Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. 330 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2015 m. spalio 30 d. A. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2015 m. spalio 30 d., 20.35 val., Reikjaviko g. 4, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę – Citroen Xsara Picasso, valst. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,49 prom.) Tokiu būdu A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu A. M. nubaudė pagal ATPK 126 str. 1 d. 330 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

A. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje pakeisti, pritaikyti LR ATPK 30¹ str. ir skirti administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisė vairuoti transporto priemones atėmimu.

Skunde nurodo, kad administracinį teisės pažeidimą padarė dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, nes būtent nurodytą dieną gimdė žmona, netikėtai žmona iškvietė atvažiuoti į ligoninę, todėl nepaisydamas to, kad buvo pavartojęs alkoholio sėdo už automobilio vairo, ką netrukus užfiksavo policijos pareigūnai. Gailisi dėl padaryto pažeidimo, pasižada teisės pažeidimų nedaryti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas A. M. neneigia padaręs jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, tačiau mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

A. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už padarymą pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., kurioje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis (0,41 promilės iki 1,5 promilės). Sankcijoje numatyta, kad tokie veiksmai užtraukia vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apylinkės teismas, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. M. skyrė ne maksimalią sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų ir dviejų mėnesių terminui, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas tyčinis teisės pažeidimais, kuris priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų, taip pat į tai, kad A. M. tokios būklės vairuodamas transporto priemonę kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitų asmenų gyvybei, transporto eismo saugumui, taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas administracine tvarka, dauguma baustumų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, turi galiojančių nuobaudų. Aptartos aplinkybės rodo, kad A. M. iš ankstesnių baustumų išvadų nedaro, bet ir toliau sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles.

Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, kuris yra pagrįstas. Apelianto teigimas, kad teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tam tikras aplinkybes, kurios suteiktų pagrindą taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas yra visiškai nepagrįstas. Atvirkščiai teismas į visas reikšmingas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytas aplinkybes atsižvelgė ir todėl paskyrė ne pačią didžiausią - 330 Eur baudą bei neatėmė teisės vairuoti transporto priemones maksimaliam terminui.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti pažeidėjui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Asmens kaltės pripažinimas dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailestis, taip pat pažeidėjo asmenybė, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitos aplinkybės (administracinį teisės pažeidimą padarė dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, nes būtent nurodytą dieną gimdė žmona, netikėtai žmona iškvietė atvažiuoti į ligoninę, todėl nepaisydamas to, kad buvo pavartojęs alkoholio sėdo už automobilio vairo ir netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų), nelaikytinos ypatingais, išimtiniais atvejais, sudarančiais pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Šių aplinkybių nepakanka, kad būtų taikoma ATPK 30¹ straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė.

Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl nuobaudos skyrimo yra tinkamai įvertintos ir individualizuotos. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas ATPK 126 str. 1 d. numatytas pažeidimas yra vienas iš grubiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Laikytina, kad apeliantui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Nutarime įvardintos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsižvelgus į paminėtą ir įvertinus byloje surinktus duomenis, apygardos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. paskirta nuobauda, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (baustas ne kartą administracine tvarka, dauguma baustumų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, turi galiojančių nuobaudų) skirta pagrįstai, todėl keisti teismo nutarimą nėra jokio pagrindo. Kitu atveju nebūtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.