- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-662-140-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. A. (E. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarimo E. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus teritorinės muitinės įgaliotas pareigūnas E. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. balandžio 20 d., 05.15 val., vykdamas per Medininkų kelio postą krovininiu automobiliu „Renault 400 Premium“ su puspriekabe „Samro RE326A“, atvykęs iš Baltarusijos Respublikos, nepateikdamas muitinės kontrolei, nedeklaravęs ir paslėpęs krovininio automobilio kabinoje įrengtoje po kabinos lubų apdailos detalėmis slėptuvėje per Lietuvos valstybės sieną gabeno 2998 pakelius cigarečių „Saint George Lights“, kurių bendra vertė 14990 Lt. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutarimu E. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 5000 litų baudą su kontrabandos daiktų (2998 pakelių cigarečių „Saint George Lights“) konfiskavimu.
Šalies argumentai
Vilniaus teritorinė muitinė apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Nr. N575-5936/2009 apeliacinį skundą tenkino, pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir bylą grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo.
II.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 1 d. nutarimu E. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 10000 Lt baudą su kontrabandos daiktų (2998 pakelių cigarečių „Saint George Lights“) ir krovininio automobilio „Renault 400 Premium“ bei šios transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. 39 TB 269573 konfiskavimu.
Teismas konstatavo, kad pažeidimas įrodytas E. A. paaiškinimu 2009 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje, administracinio teisės pažeidimo bei daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, nuotraukomis, transporto priemonės techninės būklės perdavimo ir priėmimo aktu. Skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą visuomenei, į didelį kontrabanda gabentų prekių kiekį, vertę, jų slėpimo vietą automobilyje, pažeidėjo asmenybę, šeimos ir turtinę padėtį. Teismas nustatė E. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėjo, kad prekėms kontrabanda gabenti ir joms slėpti buvo tiesiogiai panaudotas automobilis „Renault 400 Premium“, nes be jo pažeidėjas nebūtų galėjęs per valstybės sieną gabenti tokio didelio cigarečių kiekio. Darė išvadą, kad ši transporto priemonė buvo pažeidimo padarymo įrankis. Nurodė ATPK 26 straipsnį, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonėje specialiai kontrabandai gabenti įrengtų slėptuvių nebuvo, tačiau didelis jų kiekis buvo paslėptas ne prekėms gabenti skirtose gamyklinėje vietose, o be specialios apžiūros sunkiai aptinkamose automobilio ertmėse. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į teismų praktiką, pripažino, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra pagrįstas ir atitinkantis ATPK 26 ir 30 straipsnių reikalavimus, proporcingas padarytai veiklai, būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti, nepažeidžia teisingumo principo. Nustatė, kad sulaikyta puspriekabė „Samro RE326A“ nebuvo panaudota kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos sieną gabenti, todėl nutarimui įsiteisėjus nutarė ją grąžinti teisėtam valdytojui.
III.
E. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria konfiskuota transporto priemonė „Renault 400 Premium“, panaikinti.
Nurodo ATPK 20 straipsnį, 30 straipsnio 2 dalį, 30¹, 22 straipsnius, paaiškina, kad neginčija pažeidimo padarymo fakto, gailisi dėl jo padarymo, nurodo, kad pažeidimą padarė pirmą kartą, dėl sunkios materialinės padėties, konfiskuota transporto priemonė priklauso užsienio juridiniam asmeniui, joje nebuvo jokių specialiai įrengtų slėptuvių, skirtų gabenti kontrabandos daiktus. Teigia, kad pareigūnui paklausus, iš karto parodė vežamus kontrabandos daiktus. Nurodo, kad jo darbo pobūdis išimtinai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės konfiskavimas yra papildoma sankcijoje numatyta nuobauda, kurios galima ir netaikyti. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. nutartį Nr. N62-263/2006. Paaiškina, kad konfiskuota transporto priemonė būtina tiek užsienio juridinio asmens veikloje, tiek ir E. A. ūkinėje veikloje. Ją praradus būtų patirti dideli nuostoliai, jis gali prarasti darbą. Pabrėžia, kad transporto priemonės, kurios vertė 43000 Lt, konfiskavimas yra neadekvatus padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atkreipia dėmesį, kad E. A. teismo posėdžio metu pripažino, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną cigaretes gabeno paslėpęs automobilio kabinos viduje po lubų apdaila, t. y. apsunkino muitiniam patikrinimui privalomų pateikti daiktų aptikimą bei automobilį tiesiogiai panaudojo kaip įrankį teisės pažeidimui padaryti. Teigia, kad be šio teisės pažeidimo metu naudotos transporto priemonės pervežti slapta per valstybės sieną tokį didelį kiekį cigarečių nebūtų įmanoma. Daro išvadą, kad automobilio „Renault 400 Premium“ konfiskavimas yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti. Nurodo, kad aplinkybė, jog konfiskuotas automobilis priklauso užsienio juridiniam asmeniui, nėra pagrindas netaikyti papildomos sankcijos. Pabrėžia, kad automobilio vertė nėra teisinis pagrindas kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimui netaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
Skundžiamu nutarimu E. A. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų <...> gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda – transporto priemonės „Renault 400 Premium“ konfiskavimas, yra per griežta.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konfiskavimas pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankciją yra neprivalomas, tačiau kartu pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis N575-215/2009). Iš bylos medžiagos matyti, kad E. A. neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos sieną prekes (cigaretes) krovininio automobilio „Renault 400 Premium“ kabinoje įrengtoje po kabinos lubų apdailos detalėmis slėptuvėje (b. l. 2, 8). Tai nustatyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje Nr. N575-5936/2009. Taip pat minėtoje nutartyje pažymėta, kad be teisės pažeidimo metu naudotos transporto priemonės pervežti slapta per valstybės sieną tokį didelį kiekį cigarečių būtų neįmanoma. Todėl apelianto teiginiai, kad kontrabandos prekės nebuvo specialiai slepiamos, yra atmestini. Nors apylinkės teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino, kad pareigūnui paklausus, iš karto parodė vežamus kontrabandos daiktus, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad vilkikas detaliai buvo patikrintas tik suveikus NAS aliarmui su nuoroda į slėptuvę, esančią vilkiko kabinoje (b. l. 2). Pažymėtina, kad tame pačiame teismo posėdyje E. A. nurodė jau antrą kartą važiuojantis per Medininkų kelio postą, sienos kirtimo tvarką žinojo (b. l. 12-14).
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad neskirti E. A. transporto priemonės, kuria buvo gabenami kontrabandos daiktai, konfiskavimo nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra būtinas prevenciniams administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Ta aplinkybė, kad šios transporto priemonės vertė yra didesnė nei kontrabanda gabentų prekių vertė, nėra besąlygiškas pagrindas jos nekonfiskuoti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartis Nr. N16-1171/2007, 2007 m. birželio 29 d. nutartis Nr. N444-1278/2007). Aplinkybė, kad transporto priemonė, kuria buvo gabenamos prekės, nepriklauso E. A., taip pat nedaro jos konfiskavimo negalimu, nes, ATPK 26 straipsnyje yra nustatyta, kad ATPK 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose konfiskuoti gali būti ne tik daiktai, kurie yra pažeidėjo nuosavybė.
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Apelianto teiginys, kad pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios materialinės padėties, nėra įrodytas objektyviais duomenimis, priešingai, E. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė uždirbantis 700 eurų per mėnesį, įmonėje dirbantis jau 2 metus (b. l. 13). Kitos apelianto nurodytos aplinkybės taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nei pažeidimo sankcijoje numatytą baudą, byloje taip pat nenustatyta. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai už tokį pažeidimą keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. E. A. nagrinėjamą pažeidimą padarė tyčiniais veiksmais. Jis privalėjo numatyti galimas tokio veikimo pasekmes, o apsisprendęs veikti priešingai teisės normoms – tokius padarinius prisiimti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. A. (E. A.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.