambino į S. buto duris, tačiau A. durų neatidarė. Tai tęsėsi apie 3 min. Kadangi A. durų neatidarė ir niekaip nereagavo, jis iš savo telefono paskambino tel. 112 ir prisistatęs pasakė, kad (duomenys neskelbtini), yra užsidaręs girtas pilietis, kuris neįsileidžia šeimininkės į butą. Gal po 3-4 min. po jo skambučio A. atidarė buto duris. S. liko verkdama stovėti laiptinėje, o jis užėjo į vidų. Tuo metu koridoriuje A. dėjosi striukę, ruošėsi išeiti. Užėjęs į butą jis uždarė duris, bet neužrakino, ir paklausė, kame čia reikalas. A. atsakė „aš jau išeinu“ ir tada jie dviese išėjo iš buto į laiptinę bei iškart nuėjo prie lifto. Jis ėjo kartu, nes norėjo A. palydėti ir paklausti, kodėl šis čia ir kas čia vyksta. Lifto kabinos laukti nereikėjo, nes lifto kabina buvo tame pačiame aukšte. S. tuo metu buvo laiptinėje ir matė, kaip jie išėjo iš jos buto ir užėjo į lifto kabiną. Tai įvyko labai greitai, sekundžių laiku. Jis paspaudė mygtuką ir lifto kabina atsidarė, jie užėjo į vidų, lifto kabinoje jis paklausė A., ką šis čia daro, kas atsitiko. A. atsakinėjo, kad nesitikinėjo, jog S. kam nors paskambins ir kad kažkas atvažiuos. Jie nusileido į pirmą aukštą, kur laiptinėje jis darkart paklausė A., ką šis čia darė ir kas atsitiko, kad S. jam verkdama skambino. Kadangi A. buvo girtas, nieko konkrečiai paaiškinti negalėjo. Jie stovėjo neilgai, A. girtas niekaip negalėjo užsisegti striukės ir pasakė, kad S. bute pamiršo savo rankinę ir laikrodį. Jis paskambino S. ir paklausė, ar tikrai A. šios bute paliko savo daiktus. S. iš pradžių atsakė, kad nežino, po ko atsakė, kad A. daiktai yra. Jis liftu pakilo į viršų, užėjo į S. butą, paėmė A. rankinę ir nusileido į apačią bei padavė A.. Pastarasis patikrino rankinėje buvusius pinigus, tada pasakė, kad bute pamiršo dar laikrodį. Tada jis dar kartą pakilo į viršų paimti laikrodžio, vėl nusileido į apačią ir laikrodį atidavė A.. A. norėjo išeiti, jis šio dar paklausė, kaip pastarasis eis, nes A. buvo girtas. A. atsakė, kad kvies taksi ir važiuos. Dar jis pasakė, kad A. taksi kviestų laiptinėje, nes lauke šalta, bet šis svyruodamas išėjo į lauką. Jis pastarajam dar pasakė, kad uždarys laiptinės durų spyną ir šis, laukdamas taksi, negalės užeiti į laiptinę, nes duryse yra kodas. Bet A. išėjo į lauką. Jis pasikėlė į S. butą, paklausė, kas atsitiko. S. atsakė, kad susitiko su draugu, kuris prisigėrė, pradėjo daryti nesąmones, kad ji negalėjo su draugu susišnekėti, prašė šio išeiti, bet pastarasis į jos prašymus nereagavo, pasiėmęs peilį sėdėjo ir turbūt laukė, kol jis atvažiuos, kai pastaroji jam skambino. Tuo metu, kai jis pirmą kartą užėjo į S. butą, peilio pas A. nematė, kaip minėjo, pastarasis tuo metu rengėsi striukę ir ruošėsi išeiti. S. buvo apsiverkusi, išsigandusi, pavargusi, nes buvo vėlu. Buvo jau po 4 val. Jis pas S. pabuvo apie 10 min. ir pasakęs, kad šiai dar paskambins, išėjo. Kai išėjo iš S. namo, A. kieme nematė. Jam atrodė, kad jis dar kartą skambino 112 ir pasakė, kad policijos nereikia, kad duris atidarė, kad viskas tvarkoje. Bet kokiu metu skambino antrą kartą, tiksliai pasakyti negali. Kaltu neprisipažįsta, nes jis nekaltas, tam žmogui nieko nepadarė, nemušė. Į advokatės S. Mardosaitės klausimą: „kaip atrodė A., kokie jo buvo judesiai?“, V. B. atsakė, kad, kaip ir sakė, A. buvo girtas, nelabai orientavosi, kai važiavo lifte, buvo atsirėmęs į lifto sieną. A. sunkiai gavosi paaiškinti, kas atsitiko S. bute tarp pastarojo ir Si., nes kalba buvo nerišli, niekaip negalėjo suprasti, iš kur jis atsirado S. bute. A. judesiai buvo nekoordinuoti. Kai jie stovėjo apačioje, A. buvo atsirėmęs į laiptinės sieną, nes niekaip negalėjo užsisegti striukės. S. pasakojo, kad A. bute gėrė viskį, bet kiek, jis nežino (t. 1, b. l. 113).

Apklaustas 2016-11-06 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad su S. L. yra draugai. 2016-11-05, apie 19.15 val., jie susitiko, nuėję į saloną pasidarė masažą. Apie 22.00 val. kartu atvyko į S. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vakarojo kartu, šnekučiavosi, šiek tiek gėrė alkoholinius gėrimus. Paryčiui S. paklojo lovą, atsigulė kartu, apsikabinėjo ir tada S. užėjo kažkoks priepuolis, pastaroji pradėjo lakstyti po kambarį, aiškinti, jog myli savo buvusį draugą. Jis S. bandė nuraminti, bet ši nesileido raminama. Jis pasiliko viename kambaryje, o draugė kitame. Po kiek laiko S. atėjo ir pasakė, kad paskambino savo buvusiam draugui, kuris netrukus atvažiuos. Jis nepatikėjo, nes negirdėjo jokio skambučio. S. vėl patikino, kad buvęs draugas atvažiuos, jis pasakė, kad tegul važiuoja, nieko blogo tame nemato. Iš ankstesnių pašnekesių su S. girdėjo, kad jos buvęs vaikinas yra labai agresyvus, kai pastaroji nusprendė minėtą draugą palikti, šis pastarajai pradėjo grasinti. Kai draugė suprato, kad padarė didelę klaidą, pasigirdo skambutis į duris. Ilgą laiką durų niekas neatidarė. Jis nuėjo į vonios kambarį (tiksliai nepamena), o draugė nuėjo link durų, atidarė šias ir išėjo į laiptinę. Jis pagalvojo, jog atvažiavo S. draugė, todėl nuėjo prie buto durų ir pasižiūrėjo per akutę, ten pamatė prie durų stovinti vyrą. Suprato jog tai S. buvusysis. Žinodamas iš pasakojimo, kad tas vyras yra agresyvus, suprato, kad jam kilo realus pavojus, todėl iš vidaus užrakino duris ir ketino kviesti policiją, kad galėtų ramiai išeiti iš buto, bet tuo momentu draugė pradėjo belstis į duris, sakyti, kad jis įleistų. Jis atidarė duris ir tuo momentu prie jo priėjo minėtas vyras bei kelis kartus kumščiu trenkė jam į veidą, sakydamas, jog jį užmuš. Kai jis parkrito, minėtas vyras spardė jį kojomis į galvos, pilvo ir nugaros sritį. Jis spėjo tik rankomis užsidengti galvą. Vėliau šis vyras jį ištempė iš buto ir įtempė į liftą, kartu nusileido į apačią. Jis minėto vyro paklausė, kas atsitiko, šis jam nieko nepaaiškino. Tada tas vyras jį paliko apačioje ir grįžo į butą, iš kur atnešė jo paliktus daiktus, o tiksliau rankinį laikrodį, piniginę, kurioje buvo apie 200 eurų (kupiūromis), vyrišką rankinę. Kiek laiko prabuvo laiptinės apačioje, neatsimena. Atsipeikėjęs, apie 5.03 val., iškvietė policiją. Kartu su pareigūnais pakilo į viršų. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų niekas neatidarė. Ar tas vyras galėjo išeiti tuo momentu, kai jis gulėjo laiptinėje, nežino. Atvykusi greitoji pagalba išvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo diagnozuoti galvos ir nosies sumušimai ir piršto lūžis. Daktarai papildomai patarė jam nueiti į savo polikliniką pakartotiniam pasitikrinimui. Prie apklausos prideda apžiūros lapus (t. 1, b. l. 18).

Papildomai apklaustas 2017-01-12 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad su S. L. yra draugai, bet ne pora. Kaip ir minėjo savo pirmoje apklausoje, po to, kai su S. išgirdo skambutį į duris, kažkurį laiką nedarė durų ir sėdėjo tyliai, kad asmuo, buvęs laiptinėje, jų negirdėtų. Po kiek laiko jis nuėjo į tualetą ar link virtuvės, tiksliai neprisimena, ir tuo metu S. iš buto išėjo į laiptinę. Atsisukęs jis pamatė, kad užsidarinėja buto įėjimo durys. Likęs S. bute jis priėjo prie durų pažiūrėti pro akutę, kas darosi laiptinėje, kas atvažiavo. Pro akutę jis pamatė laiptinėje stovintį vyrą, jam pasirodė, kad tai S. buvęs vaikinas, nes kažkada ankščiau S. jam rodė pastarojo nuotrauką, be to, sakė, kad šiam spėjo parašyti SMS pranešimą, prašydama atvažiuoti. Jis išsigando, kadangi S. pasakojo, kad buvęs vaikinas yra agresyvus, todėl jis užsirakino bute. Asmuo laiptinėje liepė atidaryti duris, pradėjo kažkam skambinti. Pagalvojęs, kad minėtas vyras skambina į policiją, jis atrakino duris. Jam stovint bute netoli durų, į butą įėjęs asmuo nieko jam nepasakęs kumščiu sudavė jam į veidą (jam atrodo, kad smūgis buvo tiesiai į nosį). Nuo to smūgio jis atsitrenkė į sieną ir nukrito. Tada vyras pradėjo spardyti jį kojomis, siekdamas pataikyti į veidą. Mano, kad vyras jam sudavė ne mažiau 4 smūgių į veidą. Bandydamas apsiginti jis veidą uždengė rankomis, tada pastarasis pradėjo spardyti jį į krūtinės sritį, suduodamas ne mažiau 4 smūgių. Jis tam vaikinui pasakė, kad šis taip jį užmuš, bet jam atrodo, kad vaikinas nieko neatsakė, o pradėjo spardyti į galvą. Kadangi veidą buvo uždengęs rankomis, smūgiai buvo į viršutinę galvos dalį. Jam atrodo, kad po 3 smūgių į viršutinę galvos dalį jis prarado sąmonę, nes kas vyko toliau, neatsimena. Atmintis sugrįžo, kai vyras, paėmęs jį už striukės atlapų (jam atrodo, kad striukę jis užsidėjo prieš atidarant duris, kai išgirdo, kad skambina į policiją), tempė pro buto duris tiesiai į liftą. Tuo metu jis vaikinui dar pasakė, kad policijai šio neskųs, tai pasakė, kad pastarasis daugiau nebemuštų. Be to, jis visą laiką kartojo, kad jis su S. ne pora, ir klausė, už ką šis jį mušė. Vyras nieko jam neatsakė. Jie kartu liftu nusileido į 1-ąjį aukštą, vyras buvo labai susinervinęs, atrodė, kad vėl pradės jį mušti. Lifte jis gulėjo, ar vaikinas jį pastatė, ar jis pats atsikėlė, neprisimena. Jie kartu išėjo iš lifto ir jis pastebėjo, kad neturi rankinės. Tada vyras grįžo į butą ir atnešė visus jo daiktus: vyrišką rankinę, piniginę su pinigais, rankinį laikrodį. Jis išėjo iš laiptinės ir kažkiek paėjęs paskambino 112 bei paaiškino, kas atsitiko. Vyras liftu grįžo į viršų. Policijos pareigūnų jis sulaukė šalia minėto namo, kažkokiu momentu buvo užėjęs už namo kampo. Vėliau su atvykusiais pareigūnais nuėjo prie S. buto, bet durų niekas neatidarė. Atvykusi GMP brigada nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo nustatyti galvos ir plaštakos sumušimai bei kairės plaštakos 3-iojo piršto lūžis. Nosies jam niekas netikrino. 2016-11-07 jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją Vilniaus Šeškinės poliklinikoje, kur po papildomų tyrimų paaiškėjo, kad jam sulaužyta nosis. Jam buvo išrašytas siuntimas į Santariškių ligoninę, į kurią jis kreipėsi 2016-11-10. Jam buvo paskirta nosies operacija 2016 m. lapkričio 28-29 d., tačiau operacija daryta nebuvo, nes jam pablogėjo sveikata ir operaciją jis perkėlė, galutinis terminas, iki kada gali šią atlikti, yra 2017-12-20. Po šio įvykio dėl galvos svaigimo, skausmo, pablogėjusio regėjimo jis kreipėsi į neurologą Šeškinės poliklinikoje. Kur buvo S. tuo metu, kai jis buvo mušamas, pasakyti negali, nes, kiek prisimena, jos šalia nematė. Vakare prieš tą įvykį jis kartu su S. vartojo alkoholinius gėrimus, jis buvo išgėręs apie 300-350 g. viskio. Dėl 2016-11-06 įvykio jis patyrė turtinę žalą, nes gydymo išlaidos ir vaistai jam kainavo 121,51 Eur, pateikia čekius. Nors drabužius išskalbė, tačiau kraujo dėmės liko ir drabužiai – 40 eurų vertės marškinėliai, 40 eurų vertės džinsai, 150 eurų vertės striukė – yra sugadinti. Jis dirba laisvai samdomu fotografu pagal verslo liudijimą, dėl po patirtų sužalojimų mėnesį trukusio nedarbingumo negalėjo vykdyti savo fotografavimo veiklos, ieškoti klientų, priimti užsakymų, ieškoti kitų pajamų šaltinių, dėl to patyrė nuostolį – 800 Eur. Be to, jis negalėjo vykdyti nuotraukų paruošimo darbų jau nufotografuotiems klientams, dėl to pirko mokamas paslaugas, kad jam padėtų retušuoti nuotraukas, tai jam kainavo 200 Eur, pateikia banko išrašą. Dėl sulaužytos nosies bei iškreiptos pertvaros reikės daryti nosies plastinę operaciją. Įvertinus rinkos kainas, už tokią operaciją turės sumokėti 2300 Eur, ambulatoriniam gydymui išeis apie 100 Eur. Po operacijos nedarbingas bus apie mėnesį laiko – nuostolis 800 Eur, nosis pilnai sugis maždaug per metus laiko, per tą laiką reikės periodiškai lankytis pasirinktoje klinikoje apžiūrai, kiek tai kainuos, sunku prognozuoti. Be to, apsilankydamas pas gydytojus patyrė kuro išlaidas – 30 Eur, todėl turtinės žalos bendrą nuostolį įvertina 4581,51 Eur. Be to, jam buvo padaryta ir neturtinė žala, nes patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sukrėtimą bei emocinį stresą. Niekaip negalėjo ir iki dabar negali suprasti, kodėl ir už ką jo vos neužmušė žmogus, kurio niekada nebuvo sutikęs, niekada nepažinojo ir niekada nebuvo šiam kaip nors pakenkęs. Ilgą laiką gydėsi, vartojo ir iki dabar vartoja vaistus, nes galvos skausmai vis nesiliauja ir neretai atsinaujina, taip pat dėl sėdimo darbo pobūdžio visada jaučia didelį diskomfortą, nes sumuštas uodegikaulis dar ir dabar neužgijo, taip pat dėl tos pačios priežasties jis negali gulėti ant nugaros. Po traumos smarkiai pablogėjo atmintis, neišeina ryškiai ir aiškiai dėstyti minčių. Pastoviai jaučia neramumo ir nesaugumo būseną, pasidarė piktas, irzlus, nebesijaučia toks pats žmogus, koks buvo iki sumušimo. Iki dabar vartoja raminamus vaistus, taip pat yra priverstas gerti migdomuosius vaistus, be kurių negali užmigti. Labai išgyvena dėl išsikreivinusios nosies, iki traumos nosis turėjo labai nedidelį pakrypimą į kairę pusę, dabar kreivumas ir forma ryškiai pakito į blogesnę pusę. Lūžęs pirštas taip pat neatsistatė iki galo, lankstant jaučiamas skausmas, pilnai nesusilenkia. Visą laikotarpį po traumos jis jaučia didelį stresą dėl to, kad galėjo numirti, jog neaišku, ar pavyks morališkai ir fiziškai atsistatyti iki galo, taip pat bus reikalinga plastinė nosies operacija, neaišku, kiek užsitęs gydymas. Dėl nenudirbtų darbų, įsipareigojimų klientams, kurie jam patikėjo fotografuoti jų vestuves ir laukia vestuvinių nuotraukų, apie savo sumušimą niekam iš klientų nepranešė, nes nenorėjo sukelti neigiamų emocijų, dėl to yra priverstas ieškoti įvairių pasiteisinimų, meluoti, taip gadindamas per ilgus metus uždirbtą gerą reputaciją. Todėl neturtinę žalą įvertina 6500 eurų (t. 1, b. l. 21-22).

Apklausta 2016-11-17 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. parodė, kad 2016-11-05, apie 19.00 val., ji susitiko su A. G. prie jos namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jie buvo susitarę kartu nuvykti pasidaryti masažus į Vilniaus centrą ir kartu ten nuėjo. Po masažų jie užsuko į parduotuvę, po to nuvyko į jos namus. Namuose jie kalbėjosi, klausėsi muzikos, išgėrė alkoholio. Tuomet A. pradėjo jai rodyti, kaip reikia taisyklingai fotografuotis, stovėti ir t. t., tuomet pasiūlė pasibučiuoti, bet ji atsisakė ir pasakė, kad nenori, tačiau A. toliau prašinėjo. Galiausiai jie atsigulė miegoti, ji atsigulė su rūbais, o A. nusirengė ir liko tik su apatiniais, pradėjo ją liesti, prašė, kad ir ji nusirengtų. Po kurio laiko A. užvirto ant jos, bet ji pasitraukė, išlipo iš lovos, apsiverkė ir paprašė A. išeiti. A. pasakė, kad niekur neis. Tuomet ji paskambino savo draugui V. B. ir paprašė, kad šis atvažiuotų. Pasakius A., kad atvažiuoja jos draugas, A. pasiėmė peilį ir atsisėdo ant kėdės. Kai atvažiavo draugas, ji po kurio laiko nuėjo ir atidarė duris, išėjo į laiptinę, o A. tuomet užsirakino jos bute. Jos draugas paskambino į policiją ir pasakė, kad jie negali įeiti į butą, kad bute yra užsirakinęs pašalinis žmogus. Po kurio laiko įspėjus užsirakinusį A., kad tuoj atvažiuos policija, A. duris atrakino ir jos draugas įėjo į vidų bei užsirakino su A.. Ji į vidų neįėjo, nes durys buvo užrakintos. Tada A. atrakino duris ir išėjo į liftą. Po kurio laiko A. grįžo pasiimti daiktų, jos draugas šiam daiktus padavė. Kad A. muštų jos draugas, ji nematė, nes durys buvo užrakintos ir ji nieko negirdėjo. Kai išėjo A., po kurio laiko išvyko ir jos draugas. Kažkur po 20 min. ji išgirdo skambutį į duris, bet nėjo jų atidaryti, nes pagalvojo, kad čia A. (t. 1, b. l. 59-61).

Papildomai apklausta 2017-04-19 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. parodė, kad gali papildyti, jog A. G. yra jos pažįstamas, tačiau tarp jų jokių artimų santykių nėra, jie ne pora. Kaip ir minėjo savo pirmoje apklausoje, 2016-11-05, apie 19 val., ji su A. susitiko prie jos namo, po ko nuvažiavo į Vilniaus centrą, į jos butą grįžo po 22 val., kartu užėjo į jos butą, kur bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau po kurio laiko (kada tiksliai, nurodyti negali) A. pradėjo prie jos lįsti, siūlydamas artimus santykius, prašė pabučiuoti. Kai ji stovėjo, A. užsivirto ant jos, bet ji pasitraukė ir liepė šiam išeiti, tačiau A. virtuvėje paėmęs virtuvinį peilį, atsisėdęs ant kėdės ir laikydamas rankoje peilį pasakė, kad niekur neis. Tuo metu A. buvo labai girtas ir nors tuo metu jai peiliu negrasino, peilio į jos pusę nukreipęs nebuvo, o tiesiog laikė rankose, ji išsigando, nes nežinojo, ką tokiame stovyje gali padaryti, todėl nutarė paskambinti buvusiam draugui V. B.. Kai A. pradėjo prie jos lįsti, ji apsiverkė ir kai skambino V. B., verkė, ji tik paklausė, ar V. gali pas ją atvažiuoti. V. tuo metu neklausė, kas atsitiko, o ji nieko nepasakojo. V. atsakė, kad atvažiuos, atvažiavo maždaug po 20 minučių. Per tą laiką ji dar kelis kartus prašė A. išeiti, tačiau šis kartojo, kad niekur neis, ir toliau laikydamas rankoje peilį sėdėjo ant kėdės, nieko jai nedarydamas ir negrasindamas. Kai išgirdo skambutį į buto duris, ji duris atidarė ne iš karto, nes dar prašė A. išeiti, sakė, kad atvažiavo jos draugas. A. buvo užsispyręs ir sakė, kad vis tiek niekur neis. Tada ji atidarė duris ir išėjo į laiptinę. V. nieko neaiškino, kas atsitiko, buvo užsiverkusi, tik pasakė, kad vyras, likęs jos bute, rankose laiko peilį. Tuo metu A. užsirakino jos bute ir nei ji, nei V. negalėjo užeiti į butą. V. iš savo telefono paskambino 112 ir pasakė, kad asmuo užsirakinęs bute, neįleidžia į butą. Ji ir V. beldėsi į butą, sakė A., kad paskambino į policiją. Po kiek laiko A. atsirakino ir V. užėjo į butą. Kas ten tarp jų atsitiko, ji nematė, nes liko laiptinėje. Jokių garsų bute negirdėjo. Po kiek laiko A. su V. išėjo iš jos buto ir kartu nuėjo link lifto, iškvietė liftą ir kartu išvažiavo. Kad A. būtų sumuštas, ji nepastebėjo, kadangi A. veidu į jos pusę atsisukęs nebuvo, ji matė tik A. nugarą. Neatrodė, kad A. būtų bloga. Kol A. ir V.j laukė lifto, nekonfliktavo. Ar tarpusavyje bendravo, pasakyti negali, nes labai greitai atvažiavo liftas ir ji nuėjo į butą. Po kiek laiko į butą grįžo V., kuris pasakė, kad A. jos bute paliko kažkokius savo daiktus. Ji V. padavė A. rankinuką, ar buvo palikęs dar ką nors, nepamena, ir V. su rankinuku išėjo. Vėliau dar grįžo, jie kažkiek pakalbėjo. Pokalbio metu V. nesakė, kad mušėsi su A., vėliau V. išėjo. Dar po kažkiek laiko kažkas skambino į buto duris, tačiau ji prie durų priėjusi nebuvo ir durų neatidarinėjo. Kad buvo atvykę policijos pareigūnai, nežinojo, nuėjo miegoti. Po to įvykio su A. daugiau nebendravo (t. 1, b. l. 64)

Papildomai apklausta 2017-04-27 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. parodė, kad dėl jai pateiktų 2016-11-06 jos ir A. G. SMS pranešimų gali paaiškinti, kad kas 2016-11-06, apie 4.30 val., įvyko jos bute tarp A. G. ir V. B., ji nežino ir nematė, nes po to, kai A. atrakino jos buto duris, o V. B. užėjo į jos butą, ji liko laiptinėje ir jokio triukšmo, ginčo tarp vyrų savo bute ji negirdėjo. Ji bandė užeiti į savo butą, kol abu vyrai buvo jos bute, bet buto durys buvo užrakintos (kas antrą kartą užrakino buto duris, nežino). Kad A. iš jos buto išėjo sumuštas, ji taip pat nematė, nes, kaip minėjo, nuo to laiko, kai A. išėjo iš buto iki užėjo į liftą, ji A. matė tik iš nugaros pusės ir ar tuo metu A. veidas buvo sumuštas, pasakyti negali. Skambindama V. ir prašydama atvažiuoti ji net negalvojo, kad pastarasis gali sumušti A. ir šio mušti neprašė. Po įvykio ji parašė A., klausdama „kaip tu?“, nes pastarasis buvo stipriai išgėręs (vienas išgėrė butelį viskio), be to, norėjo išsiaiškinti, kas įvyko. Klausdama „kaip tu?“, ji nežinojo, kad A. buvo padaryti kūno sužalojimai. Kai A. jai parašė, kad buvo sumuštas ir kad buvo padaryti rimti kūno sužalojimai, ji norėjo su A. susitikti ir įsitikinti, kad šis tikrai buvo sumuštas. Ji iki šiol nežino, kas tarp vyrų įvyko jos bute, nes po šių SMS pranešimų ji su A. daugiau nebendravo. V. ji taip pat nematė, šis jai kelis kartus skambino, bet apie tai, kas įvyko bute, nieko nesakė, o ji ir neklausė. Parašė A. G. SMS pranešimus dėl kompensacijos ir dėl gydymo kainos, kad įsitikintų, jog šis buvo sumuštas, be to, jai buvo nemalonu, kad dėl jos įvyko tas konfliktas, dėl to, kad reikėjo A. išprašinėti išeiti iš jos buto. Kaip ir minėjo, iki šiol nežino, kur ir kokiomis aplinkybėmis A. buvo padaryti kūno sužalojimai ir apie tai nieko paaiškinti negali (t. 1, b. l. 65).

Liudytojas R. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-11-06, apie 5.03 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. G. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), laukia pranešėjas, kurį sumušė draugės buvęs vaikinas. Atvykus nurodytu adresu juos prie minėto namo pasitiko nukentėjusysis A. G., kuris paaiškino, kad buvo pas draugę bute, (duomenys neskelbtini), kur jį sumušė draugės buvęs vaikinas. Kartu su nukentėjusiuoju jie nuėjo prie nurodyto buto, skambino į duris, tačiau buto durų niekas neatidarė. Atvykusi GMP nuvežė A. G. į Lazdynų ligoninę. Ar ant nukentėjusiojo veido buvo kokie nors sužalojimai, nepamena. Kitų šio įvykio aplinkybių taip pat nurodyti negali (t. 1, b. l. 67).

2017-04-24 akistatos tarp įtariamojo V. B. ir nukentėjusiojo A. G. metu užfiksuotos šios aplinkybės: uždavus klausimą nukentėjusiajam A. G., kokiomis aplinkybėmis 2016-11-06 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jam buvo padaryti kūno sužalojimai, A. G. atsakė, kad nurodytą dieną, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo su pažįstama S. L.. Apie 03-04 val. išgirdo skambutį į buto duris. Kažkurį laiką nei jis, nei S. durų neatidarinėjo, po to S. atidarė buto duris ir išėjo į laiptinę. Bute jis liko vienas. Pažiūrėjęs pro buto durų akutę pamatė laiptinėje stovintį, kaip dabar žino, priešais sėdintį vyrą. Kadangi prieš tai S. pasakojo, kad turi atvažiuoti jos pažįstamas, kuris yra agresyvus, kad jam gali kilti grėsmė, be to jis buvo išgėręs, todėl nutarė užsirakinti ir užrakino buto duris iš vidaus. Norėjo skambinti į policiją, pagalvojo, kad pareigūnai atvažiuos ir jis ramiai išeis. Tačiau pažiūrėjus pro akutę jam pasirodė, kad V. B. jau skambino į policiją, todėl jis pats neskambino ir pagalvojo, kad jį gali apkaltinti, kad jis įsiveržė į butą ir neįleidžia S. į butą, todėl pasiruošęs išeiti iš to buto atidarė buto duris. Tik atidarius duris bei atsitraukus kelis žingsnius atgal į butą užėjo priešais sėdintis asmuo ir nieko jam nesakydamas iškart kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą. Nuo to smūgio jis atsitrenkė į sieną ir nukrito ant grindų. Tada šis asmuo sudavė jam dar ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į galvos sritį. Jis buvo uždengęs galvą rankomis. Mano, kad kažkokiam laikui buvo praradęs sąmonę, nes vienu tarpu nieko nepamena. Atsimena, kad šis asmuo, paėmęs jį už striukės, vilko į lifto kabiną. Jie kartu atsidūrė lifto kabinoje. Toliau šis asmuo jo nemušė. Kai nusileido į pirmą aukštą, jis pastebėjo, kad neturi savo daiktų, kuriuos šis asmuo jam atnešė. Toliau fizinio smurto šis asmuo jo atžvilgiu nenaudojo. Mano, kad viso įvykio metu S. buvo laiptinėje ir turėjo matyti, kaip šis asmuo jį ištempė iš buto. Uždavus klausimą įtariamajam V. B., ar jis girdėjo parodymas, ar suprato, ar patvirtina, V. B. atsakė, kad parodymus girdėjo, suprato, patvirtina iš dalies. Užėjęs į S. butą jis priešais sėdinčio asmens nemušė. Jokio pokalbio tarp jų nebuvo, viskas vyko labai greitai. Jam užėjus į butą nukentėjusysis apsirenginėjo striukę, pasakė jam: „išeik“ ir jis išėjo. Jis jo nemušė ir iš buto į lifto kabiną netempė. Tuo metu S. stovėjo laiptinėje, prie buto durų. Nukentėjusysis užėjo į lifto kabiną, jis užėjo į kabiną jam iš paskos ir jie kartu nusileido į pirmą aukštą. Pirmame aukšte šis asmuo pasakė, kad bute pamiršo piniginę, rankinę ir jis jam minėtus daiktus atnešė iš buto. Neturėjo tikslo ir nemušė šio asmens, pastarasis buvo girtas ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo padaryti kūno sužalojimai, paaiškinti negali. Nukentėjusysis A. G. parodė, kad lieka prie savo parodymų. Tvirtina, kad S. bute jį sumušė priešais sėdintis asmuo. Įtariamasis V. B. parodė, kad lieka prie savo parodymų, šio vyro jis nemušė (t. 1, b. l. 106).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G165/2017(01), konstatuota, kad remiantis A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, kad A. G. padaryti šie kūno sužalojimai: 1.1. Veido poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos (2016-11-06). 1.2. Nosies kaulų lūžis, kairės plaštakos III-io piršto tolimojo pirštakaulio lūžis su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicinos pagalbos (2016-11-06). Nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicinos pagalbos. Apie tikslesnį sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės pasisakyti. Išvados 1.2. punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Apie trauminių poveikių skaičių, kuriais buvo padaryti išvados 1.1. punkte nustatyti kūno sužalojimai, pasisakyti nėra galimybių, kadangi medicinos dokumentuose nėra nurodytas konkretus jų kiekis ir lokalizacija. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka (t. 1, b. l. 30-31).

2017-06-15 specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad A. G. nustatyti kūno sužalojimai, tai yra veido poodinės kraujosruvos ir nosies kaulų lūžis, kairės plaštakos III-io piršto tolimojo pirštakaulio lūžis su aplinkine poodine kraujosruva, visumoje nebūdingi kritimui ant kieto buko paviršiaus. Nustatyti kūno sužalojimai pagal jų lokalizaciją ir makromorfologinį vaizdą iš išvadoje pateiktų medicinos dokumentų labiau būdingi tiesioginiams trauminiams poveikiams. Anot eksperto, A. G.nustatytų kūno sužalojimų vietos yra pasiekiamos jo ranka (t. 1, b. l. 36).

Policijos ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016-11-06, 05.03 val., gautas A. G. pranešimas, jog jį sumušė nepažįstami asmenys, nurodys, kur slepiasi, jam 31 metai. Patikrinus gautą pranešimą nustatyta, kad pranešėją (duomenys neskelbtini) sumušė draugės buvęs vaikinas. Pranešėjas sumušusio vaikino duomenų nežino. Iki policijos atvykimo įtariamasis pabėgo, o mergina buto durų neatidarė. GMP 0882 su nukentėjusiuoju išvyko į Lazdynų ligoninę. Susiskambinta su pranešėju, šiuo metu bendrauti su policija atsisako, aiškindamas, jog jaučiasi blogai. Kitą dieną pats savarankiškai kreipsis į policijos komisariatą. Lazdynų RVUL slaugytoja B. informavo, kad GMP 2016-11-06, 04:50 val., pristatė pilietį A. G., kuriam buvo diagnozuotas galvos ir nosies sumušimas, kairės plaštakos 3 piršto lūžis. Po suteiktos pagalbos paleistas namo (t. 1, b. l .11).

2017-04-26 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro gauti 2016-11-06 garso įrašai. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2016-11-06, 04.53 val., skambutis iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu skambinęs vyras praneša, kad jo draugės bute, adresu (duomenys neskelbtini), 11 aukštas, užsirakino svetimas žmogus ir neatidaro durų, taip pat nurodo, kad žmogus gana girtas ir kažkaip pažįstamas ir pabaigoje praneša, kad ką tik atidarė duris (girdisi atrakinamų durų garsas). Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2016-11-06 taip pat užregistruoti du skambučiai iš telefono, kurio abonento numeris + (duomenys neskelbtini). Iš šio telefono numerio 2016-11-06, 05.02 val., skambinęs vyras praneša, kad jį ką tik sumušė, (duomenys neskelbtini), laukia policijos, nurodo, kad reikia ir greitosios, kad jam 31 metai, kad jam sumušta nosis, galva, viskas, kad jo pavardė G., kad jį sumušė nepažįstami asmenys, kad jis žino, kur jie randasi, operatorius nurodo laukti greitosios ir policijos. Iš šio telefono numerio 2016-11-06, 05.08 val., skambinęs vyras klausia, ar atsiųs pagalbos į S. Nėries g., kiek jam laiko reikės laukti, operatorė nurodo laukti, atvažiuos (t. 1, b. l. 92-93).

VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stoties“ kvietimo kortelėje užfiksuota, jog greitoji medicinos pagalba 2016-11-06, 05:04 val., buvo iškviesta adresu (duomenys neskelbtini), brigada Nr. 0882 atvyko 05:19 val., ir pasiėmė A. G., kuriam buvo diagnozuotas galvos sumušimas, nosies sumušimas, nosikaulio lūžimas, kairės plaštakos sumušimas. Kortelės grafoje „papildoma informacija“ nurodyta, jog pacientas neblaivus, sklinda alkoholio kvapas, iš paciento žodžių, jį sumušė nepažįstamas, skundžiasi galvos skausmu, silpnumu. Į ligoninę pacientas pristatytas 05.47 val. (t. 1, b. l. 96-97).

2017-04-25 nukentėjusysis A. G.tyrėjai el. paštu pateikė susirašinėjimo su vartotoju „S.“ žinutes laikotarpiu nuo 2016-11-06, 4.58 val., iki 2017-05-15, 0.08 val. Nukentėjusiojo A. G. pagal 2017-06-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateiktu planšetiniu kompiuteriu apžiūrėtas socialiniame tinkle „Facebook“ A. G.paskyroje esantis susirašinėjimas su vartotoju „S.“ laikotarpiu nuo 2016-11-06, 4.58 val., iki 2017-05-15, 13.44 val. Iš susirašinėjimo matyti, kad yra kalbama apie 2016-11-06 įvykį (t. 1, b. l. 75-77, 78-85).

Motyvuojamoji dalis

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka kaltinamojo V. B. kaltei dėl smurtavimo prieš nukentėjusįjį A. G. ir tokiu būdu padarius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą pagrįsti.

Kaltinamasis V. B. savo kaltės dėl nesunkaus A. G. sveikatos sutrikdymo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas parodymus teisme nepripažino, teigė, jog A. G. jis nemušė, nieko jam nedarė. Nurodė, kad jis tik atvyko draugės S. L. prašymu iki jos buto, o S. L. išėjus į laiptinę ir pasakius, kad jos bute sėdi pažįstamas su peiliu, tas bute buvęs jam nepažįstamas vyras, tai yra A. G., užsirakino ir duris atidarė tik tuomet, kai jis pradėjo skambinti pagalbos telefonu. A. G. atidarius buto duris jis užėjo į butą, kur A. G. jau dėjosi striukę ir stumdamas jį išeidinėjo pro duris, nesulaukęs atsakymo, kas ten vyksta jis tiesiog leido A. G. išeiti ir kartu su juo nusileido liftu į apačią, vėliau dar jam atnešė pas draugę bute paliktus daiktus, pats dar kelioms minutėms grįžo pas S. L. į butą ir nusileidęs į apačią prie mašinos A. G. daugiau nematė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, kaltinamojo parodymai tik maža dalimi atitinka objektyvią tiesą, esminėse detalėse jie neatitinka kitų bylos įrodymų, todėl teismas jo parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų įrodymų turinį, o parodymų dalį, kurioje jis neigė savo nusikalstamus veiksmus, atmeta kaip kitais įrodymais paneigtą gynybinę versiją.

Byloje ginčo dėl to, kad V. B. 2016-11-06, apie 4.55 val., S. L. prašymu buvo atvykęs prie S. L. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir į minėtą butą buvo užėjęs bei trumpam užsidaręs duris bendravo su nukentėjusiuoju A. G., nėra. Tačiau byloje yra ginčas dėl to, kas bute vyko tuomet, kai į butą užėjęs V. B. uždarė duris, kadangi kaltinamasis teigia, jog nukentėjusiojo jis nemušė, o nukentėjusysis tvirtina, jog buvo sumuštas kaltinamojo. Nukentėjusysis A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog, kai jis atidarė S. L. buto duris, į butą užėjo V. B. ir uždaręs duris kumščiu trenkė jam į nosį, nuo to smūgio jis parkrito, o parkritus V. B. spardė jį kojomis į galvos, pilvo ir nugaros sritį, jis spėjo tik rankomis užsidengti galvą. Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. O tai, kad nukentėjusysis jam suduotų smūgių skaičių, taip pat vietas, į kurias jam buvo smūgiuota, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duodamas parodymus nurodė šiek tiek skirtingai, teismo vertinimu, šiuo atveju jo parodymų nepatikimais ar prieštaringais nedaro, kadangi normalu, kad kai žmogus yra mušamas, jis jam suduotų smūgių neskaičiuoja, tiksliai visko nurodyti negali. Tuo tarpu teismo neįtikina kaltinamojo versija, kad jis šioje situacijoje išliko ramus ir nieko nedarė, kadangi, kaip matyti iš jo parodymų atvykęs pas savo buvusią merginą S. L. pamatė ją apsiverkusią, šoko būsenoje, taip pat sužinojo, jog jos bute yra kažkoks vyras su peiliu, kuris dar bute ir užsidarė, todėl esant tokioms aplinkybėms tikrai labai tikėtina, kad kaltinamasis galėjo griebtis smurto. Šiuo atveju teismas pažymi, kad kas vyko S. L. bute ten užsidarius V. B. ir A. G., niekas, apart kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nematė. Kad šio įvykio metu su V. B. ir A. G. buvusi S. L. tuo metu, kai kaltinamasis su nukentėjusiuoju užsidarė bute, buvo laiptinėje ir kas minutę ar kelias minutes tuo metu vyko jos bute, ji nematė, nurodė ne tik pati liudytoja apklausta S. L., bet taip pat ir kaltinamasis bei nukentėjusysis. Tačiau, kaip matyti tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo, tiek ir iš liudytoja apklaustos S. L. parodymų, S. L. matė, kaip V. B. ir A. G. po kelių minučių išėjo iš jos buto, tai yra ši liudytoja turėjo matyti, kaip atrodė nukentėjusysis. Tačiau apklausta ši liudytoja nurodė prisimenanti aplinkybes, kurios yra naudingesnės jos buvusiam vaikinui – kaltinamajam, o būtent, kad nematė, jog V. B. būtų mušęs A. G., būdama už durų laiptinėje jokių garsų negirdėjo, A. G. sumušto nematė, išeinantį iš buto matė jį tik iš nugaros, kad nežino, kokiomis aplinkybėmis A. G. patyrė sužalojimus. Teismo vertinimu, S. L. parodymai apie tai, kad ji A. G. išeinantį iš buto matė tik iš nugaros ir kaip jis atrodė, ar buvo sumuštas ar ne, ji nematė, yra visiškai nelogiški ir neįtikinami, kadangi ji laiptinėje stovėjo iš karto už durų ir išeinančius iš buto žmones ji tikrai turėjo matyti tiesiai prieš save. Iš nugaros matyti nukentėjusįjį ji galėjo nebent tuo atveju, jeigu, kaip sako nukentėjusysis, jis iš buto V. B. buvo ištemptas už pakarpos, kas šiuo atveju tik patvirtintų nukentėjusiojo parodymus apie jo sumušimo aplinkybes. Be to, teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai tikėti liudytojos S. L. parodymais ne tik dėl to, kad jie kai kuriose vietose yra nelogiški, prieštaringi ir neįtikinami, tačiau ir dėl to, kad ši liudytoja yra vienaip ar kitaip susijusi su kaltinamuoju (buvęs jos vaikinas) ir nukentėjusiuoju (jos draugas, su kuriuo įvykio metu įvyko konfliktas) ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Tačiau visgi, minėtos liudytojos parodymus sugretinus su kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais, teismas turi galimybę padaryti objektyvias išvadas dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Į baudžiamąją bylą yra pateiktas A. G.socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje esantis susirašinėjimas su vartotoju „S.“ laikotarpiu nuo 2016-11-06, 4.58 val., iki 2017-05-15, 13.44 val., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas ir buvo nustatyta, kad yra susirašinėjama tarp A. G. ir S. L. (t. 1, b. l. 75-77, 78-85). S. L. taip pat neneigė, jog po įvykio susirašė su A. G.. Kaip matyti iš susirašinėjimo, jame yra kalbama būtent apie 2016-11-06 įvykį S. L. bute. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų (t. 1, b. l. 92), 2016-11-06, 04:53 val., V. B. dar skambino bendruoju pagalbos telefonu dėl to, kad S. L. bute buvo užsirakinęs A. G., pokalbis truko 51 s ir pokalbio pabaigoje A. G. atidarė duris, taigi duris jis atidarė maždaug 04:54 val. Kaip matyti tiek iš kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos S. L. parodymų, bute dviese užsidarę V. B. ir A. G. buvo apie 1-2 minutes. Taigi 04:58 val., A. G. jau turėjo būti išėjęs iš S. L. buto, todėl, kaip matyti iš minėto susirašinėjimo, S. L. pirmą žinutę: „atsiprašau be proto“, A. G. parašė vos šiam išėjus iš buto, tai yra 2016-11-06, 04:58 val., kas rodo, jog bute iš tikrųjų kažkas įvyko. Be to, iš kitos dienos, tai yra 2016-11-07 žinučių matyti, kad S. L. klausia A. G., kaip jis, šis atsako, kad labai blogai, toliau S. L. klausia: „kas tau?“, o A. G. atsako: „daugybė traumų, lūžo pirštas, greičiausiai lūžo šonkauliai, eisiu dar tirtis išsamiau, ką tu jam pasakei ir už ką čia viskas buvo?“. S. L. į tai atsako: „Nu (necenzūriniai žodžiai). Nieko nepasakiau, nesupratau pati, kas vyksta ir dėl ko“, o A. G. toliau klausia: „Kodėl tu nieko nedarei, kai mane spardė, galėjo gi užmušti“. S. L. atsako: „aš laiptinėje buvau, užrakino duris iš vidaus, negalėjau į eiti“, A. G. vėl klausia: „kodėl nekvietei policijos?, o S. L. atsako: „viskas taip greitai buvo, net nespėjau pamatyti, kas su tavim, nemaniau, kad taip rimta, labai blogai jaučiuosi“. A. G. toliau tęsia: „viskas perduota policijai, jau parašytas pareiškimas, nurodyti tavo duomenys, čia labai rimtas reikalas, labai rimti sužalojimai, aš nebegaliu dirbti, sėdėt negaliu normaliai, akių pakėlęs laikyt, greitu laiku su tavim susisieks paskirtas tyrėjas, tai tavo pačios labui geriau pasakok, kaip viskas buvo iš tikrųjų“. S. L.: „labai blogai“. A. G.: „o tu galvoji, kad po to, kai kažkoks tipas tavęs vos neužmuša ir viską sudarko taip, kad nebegali dirbt nei nieko ir svarbiausia viskas įvyksta visiškai už nieką. Ir po viso šito aš sėdėsiu ir nieko nedarysiu? Aš negalėsiu nei į susitikimus eiti, nei darbus dirbti, matytum, kaip aš atrodau“. S. L. į tai atsako: „suprantu, čia bet kas taip elgtųsi. Pridirbau visiems“. Gal galim kažkaip bandyti pakalbėt ir sutart be policijos?“ Taigi iš šio nukentėjusiojo A. G. ir liudytojos S. L. susirašinėjimo aiškiai matyti, kad A. G. buvo sumuštas S. L. pažįstamo vyro būtent 2016-11-06, apie 04:55 val., S. L. bute, tą žinojo ir suprato ir S. L.. Ir jos parodymai apie tai, kad ji rašydama A. G. atsiprašė jo tik už tai, kad taip nemaloniai baigėsi vakaras, klausė jo, kaip jis jaučiasi tik dėl to, kad norėjo sužinoti, ar jam nėra pagyrių, nes tą vakarą jie nemažai išgėrė ir kad labai nustebo, kai A. G. jai parašė, kad jis patyrė sužalojimų, visiškai teismo neįtikina, kadangi neatitinka jos A. G. rašyto teksto prasmės ir laikytini tik siekiu padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės.

Patį faktą, kad A. G. 2016-11-06, apie 05:00 val., ryto buvo sužalotas patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet ir VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stoties“ kvietimo kortelė, kurioje užfiksuota, kad 2016-11-06, 05:19 val., atvykusi greitoji medicinos pagalba rado A. G. sužalotą, kad A. G. nurodė, jog jį sumušė nepažįstamas, skundėsi galvos skausmu, silpnumu, taip pat ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G165/2017(01), kurioje konstatuojama, kad A. G. padaryti kūno sužalojimai: veido poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos (2016-11-06); nosies kaulų lūžis, kairės plaštakos III-io piršto tolimojo pirštakaulio lūžis su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicinos pagalbos (2016-11-06), vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Specialistas O. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas paaiškinimus taip pat nurodė, kad mažai tikėtina, kad A. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ant kieto paviršiaus, nustatyti kūno sužalojimai pagal jų lokalizaciją ir makromorfologinį vaizdą labiau būdingi tiesioginiams trauminiams poveikiams. Taigi nors šiuo atveju byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. G. nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus, to neginčija ir pats nukentėjusysis, tačiau kaltinamojo ir jo gynėjos iškelta versija, kad nukentėjusysis nustatytus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti krisdamas yra atmetama, kadangi nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis, o išvadą byloje pateikęs specialistas patvirtino, kad A. G. tokių susižalojimų krisdamas pasidaryti negalėjo. Be to, specialistas O. D. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nagrinėjamu atveju A. G. buvo nustatytas naujas nosies kaulų lūžis, kad rentgenogramoje taip pat buvo matyti ir buvę seni nosies lūžiai, kad nosies kaulų lūžis A. G. padarytas 2016-11-06, kadangi jis buvo nustatytas remiantis tiek 2016-11-06, kuomet buvo konstatuotas nosies sumušimas, tiek vėliau, tai yra 2016-11-09, atliktais tyrimais, todėl ta gynybos versija, kad nukentėjusysis nosį susilaužyti galėjo ir kitą dieną griūdamas arba kad tai yra senas nosies lūžis, yra paneigtos specialisto išvada, specialisto paaiškinimais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Šiuo atveju teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad kaip matyti iš byloje esančių Bendrojo pagalbos centro garso įrašų A. G. apie jam padarytus sužalojimus, tai yra, kad jam sumušta nosis, galva, viskas, skambindamas bendruoju pagalbos telefonu pranešė jau 2016-11-06, 05.02 val., tai yra praėjus labai trumpam laiko tarpui nuo paties kaltinamojo V. B. skambučio Bendrajam pagalbos centrui 2016-11-06, 04.53 val., kuomet A. G. dar buvo užsidaręs S. L. bute, todėl A. G. vėliau nei 2016-11-06, 05.02 val., susižaloti negalėjo. Teismo vertinimu, remiantis šiais objektyviais duomenimis, taip pat tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos paaiškinimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apie jų veiksmus, darytina išvada, kad per tokį trumpą laiko tarpą A. G. kažkur kitur nei S. L. bute susižaloti pats nebūtų spėjęs, taip pat, teismo manymu, per tokį trumpą laiko tarpą jo jokie kiti pašaliniai asmenys sužaloti taip pat negalėjo.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. B. 2016-11-06, apie 4.55 val., S. L. prašymu atvykęs prie jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjo į minėtą butą ir tyčia rankomis ir kojomis sudavė A. G. nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 2 smūgius į įvairias kūno vietas, taip padarydamas A. G. veido poodines kraujosruvas, nosies kaulų lūžį ir kairės plaštakos III-io piršto tolimojo pirštakaulio lūžį su aplinkine kraujosruva ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas A. G. sveikatą. V. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. B. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę V. B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (V. B. padarė nesunkų nusikaltimą, veika padaryta tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 127), baustas administracine tvarka, skirtas baudas sumokėjęs, turi kelias galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 120-126), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 129), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (t. 1, b. l. 130), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b. l. 132), dirba (t. 1, b. l. 119), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra nei V. B. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad V. B. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį. Atitinkamai skirtini ir tam tikri įpareigojimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 114). Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį naikintina.

CD laikmena su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro, esanti byloje esančiame voke (t. 1, b. l. 152), paliktina saugoti byloje.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 280,80 € civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų gydant nukentėjusįjį A. G. atlyginimo (t. 1, b. l. 50-54). Pareikštas ieškinys pagrįstas, kadangi nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo veiksmais, todėl tenkintinas pilnai.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. pareiškė civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš kaltinamojo V. B. 5770,63 € turtinės žalos atlyginimui ir 6500 € neturtinės žalos atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 24, t. 2, b. l. 19-23). Nurodo, kad turtinę žalą sudaro: 222,31 € turėtos išlaidos vaistams (Brexin, Ibuprofen, Dolmen (skausmui, priešuždegiminiai), Xanax, Somnols, Hypnozan), kitoms priemonėms (tvarščiai, nuskausminamieji geliai, nosinaitės, valerijono tinktūra), gydytojų mokamoms konsultacijoms, tyrimams (kompiuterinė tomografija, radiologija) (vaistų, kitų priemonių pirkimo kvitai, taip pat kvitai už gydytojų konsultacijas ir tyrimus pridedami); 230 € dydžio nuostoliai už užpuolimo metu sugadintus rūbus: marškiniai, džinsai (kelnės) ir striukė (pridedamos nuotraukos, patvirtinančios rūbų sugadinimo faktą); 1416,24 € negautų darbinių pajamų per laikotarpį nuo 2016-11-07 iki 2016-12-19 (42 dienos), kadangi dėl patirto sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti savo darbo, tai yra turėjo atsakyti potencialiems klientams, norėjusiems užsisakyti jo teikiamas fotografavimo paslaugas (pridedami išrašai iš Sodros apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, metinė pajamų deklaracija už 2016 m., kuri, anot nukentėjusiojo, patvirtina, kad jo mėnesinės pajamos siekia vidutiniškai 1028,50 € per mėnesį 2016 metais arba 33,72 € per dieną 2016 metais); 30 € išlaidų už kurą, kadangi jam reikėjo vykti į gydymo įstaigas, taip pat reikėjo vykti dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo, pratęsimo ir uždarymo (prideda banko sąskaitos išrašą ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijas); 200 € dydžio išlaidos, kurias nukentėjusysis patyrė sumokėdamas nurodytą sumą fotografei K. M. už jo padarytų užsakovui nuotraukų retušavimą, kadangi kito asmens paslaugos retušuojant nuotraukas buvo reikalingos, nes nukentėjusysis negalėjo laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų klientui (į bylą anksčiau pateikta sąskaitos išrašo kopija); 3200 €, kurie reikalingi atvirai nosies ir pertvaros plastikos operacijai, kurią pagal nustatytą diagnozę ir pakitusią sveikatos būklę atlikti rekomendavo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas (pridedama 2017-09-28 gydytojo išvada) bei 472,08 €, nes tokių papildomų pajamų nukentėjusysis neteks atlikus minėtą operaciją, kadangi gydantis gydytojas nurodė, kad atlikus minėtą operaciją nustatytina dvi savaites vengti krūvio (nedarbingumas). Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo, kad jis užpuolimo metu patyrė ypač skausmingą sveikatos sutrikdymą ir kūno sužalojimus – galvos sumušimą, galvos smegenų sutrenkimą (veido poodines kraujosruvas), nosies kaulų lūžį, pirštikaulio lūžį, šonkaulių ir uodegikaulio sumušimą. Patirtų fizinių sužalojimų pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šios dienos – pastovūs ir nuolat atsinaujinantys galvos skausmai, dėl sumušto uodegikaulio negali sėdėti, miegoti ant nugaros, lūžęs pirštas taip pat nėra iki galo sugijęs – liko skausmingas, sunku jį sulenkti, dėl blogos fizinės savijautos negali dirbti – sunku susikaupti, sunku ilgai išsėdėti. Prieš jį įvykdytas smurtinis nusikaltimas sukėlė žalą ne tik jo fizinei, bet ir psichinei sveikatai, dvasinei savijautai. Pirmiausia, jis patyrė pažeminimą, sukrėtimą bei emocinį stresą, mirties baimę nusikaltimo padarymo metu, iki šios dienos jaučia nerimą ir baimę žinodamas, kad be jokios priežasties vos nebuvo užmuštas žmogaus, kurio niekada nebuvo sutikęs, niekada nepažinojo ir niekada nebuvo jam kaip nors pakenkęs, iki šiol jaučiasi nesaugiai. Pažymi, kad dėl patirto ir tokios psichologinės ir dvasinės savijautos jam buvo išrašyti vartoti raminamieji ir migdomieji vaistai, kuriuos vartoja ir šiai dienai. Blogą savijautą įtakoja ir dėl sulaužytos nosies subjaurota išvaizda. Būtent jo patirtos dvasinės ir emocinės kančios ir išgyvenimai yra neturtinės žalos dydį didinantys kriterijai. Vienas iš neturtinės žalos dydį nustatančių kriterijų yra tai, kad dėl stiprių dvasinių ir emocinių neigiamų išgyvenimų, patirto streso, nuolatinės nemigos (prasto miego), dėl to atsiradusio pervargimo jausmo, nukentėjusysis jaučia tiek kūrybinio, tiek fizinio darbingumo sumažėjimą ir kūrybinės kokybės (idėjų ir pan.) stoką. Nemažai rūpesčių kėlė nukentėjusiojo prisiimti, bet laiku neįvykdyti įsipareigojimai klientams, kurie buvo patikėję fotografuoti jų šventes ir laukė šių nuotraukų. Apie užpuolimą niekam iš klientų nepranešė, kadangi nenorėjo sukelti jiems neigiamų emocijų, dėl to buvo priverstas ieškoti įvairių pasiteisinimų, meluoti (dėl darbų terminų nukėlimo, susitikimų atidėjimo ir pan.), taip rizikuodamas per ilgus darbo metus įgyta gera reputacija. 6500 € dydžio neturtinės žalos kompensacija, nukentėjusiojo manymu, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir bent iš dalies galėtų atlyginti jo patirtą fizinį skausmą, didelius dvasinius ir emocinius išgyvenimus bei po to patirtus nepatogumus. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. G. savo pareikštą civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro: jo sumokėti pinigai už vaistus, rentgenus, už plastinę nosies operaciją (į Santariškes nenuvyko, nes operacija buvo nukelta, bet ten jam turėjo daryti operaciją tik dėl kvėpavimo, o jis nori, kad jam būtų atlikta viena operacija, kurios metu nosis būtų sutvarkyta ir dėl kvėpavimo ir dėl nosies pakrypimo), gydymą, rūbus, kelionės išlaidos, mėnesio nedarbingumo laikotarpis, o jam padarytą moralinę žalą sudaro: metai terapijos, nukentėjo jo šeima, jo kūryba, priprato prie migdomųjų vaistų. Dėl šio įvykio jis patyrė didžiulį stresą, pradėjo vartoti vaistus, jam sutriko miegas, miega išsižiojęs, jam sunku kvėpuoti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuostolius asmens sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad po traumos A. G. buvo skirti vartoti vaistai, kuriuos jis vartojo, taip pat buvo reikalingos kitos priemonės (tvarščiai, nuskausminamieji geliai ir panašiai), įvairių gydytojų konsultacijos, tyrimai, tai patvirtina VšĮ Šeškinės poliklinikos asmens sveikatos istorijoje Nr. 23-g-142 esantys duomenys bei pateikti mokėjimo kvitai. Iš teismui pateiktų vaistų įsigijimo kvitų kopijų matyti, kad 2016-11-11 pirktas nesterilus tvarstis (2 vnt.) už 0,68 € ir vaistai „Dolmen“ už 3,84 €, viso sumokėta 4,52 €, taip pat 2016-11-11 pirktas tvarstis už 1,48 €, 2016-11-21 pirktas gelis raumenims ir sąnariams „Perskindol Active“ už 8,53 € ir vienkartinės nosinės „Zeva Softis“ už 0,18 €, viso sumokėta 8,71 €, 2016-11-25 pirkti vaistai „Somnols“ už 3,13 €, taip pat 2016-11-25 pirktas gelis „Voltaren Emulgel“ už 16,05 €, 2016-12-01 pirkta vienkartinės nosinės „Zeva Softis“ už 0,18 € ir vaistai „Ibuprofen“ už 2,44 €, iš viso sumokėta 2,62 €, 2016-12-05 pirkti vaistai „Xanax“ už 1,33 €, 2016-12-19 pirkti vaistai „Somnols“ už 9,19 €, vaistai „Xanax“ už 3,92 €, iš viso už šiuos vaistus sumokėta 13,11 €, bei dar viena prekė už 11,97 €, kuri, kaip jau nurodoma civiliniame ieškinyje, turi būti išskaičiuota, kadangi išlaidos už šią prekę, nesusijusios su įvykdytu nusikaltimu, 2016-12-30 pirktas gelis raumenims ir sąnariams „Perskindol Active“ už 9,03 €, be to, 2017-01-23 pirkta valerijonų tinktūra už 1,76 € ir vaistai „Hypnozan“ už 8,48 €, iš viso – už 10,24 €, 2017-02-01 pirktas gelis raumenims ir sąnariams „Perskindol Active“ už 8,53 €, 2017-03-07 pirkti vaistai „Somnols“ už 5,12 €. Šios turtinės išlaidos už pirktus vaistus ir kitas medicinines priemones, tai yra viso 83,87 €, pripažintinos nukentėjusiojo dėl padarytos nusikalstamos veikos patirta turtine žala, todėl ši suma priteistina. Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iš pirmojo vaistinės kvito (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 26), „Camelia“ vaistinėje buvo pirkti vaistai „Brexin“ ir gelis „Voltaren Emulgel“, iš viso už 20,23 €, tačiau nematyti, kada šios medicininės prekės buvo pirktos, o iš paskutiniojo vaistinės kvito, kuomet prekės vaistinėje buvo perkamos 2016-11-15 (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 26), negalima įskaityti, kokios konkrečiai prekės ir už kokią kainą buvo pirktos. Todėl teismas dėl šių išlaidų žalos atlyginimo nepriteisia. Taip pat iš pateiktų kvitų (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 24, 25, 26) matyti, kad buvo mokama už gydytojų konsultacijas. Iš VšĮ Šeškinės poliklinikos asmens sveikatos istorijos Nr. 23-g-142 (l. 61, 72) matyti, kad 2016-12-02 A. G. buvo paskirta mokama neurologo konsultacija (12,86 €), o 2017-03-08 mokama radiologo konsultacija (16,92 €). Iš kvitų (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 25, 26) matyti, kad 2016-12-02 už konsultaciją buvo sumokėta 12,86 €, o 2017-03-08 už radiologinį buvo sumokėta 16,92 €. Todėl šios išlaidos, viso 29,78 €, pripažintinos pagrįstomis ir taip pat priteistinos nukentėjusiajam. Tačiau 20,27 € sumokėti 2016-12-02 UAB „Kardiolita“ už aukštesnį gydymo standartą (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 26) bei 60 € sumokėti 2017-09-28 UAB „Valakupių plastinės chirurgijos klinika“ už konsultaciją (t. 2, b. l. 24) nepriteistini kaip žalos atlyginimas, kadangi pirmuoju atveju nėra aišku, už ką buvo mokami pinigai, o antruoju atveju sumokėti pinigai praėjus beveik metams po nagrinėjamo įvykio negali būti siejami kaip neišvengiamai būtini dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų. Nukentėjusiojo prašymas priteisti 230 € dydžio nuostolius už sugadintus drabužius yra nepagrįstas, kadangi iš pateiktų nuotraukų neaišku, kada jos buvo darytos, taip pat iš jų negalima spręsti, kad būtent šiais drabužiais įvykio metu buvo apsirengęs nukentėjusysis ir kad būtent šie drabužiai buvo sugadinti įvykio metu, be to, nukentėjusysis nenurodo konkrečių drabužių kainų ir jų niekaip nepagrindžia. A. G. civilinio ieškinio reikalavimai dėl transporto išlaidų ir negautų pajamų taip pat atmestini kaip neįrodyti. Transporto išlaidas A. G. įrodinėja jo būtinumu vykti į gydymo įstaigas bei nedarbingumo pažymėjimo išdavimui, pratęsimui ir uždarymui ir pateikia DNB banko sąskaitos išrašą, kad 2016-12-05 „Neste oil“ jis už pirkinius ir paslaugas sumokėjo 30 €. Tačiau iš pateikto išrašo neaišku, už kokias paslaugas ar prekes „Neste oil“ degalinėje buvo sumokėta nurodyta suma, be to, nukentėjusysis nenurodo nei kada, nei kiek kartų, nei kokį atstumą jam reikėjo vykti į gydymo ar kitas įstaigas. O A. G. prašomų atlyginti negautų pajamų dydis neįrodytas, nėra neginčijamų įrodymų, kad jis galėjo gauti būtent tokias pajamas, nes pateikta Metinė pajamų deklaracija už 2016 m. (t. 2, b. l. 32-34) yra bendro pobūdžio, nurodant, kad pajamos gautos iš veiklos pagal verslo liudijimus, bet nedetalizuojant iš kur, kokios pajamos gautos, kokie jo darbo įkainiai, kokios darbo apkrovos dienomis ir panašiai. Laikyti, kad A. G. pajamos yra tolygios ir pastovios, neteisinga. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis jokio dokumento, kad dirba pagal verslo liudijimą nepateikė, o Vilniaus teritorinės darbo biržos 2017-10-26 pažyma patvirtina, kad A. G. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2014-09-25 iki 2017-09-25, kas reiškia, jog laikotarpiu nuo 2016-11-07 iki 2016-12-19 turėjo bedarbio statusą. Atsižvelgiant į tai, civiliniame ieškinyje nurodomos 1416,24 € negautos darbinės pajamos už minėtą laikotarpį negali būti priteisiamos. Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir reikalavimas dėl 200 € išlaidų, kurias, kaip nurodo A. G., jis patyrė sumokėdamas fotografei K. M. už pagalbą retušuojant nuotraukas. Juo labiau, kad 200 € A. G. K. M. sumokėjo jau pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui, be to, iš pateikto banko sąskaitos išrašo nėra aišku, už kokių nuotraukų retušavimą buvo mokama, taip pat, kokiu pagrindu nuotraukos buvo retušuojamos, kadangi jokios sutarties ar kito dokumento, kurio pagrindu K. M. už A. G. būtų atlikusi retušavimo darbus, byloje nėra. Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dalies, kuria prašoma priteisti būsimas 3200 € išlaidas būsimai nosies ir pertvaros plastikos operacijai ir 472,08 € papildomų pajamų, teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukentėjusiajam iš anksto gauti pinigus operacijai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. dėl nosies kaulų lūžio Santariškių ligoninėje 2016-11-28 buvo paskirta planinė operacija, kurios atlikimas yra finansuojamas iš ligonių kasų, tačiau, kaip patvirtino ir pats nukentėjusysis, operacijos jis daryti nenuvyko, operacija buvo perkelta ir galutinis operacijos terminas yra iki 2017-12-20. Tačiau A. G. paskirtos ir apmokamos iš ligonių kasų operacijos iki šiol nepasidarė. Teismo posėdžio metu A. G. nurodė, kad Santariškių ligoninėje jam operaciją turėjo daryti tik dėl kvėpavimo problemų, o jis nori, kad būtų atlikta viena operacija, kurios metu nosis būtų sutvarkyta ir dėl kvėpavimo ir dėl nosies pakrypimo. Pažymėtina, kad nosies pertvaros pakrypimas pas A. G. buvo dar po nosies lūžio, patirto vaikystėje. Kaip matyti iš „Valakupių plastinės chirurgijos klinikos“ 2017-09-28 rašto, jame tik rekomenduojama atvira nosies bei pertvaros plastika bei nurodoma apytikrė operacijos kaina – 3200 €, ir nurodoma, kad pacientui pooperaciniu laikotarpiu rekomenduojama dvi savaites vengti fizinio krūvio. Pateiktame rašte nėra operacijos plano, nėra nurodyta, kokia apimtimi bus atliekama operacija, nėra operacijos sąmatos. Rašte nurodyta tik orientacinė kaina ir ji negali būti pagrindu neabejotinai spręsti, kad būtent tokia suma būtina nukentėjusiojo operacijai atlikti. Šiuo atveju teismas pažymi ir tai, kad duomenų, kad plastinė nosies operacija nukentėjusiajam bus tikrai atlikta „Valakupių plastinės chirurgijos klinikoje“ ar kitoje mokamoje gydymo įstaigoje, nėra. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo metu priteisti būsimas A. G. operacijos išlaidas pagrindo nėra. Jeigu nukentėjusiajam ateityje bus atlikta rekomenduota nosies deformacijos operacija, dėl tokios operacijos gydymo išlaidų atlyginimo nukentėjusysis turės teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Todėl ši ieškinio dalis paliekama nenagrinėta, kad nukentėjusiajam nebūtų užkirstas kelias ateityje pareikšti civilinį ieškinį. Dėl 472,08 € papildomų pajamų netekimo pažymėtina, kad šios pajamos negali būti priteisiamos, kadangi Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, A. G. darbo biržoje taip pat įregistruotas ir nuo 2017-09-26, tai yra jis yra bedarbis, be to, rekomendacija po operacijos dvi savaites vengti fizinio krūvio nepatvirtina, kad tuo metu asmuo bus nedarbingas. Ši ieškinio dalis taip pat paliekama nenagrinėta, kad nukentėjusiajam nebūtų užkirstas kelias ateityje pareikšti civilinį ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra įrodyta, kad dėl V. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė žalą, taip pat į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jam iš kaltinamojo V. B. priteistina 113,65 € turtinei žalai atlyginti.

Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).

V. B. kaltais tyčiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas A. G. - veido poodinės kraujosruvos, nosies kaulų lūžis ir kairės plaštakos III-io piršto tolimojo pirštakaulio lūžis su aplinkine kraujosruva, nukentėjusysis buvo nedarbingas beveik pusantro mėnesio, nuolat lankėsi pas gydytojus, jautė skausmus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala, nes akivaizdu, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir fizinį skausmą. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų laikinai buvo apribota nukentėjusiojo judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Teismas neturi pagrindo netikėti, jog A. G. dar ir dabar jaučia sužalojimo pasekmes – atsinaujinantys galvos skausmai, apsunkintas kvėpavimas nosimi, sunkumai sėdint ir miegant, greitesnis nuovargis, nerimas, nesaugumo jausmas, priklausomumas nuo vaistų, diskomfortas dėl subjaurotos išvaizdos (pakrypusi nosis), dar nėra atlikta nosies operacija. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau teismas vertina, jog nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Be aukščiau nurodytų aplinkybių, nustatant neturtinės žalos dydį, labai svarbu atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Šiuo metu nukentėjusysis, kaip nurodo, toliau verčiasi fotografavimo veikla, gyvena iš esmės pilnavertį gyvenimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, bylos duomenimis, A. G. ir anksčiau yra patyręs nosies traumą ir jo nosis jau buvo šiek tiek pakrypusi ir iki šio įvykio. Teismas atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens kaltę, kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, nevedęs, vaikų neturi), į padarytos turtinės žalos dydį. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. G. prašomos atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1500 €.

Nukentėjusysis pareikštu civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo V. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nukentėjusiojo naudai. Teismas pažymi, kad baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl nusikalstamais veiksmais patirtos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, kas reiškia, kad padaryta žala turi būti priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika. O nukentėjusiojo A. G. reikalaujamos 5 procentų dydžio palūkanos nepatenka į patirtos žalos sampratą ir nėra susijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamojo nusikalstama veika, todėl šis nukentėjusiojo prašymas netenkintinas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. prašo priteisti 400 € bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokato Modesto Sriubo į bylą pateiktos 2017-09-14 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. SF-101/2017, nukentėjusysis A. G. advokatui sumokėjo 400 € už jo atstovavimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Advokatas atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdžiuose (3 posėdžiai), rengė patikslintą civilinį ieškinį. Dėl to nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos jam turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į gydymo įstaigas, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti turtinę žalą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Byloje esančią CD laikmeną palikti saugoti byloje.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. B. 280,80 € (du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir aštuoniasdešimt euro centų) Vilniaus teritorinei ligonių kasai nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidų atlyginimui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. B. 113,65 € (vieną šimtą trylika eurų ir šešiasdešimt penkis euro centus) nukentėjusiajam A. G. turtinei žalai atlyginti ir 1500 € (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dalį dėl išlaidų už nosies plastinės operacijos atlikimą ir po operacijos papildomų darbinių pajamų netekimo palikti nenagrinėtą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiajam A. G. 400 € (keturis šimtus eurų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė