Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-12-08 · Byla Nr. A2.9.-10750-1016/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-12-08
Bylos Nr.
A2.9.-10750-1016/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09198-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eimutis Misiūnas
Pažeidėjas
G. D.
Kategorijos
  • 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-10750-1016/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09198-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gruodžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas,sekretoriaujant Tatjanai Borodenkovai, Ievai Janulevičiūteidalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16058780814, kurioje G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 175 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-09, apie 20.00 val., adresu V. Druskio g. 9, Vilniuje, prie Jono Pauliaus gimnazijos į policijos rėmėjus kreipėsi nepilnametis Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), su prašymu pateikti savo tarnybinius pažymėjimus. Policijos rėmėjams parodžius pažymėjimus, nepilnametis Ž. D. išėjo. Vėliau po kelių minučių policijos rėmėjai vėl pravažiavo Jono Pauliaus gimnaziją ir pastebėjo nepilnametį, rodantį necenzūrinį gėstą (vidurinį dešinės rankos pirštą). Priėjus prie nepilnamečio jis neigė rodęs necenzūrinį gestą ir teigė, kad turi daugiau liudininkų. Tokiais savo veiksmais nepilnametis Ž. D. užtraukė savo motinai G. D. administracinę atsakomybę pagal ATPK 175 straipsnį.

Teismo posėdžio metu G. D. parodė, kad su pažeidimu nesutinka, su sūnumi nekartą kalbėjo apie tą įvykį, jis jai sakė, kad necenzūrinio gesto nerodė, savo sūnumi tiki. Tai pat G. D. paaiškino, kad jos sūnus Ž. D. buvo jaunasis policininkas, sūnus jai pasakojo, kad pamatė pareigūnus rūkančius mokyklos teritorijoje, priėjo, paklausė, kodėl jie rūko mokyklos teritorijoje, sakė, kad tai pat yra jaunasis policininkas, žino įstatymus, galbūt sūnus taip norėjo pasirodyti ir todėl įvyko konfliktas.

Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. D. parodė, kad jis su draugais penkiese buvo mokyklos teritorijoje už tvoros, aplinkui važinėjo policijos rėmėjai, jie sustojo, išlipo, tada jis prie jų priėjo, pamatė, kad tai policijos rėmėjai, paklausė, ar jie galėtų parodyti savo tarnybinį pažymėjimą, iš pradžių jie nenorėjo rodyti, po to parodė, tada jis nuėjo atgal prie draugų. Policijos rėmėjai parūkė ir išvažinėjo, jis jiems pamojavo. Policijos rėmėjai apsuko mašiną, privažiavo prie jo ir teigė, kad jis jiems rodė necenzūrinį gestą, sakė kvies policiją. Tai buvo tik draugiškas gestas, pamojavo jiems kaip kolegoms. Liudytojas nurodė, kad galbūt policijos rėmėjai buvo labai supykę, jog jis buvo prie jų priėjęs ir prašė parodyti tarnybinį pažymėjimą. Liudytojas tai pat paaiškino, kad policijos rėmėjai buvo trise. Atstumas buvo apie 50 m., nemažiau, nes mokyklos kiemas yra plati aikštė, kelią ir mokyklos perimetrą dengia dideli krūmai, kurie yra tankūs, to automobilio net nematyti, kai jis važiuoja pro šalį. Pats net nemanė, kad policijos rėmėjai pamatys, jog jiems mojuoja, o jiems pasirodė, kad rodo necenzūrinį gestą. Mojuoti pradėjo policijos rėmėjams jau nuvažiavus, tada jau matė jų mašinos galą. Policijos rėmėjai buvo ne su tarnybiniu automobiliu, jie sėdėjo nugara į jį. Įvykis buvo vasarą, tuo metu dar buvo šviesu. Šie liudytojo parodymai sutampa su jo rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 12).

Teismo posėdžio metu liudytojas L. M. Č. parodė, kad įvykio metu buvo kartu su Ž. D. ir matė, kaip Ž. D. policijos rėmėjams išvažiuojant į kitą pusę pamojavo kaire ranka. Galbūt policijos rėmėjams pasirodė, jie atvažiavo ir pradėjo sakyti, kad Ž. D. parodė jiems necenzūrinį gestą. Atstumas tarp Ž. D. ir policijos rėmėjų mašinos buvo apie 50-60 m. 2016-06-09, apie 20 val. nebuvo labai tamsu ir nebuvo labai šviesu. Liudytojas tai pat paaiškino, kad ten, kur yra gatvė eina dideli tankūs krūmai, jie yra už jį aukštesni. Krūmai yra šaligatvyje, o mašina važiuoja žvyrkeliu. Iš automobilio pro plyšius gal ir galima buvo matyti Ž. D., bet taip tiesiogiai ne. Ž. D. žiūrėjo tiesiai, o mašina važiavo šonu. Liudytojas neigė, kad Ž. D. rodė necenzūrinį gestą. Privažiavę policijos rėmėjai pradėjo įrodinėti, kad Ž. D. rodė necenzūrinį gestą, nesusišnekėjo, todėl policijos rėmėjai iškvietė ekipažą, ekipažas įsodino Ž. D. į mašiną ir nuvežė iki namų.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. R. parodė, kad tą dieną su kitais policijos rėmėjais patruliavo, važiavo kolegos M. G. automobiliu, pamatė, kad minėtoje mokykloje vyksta bendruomenės ar mokyklos šventė. Patikrino, kad niekas alkoholio nevartoja ir nuvažiavo į prieš mokyklą esančią aikštelę parūkyti. Rūkė ir prie jų priėjo Ž. D., jaunasis policijos rėmėjas. Pasisveikino, paprašė pateikti policijos rėmėjų pažymėjimus, jie sutriko, paklausė, kokiu pagrindu. Ž. D. pasakė, kad tiesiog nori pažiūrėti, išsiėmė mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo filmuoti, tada liudytojas parodė savo pažymėjimą ir Ž. D. nuėjo. Po 10-15 minučių jie išvažinėjo, pakartotinai žvilgtelėjo, ar niekas nesitraukia alkoholio ir pamatė, kad Ž. D. palydėjo juos necenzūriniu gestu t.y. viduriniu pirštu. Liudytojas tai pat paaiškino, kad tarp jų su Ž. D. buvo apie 50 metrų atstumas, ten nėra krūmų, medžių. Buvo šviesus paros metas. Jie sustojo, priėjo prie Ž. D., jis pasakė, kad nieko nedarė, tada jie išsikvietė policijos patrulį. Ž. D. prie pareigūnų taip pat kalbėjo ne itin pagarbiai. Paklausus jo gyvenamosios vietos, jis atsakė, kad tai ne jų reikalas. Pareigūnai pasiūlė susitaikyti, mes sutikome. Ž. D. pasakė, kad taikytis nenori. Remiantis tuo, surašė tarnybinį pranešimą. Liudytojas teigė, kad tikrai matė parodytą vidurinį pirštą. Automobilį vairavo M. G.. N.S. sėdėjo priekyje, o jis pats gale. Ž. D. draugai tuo metu žaidė kamuoliu, o jis pamatęs, kad policijos rėmėjai išvažiuoja, palydėjo juos gestu. Ž. D. nepripažino, kad rodė vidurinį pirštą. Tokias pat aplinkybes liudytojas buvo nurodęs ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 6).

Teismo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, kad tą dieną Ž. D. paprašė policijos rėmėjo pažymėjimo be pagrindo, jie parodė, kad turi ženkliuką. Ž. D. pradėjo traukti telefoną, filmuoti, išsitraukė savo jaunojo policijos rėmėjo pažymėjimą. Kolega L. R. parodė jam savo pažymėjimą ir šis išėjo pas draugus. Kažkiek laiko pastovėjo aikštelėje, susėdo į automobilį ir važiavo atgal į pradinį patruliavimo tašką. Bevažiuojant, atsisuko į Ž. D. pusę ir pastebėjo, kaip jis stovėdamas iškėlė ranką ir parodė vidurinį pirštą. Liudytojas paaiškino, kad tuo metu jis vairavo automobilį, jie visi buvo atsisukę į Ž. D. pusę. Tarp jų ir Ž. D. buvo apie 25 metrų atstumas. Buvo šviesu. Buvo tvora, bet ji buvo permatoma. Buvo ir krūmai, bet per juos buvo galima viską matyti, jie nebuvo tankūs. Beveik šonu buvo Ž. D. atžvilgiu, greičio nebuvo, automobilis judėjo lėtai. L. R. automobilyje sėdėjo gale iš keleivio pusės. N. S. sėdėjo priekyje. Kai pamatė pirštą, sustojo, pasiklausė vienas kito, ar jiems nepasirodė ir tada privažiavo prie jaunuolio. Priėjo, pasikvietė Ž. D. ir išsikvietė patrulį. Ž. D. elgėsi chamiškai su patruliais. Pareigūnai paklausė jo adreso, o jis atsakė, kad koks jų reikalas. Jaunuolis pareigūnams sakė, kad nieko nerodė. Pareigūnai net pasiūlė susitaikyti, bet jis pasakė, kad policijos rėmėjai rašytų pranešimus. Būtų susitaikę ir pasukę savo keliais. Liudytojas teigė esąs įsitikinęs, kad Ž. D. rodė necenzūrinį gestą. Tokias pat aplinkybes liudytojas buvo nurodęs ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 8).

Teismo posėdžio metu liudytojas N. S. parodė, kad tą dieną jie stovėjo, rūkė ir priėjo jaunuolis. Jo pirmas reikalavimas buvo pateikti tarnybinius pažymėjimus. Paklausė, kokiu tikslu. Jis nepaaiškino. Dar prieš tai Ž. D. buvo ištraukęs savo pažymėjimą. Pasakė, kad ir jie privalo pateikti savo pažymėjimus pagal atitinkamą įstatymą. Kai L. R. pateikė savo pažymėjimą, jaunuolis apsisuko ir nuėjo. Ž. D. bendravo nemandagiai. Liudytojas tai pat nurodė, kad sėdėjo automobilyje priekyje, keleivio pusėje, automobilį vairavo M. G. Kai apsisukinėjo, jų automobilis buvo pasuktas tiesiai į gimnazijos pusę ir kai atstumas buvo maždaug 25 metrai iki jaunuolio, jis stovėdamas už tvoros, pakėlė aukštai ranką ir parodė jiems vidurinį pirštą. Buvo tvora, buvo kažkiek augalų, bet nebuvo sąlygų, kurios galėtų trukdyti matyti. Kai automobilis buvo pasuktas į gimnazijos pusę ir jaunuolis parodė vidurinį pirštą, pradėjo stabdyti ir paklausė vairuotojo, ar jis matė, ką jaunuolis parodė, šis atsakė teigiamai. Tada nusprendė sustoti ir prieiti. L. R. irgi matė. Ž. D. laikė ranką iškėlęs apie 2-3 sekundes. Liudytojas buvo įsitikinęs, kad Ž. D. necenzūrinį gestą rodė būtent jiems, kadangi prieš tai tarp jų buvo nemalonus pokalbis ir kai važiavo šalia nebuvo žmonių, kuriems jis galėjo parodyti tą vidurinį pirštą. Toliau pokalbis nebuvo labai malonus. Jaunuolis iš karto pradėjo rinkti liudytojus. Tada jie pradėjo aiškintis, kodėl jaunuolis parodė tą gestą, jis neigė tai daręs. Liudytojas, paaiškino, kad tai jis priėmė sprendimą iškviesti patrulį, kad išsiaiškinti situaciją. Kai atvyko pareigūnai, iš pradžių nusprendė rašyti tarnybinį pranešimą, bet pareigūnai pasiūlė susitaikyti ir išsiskirstyti. Liudytojas sutiko ir pasakė jaunuoliui, kad gali susitaikyti. Tačiau Ž. D. pasakė rašyti protokolą, su pareigūnais jis bendravo nemaloniai. Buvo paklausta jo gyvenamoji vieta, jis pasakė, kad tai ne jų reikalas. Tokias pat aplinkybes liudytojas buvo nurodęs ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Iš vyr. patrulio P. Baliukevič tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-06-09 apie 20.30 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu Druskio g. 9, Vilniuje reikalinga pagalba. Atvykus į įvykio vietą policijos rėmėjai „Venta 502“ perdavė jų sulaikytą asmenį Ž. D., gim. 2001-02-03, kuris juos įžeidė rodydamas necenzūrinį gestą. Apie 21.00 val. Ž. D. buvo perduotas A. D., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 175 straipsnį nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų padarytas nedidelis chuliganizmas arba chuliganizmas užtraukia atsakomybę nepilnamečių tėvams. Nors Ž. D. neigė rodęs necenzūrinį gestą, tačiau jo veiksmai ir chuliganiškas elgesys yra visiškai įrodyti byloje surinktais bei teismo ištirtais įrodymais. Iš liudytojų L. R., N. S. ir M. G. parodymų bei tarnybinių pranešimų aiškiai matyti, kad Ž. D. rodė necenzūrinį gestą, kuris buvo adresuotas būtent policijos rėmėjams, kadangi tuo metu, kai jie važiavo šalia nebuvo žmonių, be to prieš tai tarp jų su Ž. D. įvyko nemalonus pokalbis, kai pastarasis be jokios priežasties prašė policijos rėmėjų pateiktų jų tarnybinius pažymėjimus. Minėtų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, visi trys nurodė, kad aiškiai matė Ž. D. necenzūrinį gestą, t.y. kaip jis laikė ranką iškėlęs ir rodė vidurinį pirštą. Nebuvo jokių kliūčių matyti parodytą necenzūrinį gestą, iš liudytojų parodymų matyti, kad didelių ir tankių krūmų toje vietoje nebuvo, tvora buvo permatoma, niekas neužstojo matomumo. Be to, įvykio dieną buvo šviesu, kadangi tai buvo vasaros metas, šią aplinkybę, patvirtina visi apklausti liudytojai, tarp jų ir pats Ž. D. bei jo draugas L. M. Č.. Policijos rėmėjai buvo pasiruošę susitaikyti su jaunuoliu, tačiau šis elgėsi nepagarbiai bei provokuojančiai ne tik su jais, bet ir su atvykusiu patruliu. Teismui nėra pagrindo abejoti apklaustų liudytojų L. R., N. S. ir M. G. parodymais. Tuo tarpu Ž. D. parodymus, kad jis jokio gesto nerodė, tik draugiškai mojavo pareigūnams ir teigė, kad matomumą užstojo tankūs krūmai teismas vertina, kaip gynybinę poziciją.

Nagrinėjamu atveju nepilnamečio Ž. D. veiksmai rodant necenzūrinį gestą policijos rėmėjams atitinka ATP 175 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį. Kadangi jis yra nepilnametis už jo elgesį atsakomybė pagal ATPK 175 straipsnį taikytina jo motinai G. D.

G. D. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į G. D. asmenybę – administracine tvarka nebausta. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, G. D. skirtina nuobauda – vidutinio dydžio bauda, numatyta ATPK 175 straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 24, 35 straipsniais, 175 straipsniu, 224, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 175 straipsnyje, ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – 21 (dvidešimt vieno) eurų bauda.

Išaiškinti pažeidėjai, kad pagal ATPK 313 str. 1 d. nuostatas bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16058780814. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Eimutis Misiūnas