Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G. (E. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, besimokantis (duomenys neskelbtini) klasėje B. P. suaugusiųjų mokymo centre, nevedęs, nedirbantis, iki suėmimo registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka baustas, teistas 3 kartus:

1) 2011-05-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštu. 2011-07-15 paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų atlikus arešto bausmę;

2) 2011-09-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, atidedant 1 metams. 2012-02-10 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos;

3) 2012-01-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK180 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjęs, vykdytinas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2012-01-21 apie 16.00 val., ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užsimojęs kirviu prieš motiną Z. G. ir kirsdamas juo į sieną šalia nukentėjusiosios Z. G., grasino ją nužudyti, tokiu savo elgesiu sukėlęs pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

jis, 2012-01-02 apie 7.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš A. Z. dešinės rankos išplėšė jos 50 Lt vertės rankinę, kurioje buvo kosmetika 40 Lt sumai bei mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7230“ 550 Lt vertės, ir pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė jos turtą, padarydamas nukentėjusiajai A. Z. 640 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. G. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, tik nepripažino aplinkybės, kad užsimojo kirviu prieš motiną būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykio metu buvo blaivas, o alkoholio pavartojo po įvykio. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad su motina Z. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2012-01-21 apie 14.40 val. iš turgaus grįžo jo motina. Jis buvo pagiringas, paprašė motinos 30 litų, nes jam reikėjo grąžinti skolą draugui. Motina jam davė 26 litus, tai jis paprašė duoti dar 4 litus, bet motina atsisakė duoti, dėl ko kilo žodinis konfliktas. Po kažkiek laiko motina Z. G. nuėjo į ūkinį pastatą, o jis paėmė virtuvinį kirvį ir nuėjo motinai iš paskos. Ūkiniame pastate jis ir toliau prašė motinos duoti 4 litus, dėl ko vėl kilo žodinis konfliktas. Nepamena, ar buvo užsimojęs kirviu prieš motiną ir ar daužė kirviu į sieną prie motinos. Po to jis išėjo iš ūkinio pastato, išmetė kirvį į lauką link geležinkelio pusės ir grįžo namo. Po kurio laiko sugrįžo ir motina. Jis atsiprašė motinos ir, paėmęs pinigus, nuėjo į parduotuvę, ten nusipirko butelį brendžio ir nuėjo pas draugus. Po kurio laiko grįžo namo, namuose nieko nebuvo, užrakino buto duris ir vienas gėrė alkoholį. Grįžus motinai neįleido jos į namus, todėl motina iškvietė policiją. Kai atvažiavo policijos pareigūnai ir pradėjo laužyti duris, tada jis peiliu perpjovė sau ranką.

2012-01-02 jis buvo Naujosios Vilnios rajone, tačiau nepamena, kaip iš moters pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Būdamas Vilniuje prie geležinkelio stoties jis aptiko, kad turi svetimą telefoną, kurį pardavė iš matymo pažįstamam vaikinui Edvardui už 70 litų. Po kurio laiko jam paskambino moteris ir paprašė grąžinti jos telefoną arba pinigus už telefoną. Jis atsakė, kad telefono neturi. Po 2 - jų dienų jis susitiko su ta moterimi ir parašė jai raštelį su įpareigojimu grąžinti jai telefoną ir pinigus bei nurodė grąžinimo datą. Telefono jis negrąžino, nes buvo suimtas (b. l. 68 – 69). Papildomai nurodė, kad grasino motinai su kirviu, nes jam prasidėjo nervų protrūkis. Kirvį turėjo rankose. Tuo momentu nesuprato, ką daro, o mama galėjo išsigąsti ir suprasti, kad yra realus grasinimas iš jo pusės ją nužudyti. Dėl grasinimo nužudyti motiną labai pergyvena, gailisi. Su motina susitaikė. Dėl svetimo turto pagrobimo kaltu prisipažįsta visiškai. Telefonas nukentėjusiajai A. Z. yra grąžintas.

Nukentėjusioji Z. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad sūnaus jai gaila, ji jam viską atleido. Įvykio dieną grįžo iš miesto namo, sūnus E. G. buvo namuose. Sūnus paprašė 30 litų, nes jam reikia gražinti skolą. Ji iš pradžių supyko ir atsisakė duoti, tačiau po to davė jam 26 litus, dar pabarė jį, kas jam nepatiko, ir nuėjo į ūkinį pastatą. Neužilgo į ūkinį pastatą įbėgo Emiras su virtuviniu kirvuku mėsai kapoti rankose ir puolė prie jos, užsimojęs kirviu. Išsigandusi ji atsitraukė nuo jo ir atsirėmė į sieną. Jis kirviu pradėjo daužyti į sieną šalia jos galvos, vis šaukdamas, kad užmuš. Ji ramino jį, po kiek laiko jis nurimo, nuleido kirvį ir, išėjęs iš ūkinio pastato, numetė kirvį už kelio. Dabar gyvena viena. Pripažįsta, jog yra ir jos kaltės, kad netinkamai išauklėjo sūnų. Retkarčiais sūnus vartoja alkoholį. Neblaivus sūnus būna kartais ramus, o kartais ne. Anksčiau sūnus jos nemušdavo. Nurodyto įvykio metu sūnus buvo blaivus, jis vakare išgėrė alaus (b. l. 167 – 168).

Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o pateikto kaltinimo pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo bei nukentėjusiosios Z. G. parodymų, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

- 2012-01-21 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulio T. B. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad atvykus pagal iškvietimą į kaltinamojo namus, buvo nustatyta, jog kaltinamasis E. G. smurtavo prieš savo motiną Z. G. – grasino jai kirviu, smurtavo prieš motiną nebe pirmą kartą (b. l. 6 – 7);

- liudytojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK VTV Mobilios kuopos 3 būrio vyr. patruliu. 2012-01-21 dirbant kartu su vyr. patruliu Ž. T. ir A. J. apie 21.00 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje sūnus grasina nužudyti motiną, užsidaręs namie nieko neįsileidžia. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi Z. G., kuri paaiškino, kad jos sūnus E. G., neblaivus, norėjo ją nužudyti kirviu, o dabar užsidarė namuose ir nieko neįsileidžia. Jie bandė įkalbėti sūnų atidaryti duris, tačiau jis neatidarė. Policijos pareigūnams Z. G. leido išlaužti duris. Išlaužus duris ir įėjus į kambarį pamatė kraujo dėmes ant grindų ir prie lovos gulintį E. G., kuris buvo persipjovęs kairės rankos riešą. E. G. pradėjo rėkti, kad nenori gyventi, kad užmuš juos. Pasakęs šiuos žodžius pradėjo spardytis kojomis, neleido prie jo prisiartinti, daužė galvą į grindis kelis kartus. Sulaikant E. G. buvo užlaužtos jo rankos ir uždėti antrankiai bei iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri pristatė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam suteikus medicininę pagalbą jis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą (b. l. 9 – 10);

- liudytojų A. J. ir Ž. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie analogiški liudytojo T. B. parodymams (b. l. 11 – 12, 13 - 14);

- 2012-01-23 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra iš rastų, o pastato dešinėje pusėje yra priestatas iš blokų, stogas šiferinis, pastato durys medinės; ūkinio pastato viduje dešinėje pusėje ant sienos suaugusio žmogaus aukštyje (apie 1,80 m) matosi kirvio ar panašaus įrankio paliktos kapojimo/kirtimo žymės (b. l. 15 – 22);

- nukentėjusiosios A. Z. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji 2012-01-02 apie 6.00 val. atėjo pas draugę I. D., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namo laiptinėje ji pamatė tris jaunuolius ir dvi merginas. Apie 7.00 val., ji išėjo ir nuėjo link autobusų sustojimo. Beeidama link sustojimo ir praeidinėdama pro parduotuvę „IKI“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir paskambinus dukrai pradėjo su ja kalbėtis. Tuo metu iš nugaros prie jos pribėgo jaunuolis E. G. ir sugriebė už telefono, kurį ji laikė rankoje. Jam nepavykus išplėšti telefono jis išplėšė iš kitos jos rankos rankinę 50 litų vertės ir pabėgo. Rankinėje buvo kosmetika 40 Lt sumai bei mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7230“ 550 Lt vertės. Ji pradėjo vytis, bet jaunuolis įlipo į autobusą ir nuvažiavo. Tada ji nuėjo prie E. G. draugų, kurie buvo prie namo laiptinės, ir ji paklausė, ar jie nepažįsta dar vieno vaikino, kuris buvo kartu su jais. Minėti jaunuoliai po kurio laiko atnešė raštelį suto jaunuolio duomenimis. Ji paskambino E. G., bet niekas neatsiliepė. Sekančią dieną ji dar kartą paskambino, atsiliepė vaikinas, kuriam ji pasakė, kad yra ta moteris, iš kurios jis atėmė rankinę ir pokalbio metu ji susitarė susitikti su tuo vaikinu 2012-01-04 apie 16.00 val. prie parduotuvės „IKI cento“ adresu S. B. g., 154, Vilniuje. Sutartu laiku jie susitiko, E. G. prašė nesikreipti į policiją, žadėjo jai grąžinti pavogtą telefoną arba pinigus už jį bei savo ranka parašė jai raštelį - pasižadėjimą, kuriame nurodė, kad iki 2012-02-04 gražins telefoną arba pinigus. Ji sutikrino vaikino asmenybę pagal jo asmens tapatybės kortelę, kurią jis jai pateikė, tai buvo E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Sutartu laiku E. G. jai negrąžino skolos, todėl ji parašė pareiškimą policijai dėl telefono „Nokia 7230“ vagystės. Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7230“ jai grąžino policijos komisariate. Civilinio ieškinio ji atsisakė (b. l. 29 - 30, 32 – 33);

Motyvuojamoji dalis

- kaltinamojo surašytas raštelis, kuriame jis raštu patvirtino, jog pavogė rankinuką, kuriame buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7230“ bei pažadėjo grąžinti pavogtą telefoną arba pinigus už jį iki 2012-02-04 (b. l. 35);

- asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji A. Z. atpažino kaltinamąjį E. G. (t. 1, b. 37 - 39);

- liudytojo E. A. (E. A.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad su E. G. pažįstamas maždaug dvejus metus. Paskutinį kartą jį matė po Naujų metų, datos nepamena. 2012 sausio mėnesio pradžioje E. G. pardavė jam mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio IMEI numeris 355946045448086, kuriuo jis naudojosi. Kad telefonas vogtas, jis nežinojo (b. l. 45);

- daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, iš kurių matyti, jog E. A. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio IMEI numeris 355946045448086, be SIM kortelės, su baterija, kuris po apžiūros buvo grąžintas nukentėjusiajai A. Z. (b. l. 46, 47 – 50, 51).

Atsižvelgiant į išdėstytus ištirtus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus jų turinį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo E. G. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga bei paties kaltinamojo prisipažinimu. Kaltinamojo įvykdytos veikos teisingai kvalifikuotos kaip nusikaltimai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, pasireiškiantis aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas ar sunkiai sužalotas, ar susargdintas, verčiant bijoti, kad dėl tolimesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai formalioji nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo ar parodymo aktyviais veiksmais nukentėjusiajam. Byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, taip pat nukentėjusios Z. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad kaltinamasis E. G., ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, žodžiais ir veiksmais (užsimojęs kirviu prieš motiną Z. G., daužydamas juo į sieną šalia nukentėjusiosios galvos) grasino ją nužudyti, tokiu savo elgesiu sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas.

Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir/ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. Tad, įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, jų turinį, santykį vienas su kitu, darytina išvada, kad E. G. atvirai, tai yra nukentėjusiosios A. Z. akivaizdoje, išplėšė iš jos dešinės rankos rankinę su mobiliojo ryšio telefonu, padarydamas nukentėjusiajai 640 Lt turtinę žalą, todėl ši jo veika teisingai kvalifikuota kaip atvirą vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, jog grasindamas nužudyti motiną jis buvo blaivus, alkoholinius gėrimus vartojo po nusikalstamos veikos padarymo. Šias kaltinamojo aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji Z. G., todėl nesant baudžiamojoje byloje pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog E. G. BK 145 straipsnio 1 dalyje inkriminuojamą veiką atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis E. G. teistas (b. l. 82 – 83), baustas administracine tvarka (b. l. 108 - 109), iki suėmimo nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 110, 111), gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo (b. l. 114), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 115), 2012-02-09 specialisto išvadoje nustatyta, kad kaltinamajam E. G. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 118).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, jog nusikaltimai padaryti prieš moteris, kurių viena artimas šeimos narys, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nusikalstamų veikų stadijas (baigti nusikaltimai), į kaltinamojo asmenybę (jauno amžiaus, mokosi, nedirba, teistas), teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 178 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, tačiau, įvertinus tai, jog turtinės žalos realiai nepadaryta arba ji atlyginta, nukentėjusioji atleido kaltinamajam, susitaikė, - bausmės dydis neviršytinas įstatymo sankcijose už šias nusikalstamas veikas numatytų vidurkių. Paskirtosios už atskiras nusikalstamas veikas bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.).

Į kaltinamojo bausmės laiką įskaitytinos dvi laikino sulaikymo paros nuo 2012-01-21 iki 2012-01-22 (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., b. l. 57), ir suėmimo laikotarpis nuo 2012-01-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 66 str., b. l. 76-77, 151-152).

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai šioje byloje padaryti iki paskutinio nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2012-01-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (BK 63 str. 9 d.). Įskaitytina į bausmę atlikta pagal šį nuosprendį bausmės dalis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės padeda pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslų, todėl siekiant apsaugoti nukentėjusiosios motinos teisėtus interesus, kaltinamajam skirtinas ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 2 dalimi, 306, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti E. G. (E. G.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

pripažinti E. G. (E. G.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, E. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, paskiriant E. G. subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu E. G. paskirtą bausmę bendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2012-01-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą pagal abu nuosprendžius 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką E. G. įskaityti 2 (dvi) laikino sulaikymo paras nuo 2012-01-21 iki 2012-01-22, suėmimo laikotarpį nuo 2012-01-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir bausmės dalį, atliktą pagal 2012-01-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Palikti E. G. kardomąją priemonę – suėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 72² straipsniu, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo dienos arba, esant galimybei, bausmės atlikimo vietoje.

Išaiškinti nuteistajam, jog vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.