- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-05
- Bylos Nr.
- e1-905-369/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24582-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- V. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. 2023 m. liepos 3 d. apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad narkologinėje, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, nesigydė, galvos traumų neturėjo. Automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo broliui, bet jis su juo nevažinėja, neturi teisių ir yra invalidas. Jis automobilį visą laiką tvarkė, remontavo, jis jo yra, tik registruotas ne jo vardu. 2023 m. liepos 3 d. apie 17.00 val. jis baigė darbą ir atvažiavęs šeimininkas pasiūlė išgerti. Šiaip jis negeriantis. Išgėrė gal 2 skardines alaus „Tauras“. Jautėsi gerai, todėl sėdo į savo automobilį „Volvo“ važiuoti namo. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. ir prie sankryžos (duomenys neskelbtini) g. pamatė, kad mirksi šviesoforas. Prieš jį važiavęs automobilis pravažiavo ir jis pamanė, kad dar spės pravažiuoti. Jau įvažiavus į sankryžą, pamatė, kad užsidega raudonas signalas, pradėjo stabdyti, bet nespėjo ir trenkėsi į automobilio „BMW“ priekį. Jis iš karto paskambino savo žmonai ir pasakė, kad pakliuvo į avariją, sudaužė automobilį. Po kiek tai laiko į įvykio vietą atvažiavo jo porininkas D.. Jis su „BMW“ vairuotoju užpildė eismo įvykio deklaraciją, jis sutiko, kad yra kaltas. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Pradėjo aiškintis. Jau buvo atvažiavęs tralas, kad išvežti jo automobilį, nes D. jį iškvietė. Pareigūnai neleido. Kadangi buvo užpildyta eismo deklaracija, jis norėjo važiuoti namo, nes blogai jautėsi, nes kai iššovė oro pagalvės, jam sutrenkė truputėlį galvą. Automobilis laukė kitoje pusėje. Jis su savo kuprine ir ėjo prie automobilio, bet jį pasivijo pareigūnas ir paprašė praeiti link eismo įvykio. Pareigūnas jo klausė, ar jis vairavo. Iš pradžių pasakė, kad ne, nes buvo šoke. Vėliau pareigūnui prisipažino, kad jis vairavo. Pareigūnas jam davė pūsti, pirmą kartą pripūtė 1,96 promiles, o antrą kartą 1,81 promiles. Dėl savo poelgio jis labai gailisi. Kur šiuo metu yra jo vairuotojo pažymėjimas, jis tiksliai nežino, bet pasistengs dar geriau paieškoti „Volvo“ automobilyje ir atvežti. Pamena, kad pareigūnams davinėjo savo vairuotojo pažymėjimą, po to jie jam grąžino ir jis numetė automobilyje, bet kur tiksliai, nepamena.
Liudytoja G. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 3 d. dirbo pamainoje nuo 15.00 val. iki kitos dienos 03.00 val. kartu su vyresniuoju specialistu Ž. A.. Dirbant nustatytame maršrute apie 18.22 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje susidūrė automobiliai „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu rado susidūrusius du automobilius „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su vairuotojais nustatė, kad „BMW“ automobilį vairavo V. N., kuris paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) pl. link (duomenys neskelbtini) g., privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą suko į kairę į (duomenys neskelbtini) g. šviečiant žaliam šviesoforo signalui, nespėjus baigti manevro, automobilis „Volvo“, važiavęs (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės pravažiavo per draudžiamą šviesoforo signalą ir atsitrenkė į jo automobilį, apgadindamas abi transporto priemones. V. N. bendraujant su „Volvo“ automobilio vairuotoju kilo įtarimas, kad šis yra neblaivus, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Automobilį „Volvo“ vairavo V. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini) g., privažiuojant (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, jam pradėjo šviesti draudžiamas šviesoforo signalas, tačiau pagalvojo, kad spės pravažiuoti ir nepastebėjo kairį posūkį darančio „BMW“ automobilio ir į jį atsitrenkė. V. B. paaiškino, kad po darbo apie 17:00 val. vartojo alkoholį, vėliau sėdo vairuoti automobilį. Pasiūlius V. B. pasitikrinti blaivumą, pastarasis sutiko. Patikrinus V. B. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0039, patikros sertifikato Nr. 1937259, 18.43 val. jam buvo nustatytas 1,96 promilių girtumo laipsnis. Pakartotinai patikrinus jo blaivumą, 19.01 val. jam buvo nustatytas 1,81 promilių girtumo laipsnis. Automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į saugojimo aikštelę, Minsko pl. 21, Vilnius. Įvykis filmuotas BODY.
Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 3 d. apie 17:30 val. važiavo iš darbo namo. Važiavo jam priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje važiavo vienas. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) kryptimi, suko į kairę į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sankryžoje sulaukė leidžiamo šviesoforo signalo ir pradėjo manevrą į kairę. Matė, kad priešinga kryptimi važiavę automobiliai stovėjo prie draudžiamo šviesoforo signalo. Įpusėjęs manevrą pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatve link jo priešinga kryptimi artėja automobilis, kuria juosta važiavo, nepamena. Jo manymu, automobilis prieš sankryžą nestabdė ir važiavo gana dideliu greičiu. Suprato, kad automobilis atsitrenks į jo automobilį, todėl staigiai nuspaudė stabdžio pedalą. Tada pajuto smūgį į automobilio priekinę dalį, dešinę pusę. Po smūgio jo automobilis liko stovėti sankryžoje, kitas automobilis taip pat sustojo sankryžoje šiek tiek toliau nuo jo automobilio. Išlipęs apsižiūrėjo savo automobilį, pastebėjo, kad apgadintas automobilio variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis bamperis, abu priekiniai žibintai. Pagrindiniai apgadinimai buvo automobilio priekinėje dešinėje pusėje. Automobilio oro saugos pagalvės neiššovė. Apsižiūrėjęs automobilį nuėjo prie kito automobilio. Pastebėjo, kad kitas automobilis „Volvo“, valstybinių numerių nepamena. Kai priėjo prie automobilio „Volvo“, jo vairuotojas jau buvo išlipęs ir apžiūrinėjo savo automobilį. Paklausė vairuotojo, ar jam viskas gerai, paklausė lietuviškai. Į jo klausimą vairuotojas rusiškai atsakė, kad „viskas normaliai“. Tuomet prie jų pribėgo dar vienas vaikinas, kuris pasiteiravo, ar viskas gerai. Nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu „112“ ir informavo apie eismo įvykį. Paskambinęs bendrajam pagalbos centrui toliau bendravo su „Volvo“ vairuotoju, bendraujant su juo, šis ištraukė eismo įvykio deklaraciją ir pasiūlė jas užpildyti, jis sutiko, kad yra eismo įvykio kaltininkas, paaiškino, jog manė, kad spės pravažiuoti per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Jis pradėjo pildyti deklaraciją, tačiau „Volvo“ vairuotojas pasakė, kad automobilis priklauso ne jam, draudimo duomenų nežinojo. Toliau bendraujant su „Volvo“ vairuotoju jam kilo įtarimas, kad šis gali būti neblaivus, kadangi jis kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, drebėjo rankos, atrodė susijaudinęs. Po kelių minučių sulaukė skambučio iš policijos pareigūno, kuris pasitikslino informaciją.
2023 m. liepos 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BODY kameros vaizdo įrašas. Apžiūros atlikimo eiga: atidarius BODY kameros vaizdo įrašą, kuris pavadintas PSS-20230703-183724UTC+300 matyti, kaip pareigūnai atvažiuoja prie (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, kur stovi vidury kelio tralas, o už jo du automobiliai „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o iš kairės pusės sidabrinės sp. „BMW“. Tarp dviejų automobilių stovi jaunas vaikinas, o už jo V. B. (vilki baltos sp. maikę, ant kairio peties pakabinta kuprinė). Pareigūnas klausia, kas atsitiko, ar viską išsiaiškino. Vaikinas sako, kad viskas tvarkoje. Pareigūnas klausia, o kas per informacija buvo, kad galimai vienas girtas vairuotojas. Jaunas vaikinas skėsčioja rankomis. Tuo metu iš „BMW“ automobilio išlipa vairuotojas. Jaunas vairuotojas pareigūnui sako, kad jis „Volvo“ automobilio vairuotojas. Pareigūnas prieina prie „BMW“ vairuotojo, prisistato, kad yra Ž. A. ir klausia: „ar Jūs kvietėte policiją“. „BMW“ vairuotojas V. N. sako, kad taip. Pareigūnas V. N. klausia, ar įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus. V. N. sako, kad skambino aplamai dėl eismo įvykio. Jaunas vaikinas stovi šalia ir klauso. Vyras sako, kad užpildė deklaraciją ir viskas. Pareigūnas jauno vaikino klausia, ar nevartojo alkoholio. Vaikinas šypsosi ir sako, kad ne. Pareigūnas jaunam vaikinui sako, kad pasitikrinti reikia blaivumą. Jaunuolis sutinka, prašo praeiti su pareigūne. Tuo metu matyti, kaip tarp minėtų automobilių per vidurį eina V. B., tada per sankryžą link „Akropolio“ sustojimo. V. N. pareigūnui duoda savo dokumentus ir sako, kad šitas vyriškis V. B. vairavo automobilį. Pareigūnas šaukia kolegei, kad netrauktų, palauktų. Pareigūnas Ž. A. pradeda vytis V. B.. Perbėga per sankryžą ir bėga, kur netoli stovi automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidaro dešinės pusės galines dureles ir tuo metu pareigūnas jį sulaiko, sako, kad ateitų čia. Prašo eiti, sako, kad „Jūs vairavote“ ir vedasi link avarijos. V. B. sako, kad ne jis vairavo, o tas. Pareigūnas jam sako, kad „ne - Jūs, vairuotojas nurodo, kad Jūs“. Pareigūnas vėl klausia, kas buvo už vairo. Vyras sako, ar galima šnekėti rusiškai ir pirštu rodo, kad tas jaunas vaikinas vairavo, o ne jis. Pareigūnas rusiškai jo klausia: „o kodėl vairuotojas sako, kad Jūs vairavote“. V. B. sako, kad „mes tiesiog sėdome, automobilis yra mano brolio“. Pareigūnas rusiškai vėl klausia, kas už vairo buvo. Įtariamasis pirštu rodo, kad tas vaikinas buvo. Pareigūnas atveda įtariamąjį iki eismo įvykio ir „BMW“ vairuotojo klausia, ar šitas vairavo. Vairuotojas sako, kad taip. Pareigūnas „BMW“ vairuotojo klausia, tai kaip užsipildė deklaraciją su tuo kitu žmogumi. V. N. sako, kad su įtariamuoju supildė deklaraciją. Pareigūnas klausia, tai kodėl tas jaunuolis pūsti nuėjo. Pareigūnas klausia įtariamojo, ar vartojo alkoholį. Įtariamasis V. B. sako, kad iš šono sėdėjo, automobilis brolio. Prieina prie tarnybinio automobilio, durys praviros, šalia stovi jaunuolis. Pareigūnas dar kartą klausia, kas vairavo. Jaunuolis sako, kad jis. Pareigūnas klausia, tai kodėl V. B. pildėsi deklaraciją. Įtariamasis vis sako, kad automobilis brolio. Pareigūnas įtariamojo klausia: „tai kodėl pildėte deklaraciją, jei nevairavote“. Klausia, ar gėrė. Įtariamasis V. B. sako, kad butelį alaus išgėrė. Įtariamąjį pasodina į sulaikymo kamerą. Pareigūnas prieina prie vaikino ir dar kartą klausia, kas buvo už vairo, nes administracinėje byloje už melagingus parodymus užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Jaunuolis sako, kad jisai buvo už vairo. Pareigūnas klausia, tai kodėl meluoja, negalima taip daryti. Pareigūnas vėl įtariamojo klausia, prieš kiek laiko gėrė. Įtariamasis sako, kad gal prieš valandą, dvi. Pareigūnas įtariamajam sako, kad reikės pūsti ir jo draugas pasakė, kad jis vairavo, kodėl meluoja. Duoda pūsti. Įtariamasis pučia, pareigūnas pamatęs promiles sako „oho“ ir per radio stotį praneša, kad pirmas pūtimas 1,96 promilės. Pareigūnas prieina prie „BMW“ vairuotojo, sako, kad įpūtė 1,96, užpildyta deklaracija negalioja, braižys iš naujo. Pareigūnas jaunuoliui sako, kad eitų, kad nematytų jo čia daugiau. Vaikinas pareigūnui duoda deklaracijas. Pareigūnas prieina prie įtariamojo, kuris sėdi sulaikymo kameroje ir klausia, ar pripažįsta savo kaltę dėl avarijos, įtariamasis V. B. sako, kad taip. Pareigūnas sako, kad čia yra kameros, gali pažiūrėti ir viskas matysis. Įtariamasis sako, kad pripažįsta savo kaltę. Prie pareigūno prieina moteris ir klausia, ar galima paimti daiktus, pareigūnas sako, kad po to, nes dabar braižys. Pareigūnas moters klausia, kas ji. Moteris sako, kad įtariamojo žmona. Pareigūnas klausia, kam mašina priklauso. Žmona sako, kad jo broliui. Pareigūnas sako, kad daiktus brolis ir pasiims, savininkas. Pareigūnas daro eismo įvykio schemą, o po to nueina antrą kartą duoti pūsti įtariamajam V. B., girtumas 1,81 promilės.
2023 m. liepos 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nuodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinti (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Užfiksuota, kad po eismo įvykio sudaužyta automobilio priekinė dalis, apibraižytas visas kėbulas.
2023 m. liepos 3 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui, ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuoti V. B. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvatus elgesys, nekoordinuoti judesiai: eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Šiame akte ir alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0039 (patikros sertifikatas Nr. 1937259 galioja iki 2023 m. lapkričio 15 d.) duomenimis V. B. 2023 m. liepos 3 d. 18.44 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, 19.02 val. – 1,81 promilių neblaivumas. Nurodė alkoholį vartojęs prieš valandą.
VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas L. B..
VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės „Volvo V70 2.4 d“, 2000 metų gamybos vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 1 700 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog V. B. 2023 m. liepos 3 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, liudytojų V. N. ir G. O. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas. Kaltinamasis pripažino, kad 2023 m. liepos 3 d. po darbo apie 17.00 val. vartojo alkoholį, po to vairavo automobilį „Volvo V70“, važiavo namo, tačiau (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukėlė eismo įvykį, norėdamas pravažiuoti (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, užsidegus draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir nepastebėjęs kairį posūkį darančio automobilio „BMW“, į jį atsitrenkė. Liudininkas V. N. nurodė, kad vairavo savo automobilį „BMW“, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, suko iš (duomenys neskelbtini) g. į kairę į (duomenys neskelbtini) g., kai pamatė priešinga kryptimi (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojantį automobilį „Volvo“. Nors priešinga kryptimi (duomenys neskelbtini) g. važiavę automobiliai stovėjo prie draudžiamo šviesoforo signalo, „Volvo“ nestabdė, važiavo tiesiai ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Jis pradėjo bendrauti su išlipusiu „Volvo“ vairuotoju dėl eismo įvykio aplinkybių, pildyti deklaraciją, kai jam kilo įtarimas, kad „Volvo“ vairuotojas neblaivus: kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, drebėjo rankos. Policijos pareigūnės G. O. parodymuose užfiksuoti analogiški „BMW“ vairuotojo V. N. ir „Volvo“ vairuotojo V. B. paaiškinimai. Tikrinant vairuotojo blaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas pirmu pūtimu 1,96 promilių neblaivumas, antru pūtimu 1,81 promilių neblaivumas. Kaltinamajam nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais ir neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog V. B., būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis pripažino, kad buvo išgėręs, tą pačią dieną po darbo, prieš 1 val. iki vairavimo išgėrė 2 skardines alaus. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 1,81 promilių girtumas. Įvertinus išgertą alkoholinio gėrimo kiekį, kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad alkoholio paprastai nevartoja, kad praėjo labai trumpas laikas nuo tada, kai jis baigė jį vartoti, kaltinamasis privalėjo suvokti, kad yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonių negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Bausmės skyrimas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, V. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda bei jos dydžiu, prašė leisti sumokėti baudą per 2 metų laikotarpį.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis V. B. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant V. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis LITEKO duomenimis yra baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, neteistas, šiuo metu nedirba, duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, byloje nėra. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kadangi V. B. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda. Nustatant baudos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kad jis bandė apsimesti nevairavęs automobilio, leisdamas prisiimti kaltę kitam blaiviam asmeniui, taip pat kad jo nusikalstama veika buvo padaryta žala – sugadintas svetimas turtas.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, tai, kad šiuo metu kaltinamasis nedirba, tikslinga nustatyti ilgesnį, nei nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje, baudos sumokėjimo terminą, tačiau trumpesnį, nei prašo kaltinamasis.
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas.
Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: turto konfiskavimas (BK 72 str.) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 str.).
V. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą, mažesnį nei nustatytas vidurkis – dvejus metus. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. liepos 5 d.
BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad V. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis priklauso trečiajam asmeniui – L. B., kuris negalėjo žinoti, jog tą dieną brolis vairuos transporto priemonę neblaivus.
Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis V. B. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, intensyvaus eismo vietoje, piko metu, kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, vairuodamas apsvaigęs sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, padarė žalą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui. Kadangi transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo apie jos panaudojimą nusikalstamai veikai daryti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto - automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 1 700 Eur. Tokiu būdu teismas siekia sulaikyti nuo galimo vairavimo kitos galimos neblaivios būsenos metu ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
Kiti klausimai.
V. B. 2023 m. liepos 5 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to naikintinos.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 150 MGL, tai yra 7 500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. B. paskirti bausmę – 100 MGL, tai yra 5 000 (penkių tūkstančių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. liepos 5 d.;
2) turto konfiskavimą, išieškant iš V. B. transporto priemonės „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) Eur valstybės naudai.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus pranešti VĮ „Regitra“ apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą V. B. 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 5 d.
Išaiškinti V. B., kad 5 000 Eur bauda per 20 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma– 1 700 Eur per tris dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė“(būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801 (baudai), ir 6610 (konfiskuojamam turtui)): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos ar konfiskuotino turto vertės sumos, ši bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti V. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.