Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje pareikštas prašymas priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar parengiamųjų procesinių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovės prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 40–42). Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo per nustatytą terminą. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis byloje duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys atmestinas.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas M. M. ir pirminė kreditorė UAB „Tele2“ 2001 m. birželio 14 d. sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. A84633963.3376, pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos. Nurodyta sutartimi atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti per dvidešimt vieną dieną nuo sąskaitos išrašymo datos (b. l. 16–18). Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų – neapmokėjo UAB „Tele2“ išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų: 2001 m. spalio 31 d. Nr. 110A463396, 2001 m. lapkričio 30 d. Nr. 111A463396, 2001 m. gruodžio 31 d. Nr. 112A463396, 2002 m. sausio 31 d. Nr. 201A463396, 2002 m. vasario 28 d. Nr. 202A463396, 2002 m. kovo 31 d. Nr. 203A463396, 2002 m. balandžio 30 d. Nr. 204A463396, 2002 m. gegužės 31 d. Nr. 205A463396, 2002 m. birželio 30 d. Nr. 206A463396, todėl liko skolingas UAB „Tele2“ 217,18 Lt (b. l. 21–29).

Ieškovė ir pirminė kreditorė UAB „Tele2“ 2009 m. kovo 31 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į nurodytą atsakovo skolą (b. l. 4, 11–14). Ieškovė išsiuntė atsakovui 2009 m. gegužės 4 d. pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriame nurodė apie pasirašytą cesijos sutartį ir paragino atsakovą sumokėti 217,18 Lt skolą, 39,09 Lt delspinigių ir 59,44 Lt skolos išieškojimo išlaidų (b. l. 15). Nurodytas pranešimas siųstas atsakovui 2001 m. birželio 14 d. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartyje Nr. A84633963.3376 nurodytu adresu Klaipėdoje, Taikos g. 30–515. Jis grįžo neįteiktas, todėl kitus laiškus, kurio turinio ieškovė nenurodė, ieškovė siuntė neregistruotu paštu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Vilniuje, Žemaitijos g. 8–40 (b. l. 35). Ieškovė nurodė, kad negali pateikti įrodymų apie pirmiau nurodytos registruotos pašto siuntos siuntimą atsakovui, nes lydraščiai AB „Lietuvos paštas“ saugomi 6 mėn. (b. l. 35). Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas skolingas ieškovei 1180,43 Lt (217,18 Lt skola už ryšio paslaugas; 862,86 Lt delspinigių ir 100,39 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos) (b. l. 1–3).

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2013). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-7-168/2010). Taigi sprendžiant, ar skolininkas yra tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, svarbu nustatyti du esminius aspektus: 1) ar pranešime nurodyta informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui; 2) momentą, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Nagrinėjamoje byloje reikalavimo perleidimo sutarties 4.2 punktu ieškovė įsipareigojo savo sąskaita ir lėšomis CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka informuoti kiekvieną skolininką apie reikalavimo perleidimą. Ieškovė pridėjo prie ieškinio atsakovui adresuotą 2009 m. gegužės 4 d. pranešimo apie reikalavimo perleidimą kopiją, bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gavo nurodytą pranešimą, reikalavimo perleidimo sutarties kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Be to, ieškovė 2013 m. rugsėjo 9 d. teisme gautame rašte nurodė, kad atsakovui registruota pašto siunta siųstas 2009 m. gegužės 4 d. pranešimas apie reikalavimo perleidimą 2001 m. birželio 14 d. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartyje nurodytu adresu Klaipėdoje, Taikos g. 30–515, grįžo neįteiktas (b. l. 35). Ieškovė neturi galimybės pateikti duomenų apie jo siuntimą, nes AB „Lietuvos paštas“ lydimuosius raštus saugo tik 6 mėn. Ieškovė kitus laiškus, kurių turinio nenurodė, siuntė neregistruota pašto siunta atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Vilniuje, Žemaitijos g. 8–40 (b. l. 35). Pažymėtina, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nenustatyta pareigos teismui informuoti skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą. Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą, kai procesiniai dokumentai atsakovui įteikiami asmeniškai arba per atstovą. Šioje byloje ieškinys atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodytas įteikimo būdas yra procesinių dokumentų įteikimo fikcija, nes adresatas iš tikrųjų realiai negauna dokumentų ir nesusipažįsta su jų turiniu. Tokiu būdu įteiktas ieškinys negali būti prilygintas viešam paskelbimui apie reikalavimo teisės perleidimą CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta tvarka ir būti laikomas tinkamu pranešimu apie cesijos faktą materialiosios teisės prasme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytose kasacinio teismo bylose buvo kitokios faktinės aplinkybės. Aptariamose bylose procesiniai dokumentai adresatui buvo įteikti asmeniškai ir jis realiai susipažino su ieškinio turiniu bei sužinojo apie cesijos faktą. nagrinėjamos bylos atveju faktinės aplinkybės skiriasi nuo kasacinio teismo nagrinėtų bylų. Šiuo atveju atsakovas realiai apie cesijos faktą nieko nežino. Darytina išvada, kad atsakovui tinkamai pranešta apie nagrinėjamą bylą, bet ne apie reikalavimo teisės perleidimą. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybės, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog tinkamai įvykdytas CK 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimas pranešti atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimo faktą. Dėl to ieškovė įgyto reikalavimo pagal cesijos sutartį negali panaudoti prieš atsakovą.

Kiti ieškinyje nurodyti argumentai išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, jie neturi įtakos šalių ginčui išspręsti, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisako.

Dėl visų šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio jame išdėstytais argumentais, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodamas per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Venckus