- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2-311-424/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03124-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- AB „Vievio paukštynas“
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei M. S., jos atstovui adv. pad. Tomui Mieliauskui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui AB „Vievio paukštynas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu; įpareigoti atsakovą pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę nurodant, kad ji yra atleista iš darbo pagal DK 129 str.; priteisti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti 1080 Lt nesumokėtą priedą prie darbo užmokesčio; priteisti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio neturtinę žalą.
Nurodė, kad nuo 1997-06-27 ieškovė dirbo AB „Vievio paukštynas“ paukštininke operatore, o nuo 2004-10-01 pradėjo eiti vyr. paukštininkės pareigas. Per visą darbo laiką darbdavys jai neturėjo jokių pretenzijų, nėra turėjusi jokių drausminių nuobaudų. Buvo tik skatinama. 2010-11-09, eidama po darbo namo, iš nerakinamo atliekų konteinerio, esančio įmonės kieme, savo šuniui paėmė šiek tiek atliekų - virtų vištų odelių su kauliukais -, kuriuos įmonė utilizuoja. Taip pasielgti buvo priversta, dėl blogos materialinės padėties, nes įmonė išmokėti atlyginimus vėlavo 3 mėnesius. Išeinant iš įmonės ją sulaikė apsaugos viršininkas, surado nešamas atliekas ir liepė rašyti pasiaiškinimą, diktuodamas, ką rašyti. Kitą dieną – 2010-11-10 - atvykusi į darbą, dirbo visą darbo dieną, o darbo pabaigoje cecho viršininkė liepė eiti pas direktorių dėl galimo atleidimo. Ji direktoriaus atsiprašė dėl savo poelgio, prašė neatleisti iš darbo. Atvykus į darbą 2010-11-11, ieškovei nebuvo leista dirbti, o personalo viršininkė pasakė, kad yra atleista iš darbo ir liepė rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pačiai prašant. Ieškovei nesutikus tokio pareiškimo rašyti, jai buvo įteiktas 2010-11-10 direktoriaus įsakymas dėl atleidimo iš darbo nuo 2010-11-10 pagal DK 136 str. 3d. 2p., nors lapkričio 11 d. visą dieną buvo darbe. Už lapkričio 11 d. darbo užmokesčio taip pat nesumokėjo. Nurodė, kad dėl šio atleidimo kreipėsi į AB „Vievio paukštynas“ darbo ginčų komisiją, kur, nagrinėjant jos prašymą dėl grąžinimo į darbą, darbdavio atstovai jai kėlė sąlygą sutikti dirbti kitomis sąlygomis negu anksčiau, t.y už mažesnį darbo užmokestį, o jai nesutikus, atsisakė grąžinti į ankstesnį darbą. Nurodė, kad jai neaišku kokį darbo drausmės pažeidimą ji padarė, nes paimdama iš atliekų konteinerio virtų vištų odelių su kauliukais, įmonei jokios žalos nepadarė. Paprašius pateikti padarytos žalos įvertinimą, darbdavys to nepadarė, todėl darytina išvada, kad vagystės ji nepadarė. Be to, skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą, darbdavys nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos: raštu nepareikalavo iš jos pasiaiškinimo, nenurodė, kokį darbo drausmės pažeidimą ji padarė. Dėl to nebuvo sudarytos tinkamos galimybės jai pasiaiškinti, nes paaiškinimą apsaugos viršininkui ji rašė šoko būsenoje. Net tuo atveju, jeigu ji padarė darbo drausmės pažeidimą, skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į drausminės nuobaudos parinkimo taisykles, o be išlygų buvo paskirta griežčiausi drausminė nuobauda, nors anksčiau už tokius nusižengimus darbuotojai nebūdavo atleidžiami iš darbo.
Pagal kolektyvinės sutarties sąlygas jai turėjo būti mokamas kasmėnesinis 30 Lt priedas prie darbo užmokesčio, tačiau jis nebuvo mokamas. Todėl darbdavys jai liko skolingas 1080 Lt už trejus praėjusius metus.
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, dėl to, kad buvo viešai apšmeižta visų įmonės darbuotojų akivaizdoje apkaltinta vagyste, patyrė didelį stresą, pablogėjo sveikata, dėl ko net kreipėsi į gydytojus. Dėl to, kad nepagrįstai buvo atlesta iš darbo, atleidimo pagrindu nurodant jos pačios kaltę, ji neteko teisės į nedarbo draudimo išmoką. Jeigu darbdavys ją būtų atleidęs pagal DK 129 str., atsižvelgiant į ieškovės darbo stažą įmonėje, jis būtų privalėjęs sumokėti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, todėl tokiu dydžiu vertina ir patirtą neturtinę žalą.
Nurodė, kad pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ji nesiekia grįžti į ankstesnį darbą, nes ten jai būtų sudarytos nepalankios sąlygos, kadangi pablogėjus įmonės finansinei padėčiai siekiama atsikratyti didelį darbo stažą turinčių darbuotojų, kad iškilus būtinybei juos atleisti nereikėtų mokėti kompensacijų.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad pripažįsta ieškinį dalyje dėl reikalavimo sumokėti 1080 Lt priedą prie atlyginimo už trejus metus. Šis priedas buvo mokamas ieškovei kartu su darbo užmokesčiu, jokiuose buhalteriniuose dokumentuose atskirai jo neišskiriant, todėl dabar negalima įrodyti, kad jis buvo sumokėtas, todėl su šiuo reikalavimu sutinka.
Kitoje dalyje ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės paimtos virtos vištų odelės su kaulais nėra bešeimininkis turtas. Tai yra AB „Vievio paukštynas“ nuosavybė. Šių odelių su kaulais galim nusipirkti bendrovės teritorijoje esančiame kioskelyje, kur tam tikra AB „Vievio paukštynas“ produkcija darbuotojams parduodama mažesne kaina. Nors ieškovės pavogtas kiekis yra nedidelis, tačiau pats vagystės faktas rodo darbuotojo nesąžiningumą įmonės atžvilgiu, o vagystė bet kuriuo atveju yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Nors darbdavys raštu nepareikalavo ieškovės pasiaiškinti dėl vagystės, tačiau vagystės faktą ji pripažino 2010-11-09 rašydama pasiaiškinimą jos sulaikymo vietoje. Kadangi darbdaviui ieškovės pasiaiškinimas buvo pateiktas anksčiau negu jos buvo paprašyta, bendrovė raštu antro paaiškinimo nereikalavo. Toks drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, šiuo atveju, laikytinas formaliu, nes darbo drausmės pažeidimas - veika turinti vagystės požymių - buvo padarytas. Vagystė pagal DK 235 str. 2 d. yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, už kurį darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją be įspėjimo ir nesant pažeidimų sistemiškumo. Atsakovas netoleruoja tokių pažeidimų ir visi darbuotojai įvykdę vagystes yra atleidžiami iš darbo, todėl daryti išimtis ieškovei darbdavys neturėjo pagrindo. Ieškovė buvo atleista 2010-11-10 ir su ja atsiskaityta. 2010-11-11 ji įmonėje nebedirbo. Be to nuo 2010-11-11 turėjo nedarbingumo pažymėjimą.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Teismas atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje nustatytas bylos aplinkybes turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. (CPK 417 str.). Teismas šioje byloje išeina už ieškinio reikalavimo ribų priimdamas sprendimą dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų, tačiau netenkina ieškovės atstovo prašymo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir tenkinti reikalavimus, išdėstytus 2011-03-22 patikslintame ieškinyje, kurį 2011-03-22 protokoline nutartimi buvo atsisakyta priimti.
Ieškovė nuo 1997-06-27 buvo priimta dirbti į AB „Vievio paukštynas“ nuo 1997-06-27 pagal darbo sutartį Nr. 145. Kaip matyti iš atžymos darbo sutartyje, nuo 2004-10-01 dirbo pramoniniame paukščių ceche vyr. paukštininkės pareigose. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2010-11-10 įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 54-K (b.l.90-113). Kaip matyti iš AB „Vievio paukštynas“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 54-K „Dėl M. S. darbo drausmės pažeidimo“, ieškovė atleista iš darbo nuo 2010-11-10 pagal DK 136 str. 3 d.2 p., už šiurkštų vienkartinį darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 7 p. (b.l. 94). Kokį konkretų iš DK 235 str. 2 d. 7 p. išvardintų pažeidimų padarė M. S., nei įsakyme, nei kitoje medžiagoje nenurodyta. Tačiau kaip matyti iš šalių paaiškinimų, liudytojo V. K. parodymų ir bylos medžiagos (b.l.19-20,48,49), ieškovė buvo atleista iš darbo už 2010-11-09 įvykdytą vagystę. Darbo teisėje specifinės vagystės sąvokos nėra. Vagystė tiek darbo teisėje, tiek baudžiamojoje teisėje, tiek kitose teisės šakose suprantama kaip svetimo turto pagrobimas. Vagystės dalyku gali būti daiktai, turintys materialinė vertę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo buvo priimtas įmonės apsaugos darbuotojo J. D. tarnybinio pranešimo ir akto „Dėl virtų odelių su kauliukais vagystės“, sudaryto apsaugos tarnybos viršininko V. K. ir apsaugos darbuotojo J. D., pagrindu, nesiaiškinant ir nenustatant pagrobto turto vertės ir įmonei padarytos žalos. Teismo posėdyje atsakovo atstovo nurodyti teiginiai, kuriuos jis grindė UAB „Vievio prekyba kainoraščiu ir PVM sąskaita –faktūra serija VP110 Nr. 010682 apie tai, kad ieškovės pagrobta produkcija yra realizuojama po 1,50 Lt už kilogramą ir ieškovės padaryta žala įmonei būtų apie 3 Lt, atmetami, nes šiuose dokumentuose nėra tokios produkcijos kaip virtos vištų odelės su kaulais (1t.b.l.156,157). Ieškovė 2010-11-09 paaiškinime nurodė, kad paėmė iš konteinerio atliekų šuniui (b.l.154). Iš ieškovės teismui pateiktų fotonuotraukų (b.l.24) matyti, kad įmonės teritorijoje iš tikrųjų laikomi atliekų konteineriai su virtais vištų kaulais ir odomis (nuotraukos 3-6). Kad nuotraukose užfiksuoti konteineriai yra AB „Vievio paukštynas“ teritorijoje patvirtino ir liudytojas V. K.. Kad šių konteinerių turinys įmonėje yra apskaitytas kaip jos turtas ir turi tam tikrą vertę, atsakovas duomenų nepateikė. Ieškovei paaiškinime nurodžius, kad pas ją rastas virtas odeles su kaulais ji paėmė iš atliekų konteinerio ir tokius jos veiksmus laikydamas vagyste, darbdavys, ketindamas skirti drausminę nuobaudą, privalėjo laikytis DK 240 str. nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir raštu pareikalauti iš darbuotojos pasiaiškinti. Šiuo atveju įstatymo reikalavimo nesilaikymas iš darbdavio pusės nelaikytinas formaliu pažeidimu, nes reikalavime pasiaiškinti turi būti aiškiai suformuluota, kokiu konkrečiu pažeidimu kaltinamas darbuotojas, kokiais argumentais ir kokiais įrodymais grindžiamas kaltinimas. Nesilaikydamas įstatymu nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, atsakovas ne tik nesudarė galimybės ieškovei apsiginti ir išdėstyti įvykio aplinkybes, bet ir pats neatliko jokio įvykio tyrimo – nenustatė kaip ir iš kur ieškovė paėmė pas ją surastas virtas vištų odeles su kaulais, koks tikslus buvo jų kiekis paimtas, kokia verte ir kur jos buvo apskaitytos ir pan. Atsakovo atstovo paaiškinimai, kad virtas odeles su kaulais ieškovė galėjo išnešti iš gamybos cecho, kad ir konteineriuose esančios atliekos yra įmonės turtas, nes jas utilizuojant gaminamos trąšos ir pan. atmetami kaip įrodymais nepagrįsti samprotavimai. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir darbuotojo kaltę tenka darbdaviui.
Nesant atsakovo poziciją pagrindžiančių įrodymų, spręsdamas apie ieškovės padarytą darbo drausmės pažeidimą, teismas vadovaujasi ieškovės paaiškinimu, kad virtas odeles su kauliukais ji paėmė iš kieme stovinčių atliekų konteinerių. Kad šios atliekos yra įmonės turtas ir kad ieškovė savo veiksmais padarė įmonei turtinės žalos, atsakovas neįrodė (CPK 178 str.). Todėl darytina išvada, kad pas ieškovę surastos virtos odeles su kauliukais nėra vagystės, kaip neteisėtos veikos, dalykas dėl ko teigti, kad ieškovė įvykdė vagystę nėra pagrindo.
Teismas nagrinėja bylą dėl ginčijamo atleidimo iš darbo teisėtumo įsakyme dėl atleidimo nurodytu pagrindu. Todėl konstatavus, kad atsakovės veiksmai nepagrįstai buvo įvertinti kaip vagystė, jos atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, o ieškovės veiksmai kitais aspektais nevertinami.
Atsižvelgiant į ieškovės išreikštą valią negrįžti į ankstesnį darbą dėl nepalankių sąlygų jai dirbti, į darbą ji negrąžintina, o darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu (DK 297 str. 4 d.), o ne DK 129 str. pagrindu, kaip prašo ieškovė. Atleidimo iš darbo pagrindas gali būti keičiamas ne pagal ieškovo pageidavimą, o tik nustačius aplinkybes, duodančias pagrindą konstatuoti kitą įstatyme numatytą atleidimo pagrindą. Išnagrinėjus šią bylą, jokių svarbių priežasčių atleisti darbdaviui ieškovę iš darbo nesant jos kaltės, nebuvo nustatyta.
Taip pat netenkintinas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nes ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo sprendžia teismas pats priimdamas sprendimus dėl ginčo esmės, o ne duodamas pavedimus darbdaviui.
Ieškovė pas atsakovą dirbo 160 mėnesių. Pripažinus darbo sutarties nutraukimą LR DK 136 str. 3d. 2p. pagrindu neteisėtu, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 140 str. 1 d.5 p.) ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo t.y. nuo 2010-11-11 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo, negali būti tenkinamas, nes vykdomas gali būti tik sprendimas realiai grąžinantis ieškovę į darbą Kadangi realiai grįžti į darbą ieškovė nepageidauja, tai ir vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpis nesiejamas su sprendimo įvykdymu.
Nors ieškovė nurodė, kad 2010-11-11 ji dirbo ir įsakymas dėl atleidimo iš darbo buvo įteiktas 2010-11-11, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Susipažinusi su įsakymu, ieškovė nepažymėjo, kad susipažino kitą, negu pasirašytas įsakymas, dieną. Iš VšĮ Vievio ambulatorija išduoto išrašo iš ieškovė ligos istorijos matyti, kad 2010-11-11 ieškovė lankėsi gydymo įstaigoje, nuo 2011-11 iki 2010-11-17 jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b.l.23). Ta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad 2010-11-11 ji iki pietų buvo įmonėje, pridavė darbo priemones, spec. rūbus, neduoda pagrindo teigti, kad ieškovė vykdė savo darbo funkcijas ir kad paskutinė jos darbo diena buvo 2010-11-11.
Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis. Atsakovas 2011-01-25 teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui pažymą apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį (1t.b.l.86), tačiau tokios pažymos nepateikė. Teismui buvo pateiktos trys pažymos apie ieškovei priskaičiuotas ir išmokėtas sumas už 2010 m. rugpjūčio- lapkričio mėnesius, kurių duomenys tarpusavyje nesutampa (1t.b.l.95-97). Todėl teismas vadovaujasi šių pažymų duomenimis palankiausiais ieškovei ir nustato, kad ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 2558,08 Lt, o vidutinis dienos darbo užmokestis yra 118,78 Lt.
DK 250 str. nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ieškovė, reikalaudama priteisti iš darbdavio neturtinę žalą, nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė didelį stresą, nes buvo viešai apkaltinta vagyste dėl ko buvo pažeminta jos reputacija buvusių bendradarbių tarpe, patyrė didelį nerimą dėl savo ateities ir šeimos finansinės būklės. Dėl patirto streso pablogėjo sveikata, dėl ko net kreipėsi į gydytojus. Ieškovės patirtus išgyvenimus ir nepatogumus teismas vertina kaip neturtinę žalą, kurią patiria kiekvienas neteisėtai atleistas iš darbo žmogus. Tačiau įvertinus tai, kad šioje byloje aptariamą darbdavio elgesį iššaukė pati ieškovė savo veiksmais, kurie nors ir negali būti laikomi vagyste, tačiau yra netoleruotini darbuotojo elgesyje su darbdaviu, ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, ieškovės patirtą neturtinę žalą vertinant 1000 Lt.
Atsakovas pripažino ieškinį dalyje dėl 1080 Lt priedo prie darbo užmokesčio už trejus metus. Nors atsakovas, pripažindamas ieškinį šioje dalyje nurodė, kad šis priedas ieškovei sumokėtas, o ieškovės reikalavimą sutinka tenkinti taupydamas laiką ir energiją, kurių reikėtų renkant įrodymus atsikirtimams, teismas tokį ieškinio pripažinimą priima, nes kiekviena šalis laisvai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įvertinus reikalavimo sumą, toks pripažinimas nelaikytinas iš esmės pažeidžiantis atsakovo teises. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas nevertinant jo pagrįstumo iš esmės.
Kaip matyti iš ieškovės sąskaitos išrašo, su ieškove atsakovas pilnai atsiskaitė 2010-11-12 (b.l.18), t.y uždelsė atsiskaitymą dvi dienas. Pagal DK 141 str. 3 d. kai su darbuotoju uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Kadangi ieškovės dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 118,78 Lt, atsakovas ieškovei turi sumokėti 237,56 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką pagal DK 141 str. 3 d.
Pareiga nuo priteistų sumų atskaičiuoti ir sumokėti priklausančius mokesčius tenka atsakovui. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.), o ieškovei – 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2t.b.l. 46). Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos 8,92 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 270 str., 282 str., 417 str.
nusprendžia:
pripažinti M. S. atleidimą iš AB „Vievio paukštynas“ pramoninio paukščių cecho paukštininkės pareigų neteisėtu;
laikyti, kad darbo sutartis su M. S. nutraukta teismo sprendimu pagal Darbo kodekso 297 str. 4 d. nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
priteisti M. S. iš AB „Vievio paukštynas“ penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką t.y. 12790,4 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių);
priteisti M. S. iš AB „Vievio paukštynas“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-11-11 iki 2011-05-25, iš viso 16272,86 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) ir nuo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įsigaliojimo dienos po 118,78 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio dienos darbo užmokesčio,
priteisti M. S. iš AB „Vievio paukštynas“ 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;
priteisti M. S. iš AB „Vievio paukštynas“ 1080 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) priedą prie darbo užmokesčio už trejus praėjusius metus.
priteisti M. S. iš AB „Vievio paukštynas“ 237,56 Lt už uždelsimo atsiskaityti atleidžiant iš darbo laiką.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti M. S. iš AB „Vievio paukštynas“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš AB „Vievio paukštynas“ 1082,92 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimą dalyje dėl vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.