- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- e2-31908-807/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25691-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei D. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš D. L. 660,19 Eur negrąžintos kredito dalies, 27,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2019-08-29 kreipimosi į teismą dienos, 13,37 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 35,81 Eur tarpininkavimo mokesčio, 228,36 Eur administravimo mokesčio, 2,07 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019-04-25 iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Priėmus ieškinį, procesiniai dokumentai atsakovei, prašant pateikti atsiliepimą, išsiųsti ir įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, įteikiant darbovietėje. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jam kyla CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – sprendimo priėmimas už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo AB „NEO Finance“ ir atsakovės D. L. 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K129967133, kuria atsakovei buvo suteiktas 1300,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui bei, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, t.y. įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 285,08 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 13,37 proc.), 77,67 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 389,17 Eur administravimo mokesčio iki 2020-08-24.. Byloje nėra duomenų apie atsakovės prievolės įvykdymą (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal vartojimo kredito sutartį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 660,19 Eur negrąžinto kredito dalies laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktų vartojimo kredito sutarties sąlygų ir mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovė įsipareigojo mokėti 13,37 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovas prašo priteisti 27,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, priskaičiuotų iki 2019-08-29. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 27,02 Eur dydžio palūkanos.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Nagrinėjamu atveju, atsakovei nustojus vykdyti prievoles pagal vartojimo kredito sutartį, pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais neišnyko.
Sutarties 6.1 punktu ir šios sutarties specialiosiomis sąlygomis šalys susitarė dėl 13,37 procentų mokėjimo palūkanų normos skaičiuotinos nuo suteikto vartojimo kredito sumos. Kadangi atsakovė neatsiskaitė su ieškovu, jo reikalavimas priteisti iš atsakovės 13,37 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 660,19 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2,07 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019-04-25 iki 2019-08-29. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių prievolių ieškovui, ieškovui iš atsakovės priteistinos 2,07 Eur sutartines palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
Ieškovas taip pat prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 35,81 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.27 punkte numatyta, kad administravimo (komisinis) mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovei) ir kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Minėtame 5.3 punkte numatyta, jog tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pažymėtina, kad šios Sutarties bendrosios dalies sąlygos yra neaiškios. Sutarties specialiose sąlygose nėra nurodytas procentinis dydis tarpininkavimo mokesčiui apskaičiuoti, nors pagal Sutarties bendrosios dalies 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas taikant Sutarties specialiojoje dalyje numatytą procentinį dydį. Nepaisant šių neaiškių Sutarties bendrosios dalies sąlygų, Sutarties specialiosiose sąlygose šalys individualiai aptarė atsakovės pareigą mokėti ieškovui tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį. Taigi nors tarpininkavimo mokestis ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas Sutarties bendrosios dalies sąlygų 1.27 punkte, tačiau tiek bendrosios, tiek specialiosios dalių sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta šio mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė, sudarydamas Sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 p.), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Pažymėtina, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi nuosekli apeliacinės instancijos teismo praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagal Sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius tarpininkavimo mokestį, yra mažesnė už vartojimo kredito sumą. Taigi, bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistinas ieškovės reikalaujamas 35,81 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis.
Pagal Sutarties 1.29 punktą, administravimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra.
Pagal Sutarties 1.7 punktą, kaip teigia ieškovas, bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinį mokestį, sutarties administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Bendra vartojimo kredito kaina Sutartyje yra apibrėžta remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius, administravimo mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito tarpusavio skolinimo platformos operatoriui ir kurių patiriama dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymo.
Sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys tinkamai ir laiku ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą.
Pažymėtina, jog administravimo mokestis apskaičiuojamas remiantis Sutarties 5.4. bei 5.14. punktais. Sutarties 5.4. punkte numatyta, jog jos specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne didesnis negu 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo Sutartį. Vartojimo kredito gavėjui Sutartį vykdant netinkamai, vadovaujamasi Sutarties 5.14. punkte numatytomis nuostatomis. Šiame punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui (Sutarties 5.14. punktas).
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė laiku nemoka mėnesinių įmokų. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė nesilaiko vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis LR VKĮ 19 str. bei Sutarties 8.4. punktu, Ieškovas atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Kreipimosi į teismą dieną buvo paskaičiuotos visos išlaidos, įskaitant ir administravimo mokestį, kurį sudaro 228,36 Eur suma.
Atsižvelgiant į išdėstytą, 228,36 Eur administravimo mokestis priteistinas ieškovo naudai iš atsakovės.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 953,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovės priteistina 21,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 246,01 Eur išlaidų už advokato paslaugas (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso 267,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos, nes viršija 3 Eur dydžio sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Valstybės naudai priteistina 5,58 Eur patirtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 660,19 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų 19 ct) negrąžintos kredito dalies, 27,02 Eur (dvidešimt septynis eurus 02 ct) palūkanų, 13,37 procentų metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (660,19 Eur) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 35,81 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 81 ct) tarpininkavimo mokesčio, 228,36 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 36 ct) administravimo mokesčio, 2,07 Eur (du eurus 7 ct) sutartinių palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (953,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 267,01 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.
Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Išaiškinti atsakovei, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.