Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-30 · Byla Nr. Ik-1614-365/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-30
Bylos Nr.
Ik-1614-365/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03377-2010-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Gintaras Dzedulionis, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Elektrėnų savivaldybės tarybai, atstovaujamai Elektrėnų savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“
Administracinė byla Nr. I-1614-365/2012(Proceso Nr. 3-61-3-03377-2010-06)Procesinio sprendimo kategorija 35 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Ugnei Arlauskaitei Rinkevičienei, atsakovės atstovui Gediminui Ratkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Jelenai Jakelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovei Elektrėnų savivaldybės tarybai, atstovaujamai Elektrėnų savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl sprendimo dalies panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroras, gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą su prašymu prašydamas panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2008 03 26 sprendimo Nr. TS-45 „Dėl UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ eksploatuojamų daugiabučių namų bendrosios nuosavybės mokesčių patvirtinimo“ 6 p. (t. 2, b. l. 83-88).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2010 09 24 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Elektrėnų miesto gyventojo Alvydo Pačkausko pareiškimas, kuriuo prašoma ginti viešąjį interesą ir ištirti ar Elektrėnų savivaldybės nustatytas mokestis gyventojams už teritorijos valymą bei mokestis už šalto ir karšto vandens pardavimą yra nustatyti teisėtai. Savivaldybės sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Ginčijamas mokestis už teritorijos tvarkymą buvo nepagristai nustatytas kaip mokestis už bendrosios nuosavybes objektų priežiūros vykdymą, nors konkreti prie daugiabučių namų esanti teritorija LR CK nustatytais pagrindais nebuvo ir šiuo metu nėra perduota daugiabučio namo savininkams valdyti ar naudotis bei disponuoti. Ginčijamu sprendimu nustatydama mokestį už ne daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės teise valdomo objekto - prie daugiabučio gyvenamojo namo esančios teritorijos - priežiūrą, Savivaldybės taryba pažeidė LR civilinio kodekso (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2006 10 31 iki 2011 01 01) 4.76 straipsnio nuostatas, numatančias, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai <...> privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms Įmokoms. CK 4.76 straipsnio nuostatos dėl bendrosios nuosavybės objektų sąvokos yra detalizuojamos Lietuvos Respublikos daugiabučių narnų savininkų bendrijų įstatyme, kurio 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta kas yra bendrosios nuosavybės arba bendrojo naudojimo objektai. Analogiškos sąvokos išdėstytos ir Vyriausybės 2001 05 23 nutarimu Nr. 603 patvirtinti „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“. Remiantis šių teisės aktų reglamentacija bei CK normomis, prie daugiabučių gyvenamųjų namų suformuoti žemės plotai gali tapti gyventojų bendrosios nuosavybės objektais tik atitinkamų sandorių pagrindu ir tik tuomet gyventojams atsirastų pareiga juos išlaikyti bei prižiūrėti. Šiam teisiniam ginčui aktualus klausimas yra susijęs su žemės sklypo, kaip civilinių teisinių santykių objekto atsiradimo momento nustatymu. Svarbu nustatyti kokiais atvejais žemės sklypas tampa gyventojų valdomu ir prižiūrimu bendrosios nuosavybes objektu. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų 1995 02 21 įstatymo Nr. 1-798 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo priskyrimo daugiabučiam namui, taip pat Šio sklypo valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato žemes santykius reglamentuojantys įstatymai. Apibendrinus Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų 1995 02 21 įstatymo Nr. 1-798 4 str. 2 d., Vyriausybės 2001 05 23 nutarimo ,,Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“' Nr. 603 4 p., 1994 06 26 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. 1-446 40 str. 6 d. nuostatas, būtina akcentuoti, kad civilinių teisinių santykių objektu konkretus žemes sklypas tampa tik tuomet, kai jis yra suformuojamas, t.y. nustatomos jo ribos bei įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Nesuformuoti ir nepaženklinti vietoje bei neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės plotai teisiškai negalėjo ir negali būti laikomi žemes sklypais, kaip tai nustato Žemės įstatymas. Neįgydami ,,žemės sklypo“ teisinio statuso, žemės plotai, remiantis CK 1.109 str. nuostatomis, negali būti ir civilinių teisių objektais, nes jais laikomi tik identifikuoti ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti žemės sklypai. Tai reiškia, kad žemes plotas, nebūdamas civilinių teisinių santykių objektu, negali būti ir konkrečių sandorių objektu, o asmenys tam tikras daiktines teises į turtą gali įgyti tik CK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Tiek Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ nustatyta, kad žemės sklypo priskyrimo daugiabučiam gyvenamajam namui klausimus reglamentuoja Žemės įstatymas, kuris daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams suteikia tik kelias alternatyvas teisėtai valdyti ir naudotis žemės sklypais prie jiems nuosavybes teise priklausančių statinių, t.y. šią žemę įsigyti pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, panaudos arba nuomos pagrindais. Kitų alternatyvių galimybių įgyti žemes sklypą, administracinio ar kitokio akto pagrindais šis įstatymas nereglamentuoja, todėl Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas mokestis - daugiabučių namų gyventojams apmokėti UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ patiriamas išlaidas už savivaldybės teritorijos tvarkymą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl toks administracinis aktas naikintinas. Kalbant apie mokesčio tarifo ir mokesčio mokėjimo tvarkos nustatymą, būtina pabrėžti, kad už laiptinių ir teritorijos tvarkymą buvo nustatytas vieningas mokestis, atskirai neišskiriant kokią dalį iš šios sumos sudaro gyventojų bendrosios nuosavybes teise valdomų laiptinių tvarkymas ir kokią dalį gyventojų bendrosios nuosavybės teise nevaldomos teritorijos tvarkymas, taip pat nebuvo individualizuoti mokesčiai už teritorijos tvarkymą skirtingų daugiabučių namų gyventojams pagal kiekvienam daugiabučiam namui priskirto žemės ploto dydį, toliau mokestis buvo skaičiuojamas pagal kiekvienam gyventojui nuosavybės teise priklausančio buto (ne sklypo dalies) plotą, todėl toks mokestis yra ydingas dar ir dėl to, kad daugiabučiams namams suformavus skirtingų dydžių žemės plotus, mokestis, tenkantis kiekvienam daugiabučiam gyvenamajam namui, taip ir nebuvo individualizuotas, o tai pažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, taikytinus šiame teisiniame santykyje.

Atsiliepimas

Atsakovė Elektrėnų savivaldybės taryba su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (t. 2, b. l. 94 -97) nurodė, kad ankstesnį pareiškimą pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110 str., kurio pagrindu pareiškėjas prašė ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pastarasis straipsnis nereikalauja prieš kreipiantis į teismą pasiūlyti norminį teisės aktą priėmusiai institucijai pašalinti norminio teisės akto prieštaravimus aukštesnės juridinės galios teisės aktams. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 12 06 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-143-3364-11 nustačius, kad skundžiamas aktas yra ne norminis, o individualus, pareiškėjas pakeitė pareiškimo teisinį pagrindą iš minėto įstatymo 110 str. į 56 str. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 1 d. numato, kad tik įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Kaip prokuroras tai turi daryti, yra aptarta Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 d. nurodoma, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Elektrėnų savivaldybės taryba yra (tebeegzistuoja), todėl prieš kreipdamasi į teismą prokuratūra privalėjo kreiptis į Elektrėnų savivaldybės tarybą, informuodama ją apie padarytą teisės pažeidimą ir pasiūlyti jį pašalinti. Prokuratūra niekuomet nesikreipė į Elektrėnų savivaldybės tarybą su tokia informacija, todėl Elektrėnų savivaldybės taryba neturėjo pagrindo svarstyti šio klausimo, todėl prokuratūra neįgijo teisės kreiptis šiuo klausimu į teismą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. numatyta, kad prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti,, kad valstybės ar savivaldybių institucijos netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos steigėją ir (ar) imasi kitų šio įstatymo nustatytų priemonių. Prokuroras, pareiškęs pareiškimą teismui ir manęs turįs pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos netinkamai vykdė pareigas, apie tai privalėjo informuoti institucijos (Elektrėnų savivaldybės tarybos) steigėją (Lietuvos Respublikos Seimą) ir (ar) imtis kitų šio įstatymo nustatytų priemonių, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas praleido skundo padavimo senatį. Pareiškėjas 2011 12 16 pareiškimu skundžia atsakovės 2008 03 26 sprendimą, apie kurį pareiškėjas sužinojo iš gyventojo Alvydo Pačkausko 2010 09 24 skundo (t.1 b.l.6). Akivaizdu, kad skundo padavimo terminas pareiškėjo yra pažeistas. Senaties instituto tikslas - užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi. Pareiškėjas skundo padavimo termino praleidimą grindžia tuo, kad dėl tam tikrų priežasčių netinkamai interpretavo teisės aktus, tačiau tai nėra tinkamas pagrindimas. Patenkinus prokuroro pareiškimą, būtų ne apgintas, o pažeistas viešasis interesas. Pareiškimu prokuroras siekia panaikinti mokestį, taikomą daugiabučių namų savininkams už daugiabučiams namams priskirtos teritorijos tvarkymą. Tuo pačiu pareiškėjas pabrėžia savivaldybės pareigą organizuoti daugiabučiams namams priskirtos teritorijos tvarkymą. Neimdama mokesčio iš daugiabučių namų savininkų, savivaldybė galėtų organizuoti daugiabučiams namams priskirtos teritorijos tvarkymą tik savivaldybės biudžeto sąskaita. Patenkinus prokuroro pareiškimą, daugiabučiams namams priskirtos teritorijos tvarkymas būtų finansuojamas savivaldybės biudžeto lėšomis, t. y. lėšomis, sukauptomis ne tik iš daugiabučių namų savininkų, bet ir individualiųjų namų savininkų, kurie savarankiškai tvarkosi savo kiemus, ir iš visų kitų subjektų sukauptomis lėšomis. Patenkinus prokuroro pareiškimą, būtų pažeistas viešasis interesas, nes didelio savivaldybės biudžeto lėšų mokėtojų skaičiaus atžvilgiu būtų pažeistas ir universalus teisingumo principas ir aplinkosaugos principas „teršėjas moka“ - vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos aplinkosaugos principų, reiškiantis, kad visa atsakomybė už taršą arba naudojant gamtos išteklius padarytą žalą aplinkai tenka teršėjams arba naudotojams, todėl pareiškimo reikalavimas viršija pareiškėjo kompetenciją ginti viešąjį interesą. 2008 03 26 priimant ginčo sprendimą galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 15 p. pagrindu savivaldybės buvo įpareigotos tvirtinti sanitarijos ir higienos taisykles ir organizuoti jų laikymosi kontrolę, užtikrinti švarą ir tvarką viešosiose vietose, taip pat šio įstatymo 17 str. 21 p. numatė, kad savivaldybės taryba nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas. Elektrėnų savivaldybės taryba, vykdydama jai minėtu įstatymu pavestą pareigą, nustatė 0,25 Lt/m² (su PVM) laiptinės ir teritorijos valymo mokestį. Po ilgai trukusių paruošiamųjų darbų Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 11 18 įsakymu Nr.03V-608 buvo patvirtintas specialusis planas, kuriuo buvo nustatytos Elektrėnų miesto daugiabučiams namas priskirtos teritorijos. 2010 03 19 įsigaliojo Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 9-1 punktas, nustatantis, kad administratorius mokesčius už namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą apskaičiuoja proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimai daliai žemės sklype; jei žemės sklypas namui ar

keliems namams priskirtas kitais pagrindais, - proporcingai namo ar kelių namų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai, jeigu patalpų savininkai nesusitaria kitaip. Administratorius mokesčius už namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą apskaičiuoja vadovaudamasis šio žemės sklypo priežiūros paslaugos sutartimi, o jei šį sklypą tvarko ir prižiūri administratorius - pagal šios priežiūros ir tvarkymo darbų sąmatą, t. y. pataisos jau nenumatė savivaldybės tarybos tvirtinimo, todėl Gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių neprireikė papildyti mokesčių už namui priskirtos teritorijos priežiūrą apskaičiavimo ir patalpų savininkams paskirstymo tvarka. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad daugiabučių namų savininkams pareiga išlaikyti ir prižiūrėti prie daugiabučio namo priskirtą teritoriją atsiranda tik tada, kai ta teritorija atitinkamų sandorių pagrindu tampa savininkų bendrosios nuosavybės objektu. Toks teiginys prieštarauja Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniams nuostatams. Iki 2010 03 19 galiojusioje Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų redakcijoje (9 punkte) buvo numatyta, kad mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai nesieja pareigos išlaikyti ir prižiūrėti prie daugiabučio namo priskirtą teritoriją atsiradimo su sąlyga, kad ta teritorija privalo būti savininkų valdoma bendrosios nuosavybės teisės pagrindu. Iš esmės Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 9-1 punktas numato net tris alternatyvius mokesčių už namui ar keliems namams priskirto žemės .sklypo priežiūrą apskaičiavimo pagrindus. Pareiškėjas ydingai interpretuoja teisės aktus pripažindamas tik pirmąjį mokesčio apskaičiavimo pagrindą ir ignoruodamas kitus du. Elektrėnų miesto daugiabučiams namams teritorijos yra priskirtos kitais pagrindais - Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 11 18 įsakymu Nr. 03V-608 patvirtintu specialiuoju planu, todėl tai sudarė teisinį pagrindą mokestį už daugiabučiui namui priskirtos teritorijos priežiūrą apskaičiuoti proporcingai namo ar kelių namų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 11 18 įsakymu Nr.03V-608 patvirtintu specialiuoju planu kiekvienam Elektrėnų miesto daugiabučiam namui yra priskirta aiški teritorija tam, kad patalpų savininkai galėtų žinoti ne tik namui priskirtos teritorijos ribas, bet ir žinoti, koks namui priskirtas žemės sklypas yra administruojamas ir kaip paskirstomi patalpų savininkams tenkantys mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą. Specialiuoju planu identifikavus konkrečiam namui priskirtą teritoriją, tapo galimas tarifų už namui priskirtos teritorijos priežiūrą nustatymas, nuosekliai ir tiksliai įgyvendinant Vyriausybės 2001 05 23 nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus bei išvengiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo neatitikimų.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime išdėstytus reikalavimus, prašė pareiškime tenkinti jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsakovės atsiliepime ir jos atstovo teisminio nagrinėjimo metu nurodytais argumentais. Paaiškino, kad bendrovės ir gyventojų santykiai įforminami paslaugų sutartimis. Su kiekvienu gyventoju sutartis pasirašoma atskirai. Kito administratoriaus Elektrėnų savivaldybės teritorijoje nėra, tačiau daugiabučių namų gyventojai gali steigti bendrijas ir bendrąją nuosavybę tvarkytis patys. Be to, bet kuriuo metu gali atsirasti ir kitas administratorius.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Konstitucijoje ir Prokuratūros įstatyme. Konstitucijos 118 straipsnyje numatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuratūros įstatymo 19

straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą taip pat yra nustatyta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje.

Įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne. Dėl to gindamas viešąjį interesą kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimo dalį, kuria nusprendė patvirtinti bendrovės prižiūrimų daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės priežiūros eksploatacinius tarifus. Sprendimo priede (t. 1, b. l. 41) nurodyta, kad šis sprendimas taikytinas 164 gyvenamųjų namų savininkams, o tai reiškia, kad minėtas sprendimas turi esminės reikšmės didelei Elektrėnų savivaldybės visuomenės daliai. Todėl darytina išvada, kad prokuroras į teismą kreipėsi, gindamas viešąjį interesą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą su prašymu (t.1, b. l. 1-5) kreipėsi į teismą prašydamas ištirti, ar 2008 03 26 Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ eksploatuojamų daugiabučių namų bendrosios nuosavybės mokesčių patvirtinimo“ Nr. TS-45 dalis toje apimtyje, kuria 6 sprendimo punktu buvo nustatytas 0,25 Lt/m (su PVM) laiptinės ir teritorijos valymo mokestis neprieštarauja Civilinio kodekso 4.76 str., 1995-02-21 Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 2 d., 26 str. 1 d. 1 p., 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemes įstatymo 2 str. 11 p., 14 p., 40 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 36 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ (nauja redakcija 2004-01-05 nutarimu Nr. 3) 3, 4, 5.3, 91 p., ir nustačius, kad šio norminio administracinio teises akto dalis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pripažinti ją negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas 2011 04 05 sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą patenkinoū iš dalies. Pripažino Elektrėnų savivaldybės tarybos 2008-03-26 sprendimo Nr. TS-45 „Dėl UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ eksploatuojamų daugiabučių namų bendrosios nuosavybės mokesčių patvirtinimo“ 6 p. dalį dėl teritorijos valymo tarifo nustatymo prieštaraujančiu 1995-02-21 Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 2 d., 26 str. 1 d. 1 p, 1994-04-26 Žemės įstatymo 2 str. 11 d., 14 d., 40 str. 6 d., Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 36 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 3, 4, 5.3, 9¹ p. ir laikyti juos panaikintais nuo tos dienos, kai oficialiai bus paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

LVAT teisėjų kolegija išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, konstatavo, kad pareiškėjo prašomas ištirti teisės aktas – paminėtas atsakovo 2008 m. kovo 26 d. sprendimas (pareiškėjo išskirta jo dalis) – ABTĮ taikymo požiūriu nelaikytinas norminiu administraciniu aktu, todėl pareiškėjo teismui paduotas prašymas negalėjo būti nagrinėjamas ABTĮ šešiolikto skirsnio nustatyta tvarka. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą. Toks pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas kolegijos

pripažintinas esminiu ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. LVAT Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 04 05 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b. l. 72-81).

Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė ginčijamo sprendimo dalį pripažinti neteisėta, teisminio nagrinėjimo metu patikslino reikalavimą - prašė ginčijamo sprendimo dalį panaikinti.

Byloje nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2008 03 26 sprendimu Nr. TS-45 „Dėl UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, atsižvelgdama į UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2008 02 29 prašymus, patvirtino bendrovės prižiūrimų daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės priežiūros eksploatacinius tarifus ir nustatė (6 punktas) 0.25 lt./m mokestį už laiptinės ir teritorijos valymą. (t. 1, b. l. 29).

Pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas, pasak pareiškėjo, pasireiškia tuo, jog ginčijamo sprendimo dalis dėl tarifo už laiptinės, teritorijos valymą patvirtinta UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“ prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Vietos savivaldos įstatymo (redakcija galiojusi ginčo sprendimo priėmimo metu) 7 str. 12 p. nustatyta, kad savivaldybės kompetencija yra užtikrinti kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymą ir apsaugą, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą ir kūrimą, inventorizaciją, apskaitą, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimą, stebėsenos vykdymą. Šio įstatymo 7 str. 15 p. įtvirtinta, kad savivaldybės užtikrina savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. To paties straipsnio 19 p. savivaldybės įpareigotos vykdyti sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimą ir jų laikymosi kontrolės organizavimą, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimo funkcijas. Šiuo įstatymu taip pat nustatyta, kad Savivaldybės tarybos kompetencijoje yra nustatyti kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas (17 str. 21 p.). Vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Konstitucijos 46 str. reglamentuojama, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos įgyvendinimo sąlygas reglamentuoja įstatymai.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtas daugiabučio namo savininkų bendrija ir jos statusas, 1 d. nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, 4 str. 2 d. nustatyta, kad žemės sklypo priskyrimo daugiabučiam namui, taip pat šio sklypo valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato žemės santykius reglamentuojantys įstatymai. Šio įstatymo 26 str. 1 d. 1 p. nustato, kad bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti.

Žemės įstatymo 2 str. 11 ir 14 d. apibrėžia žemės naudotojo ir žemės sklypo sąvokas: „žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu“; „žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre“. Įstatymo 40 str. 6 d. įtvirtinta, kad pagal žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 36 d. nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentai – tai bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 05 23 nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (nauja redakcija 2004 01 05 nutarimas Nr. 3) nustato pagrindinį administratoriaus uždavinį įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (Nuostatų 4 p.).

Sisteminis teisės normų nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad savivaldybė daugiabučių namų savininkams tarifą už daugiabučiams namams priskirtos teritorijos valymą turi teisę nustatyti tik tuo atveju, jei žemės sklypai prie daugiabučių namų teisės aktų nustatyta tvarka yra tinkamai įregistruoti, kad juos būtų galima laikyti „daugiabučiui namui priskirta teritorija“.

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 11 18 įsakymu Nr.03V-608 (t.1 b.l.98) buvo patvirtinta planavimo schema, kuria buvo nustatytos Elektrėnų miesto daugiabučiams namams priskirtos teritorijos. Joje nurodoma, kad schema yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas ūkinei veiklai planuoti arba rengti žemės sklypų detaliuosius planus ar kitus planavimo dokumentus. Šioje schemoje suformuoti sklypai neįregistruoti registrų centre kaip savarankiški sklypai. Tokiu būdu schema teismo vertinama kaip rekomendacinio pobūdžio darbinis dokumentas , sprendžiant ateityje įvairius teritorijos planavimo klausimus, t.y. šio rekomendacinio pobūdžio dokumento pagrindu galėjo ar turėjo būti formuojami ir priskiriami įstatymo nustatyta tvarka sklypai konkretiems namams. Todėl darytina išvada, jog Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esantiems daugiabučiams namams nėra priskirtos teritorijos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir ,atitinkamai, savivaldybė nepagrįstai nustatė tarifus už namui priskirtos teritorijos valymą.

Kaip jau buvo minėta, prokuratūra kreipėsi į teismą 2010 12 02d., prašydama panaikinti norminį aktą. LVAT nutartimi byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Prokuratūra tikslino pagrindą ir 2011 12 16d. toje pat byloje pateikė naują pareiškimą. Tokiu būdu patikslintas pareiškimas teismo vertinamas kaip dokumentas toje pat byloje, nagrinėjamoje nuo 2010 12 02d., ir pareiškėjo argumentai, kad pateikiant patikslintą skundą prokuratūra praleido kreipimosi į teismą terminą, teismo vertinami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo sprendimo dalis, kurioje nustatytas teritorijos valymo tarifas daugiabučių namų savininkams už daugiabučiams namams įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka nepriskirtos teritorijos valymą, prieštarauja išvardintoms teisės normoms, pažeidžia gyventojų teises ir turtinius interesus , todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą patenkinti.

Panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2008 03 26 sprendimo Nr. TS-45 „Dėl UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ eksploatuojamų daugiabučių namų bendrosios nuosavybės mokesčių patvirtinimo“ 6 punktą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėMilda VainienėGintaras Dzedulionis