- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- TS-38-1015/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- M. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 59-95 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. Bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. lapkričio 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. spalio 24 d., lygtinio paleidimo terminas, atlikus trečdalį bausmės, sueis 2020 m. spalio 24 d; neatliktos bausmės dalis 2020 m. gegužės 28 dienai – 2 metai 4 mėnesiai 26 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi 2020 m. gegužės 28 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-20 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2020 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 59-95 nutarė netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 59-95 ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde teigiama, kad nors šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas kartu su kitais asmenimis, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas), BK 254 straipsnio 2 dalyje (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas) , t. y. kad veikdamas organizuotojo grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš nukentėjusiuosius panaudoti psichinę prievartą, fizinį smurtą ir jį panaudodamas, atvirai savo ir organizuotos grupės naudai vertė nukentėjusiuosius perduoti didelės vertės turtą bei pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tačiau jis su šiais kaltinimais kategoriškai nesutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad “asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai. Pažymėtina, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. Priešingu atveju galėtų būti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų būti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai). Be to Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad „kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą“. Pažymėtina, kad EŽTT, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Tad jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, neįrodžius jo kaltumo, negali turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis taip pat mano, kad skundžiamojoje nutartyje yra akivaizdžiai neteisingai nurodyti faktai, kurie įtakojo jo charakteristiką bei galėjo nulemti, kad buvo priimtas skundžiamas nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo. Visų pirma, skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau M. G. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) įgijo sporto bakalauro laipsnį. Šia aplinkybę įrodo pateiktas diplomas. Be to, nutarime nurodyta, kad jis bausmės metu nesimoko, nors bausmės vykdymo metu jis lankė trumpus užsiėmimus, dalyvavo šešiuose kalbų užsiėmimai per keturias dienas. Taip pat jis yra skatintas už gerą elgesį bei gavo padėkos raštą už dalyvavimą šaškių turnyre. Kita aplinkybė, dėl kurios galėtų jam būti taikomas lygtinis paleidimas yra ta, kad jo sveikatos būklė nėra gera tiek iki bausmės vykdymo pradžios, tiek vykdant bausmę. Jam nustatytas neįgalumas iki 2043 m. birželio 6 d., jis nuolat vartoja vaistus ir būtina nuolatinė gydytojų priežiūra. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prieš bausmės vykdymą jam buvo planuota atlikti operaciją, kuri iki šiol nėra atlikta ir dėl to jis jaučia skausmą ir nepatogumą. Bausmės vykdymo metu jam taip pat nuolat kildavo problemų su sveikata. Dėl šių priežasčių nuteistasis mano, kad jo skundas turėtų būti tenkinamas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. G. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę vieną trečdalį paskirtos bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, pirmiausia konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos iš esmės negali būti taikomas, nenustatyta. Nuteistasis M. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir yra pateikęs prašymą lygtiniam paleidimui taikyti. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius raštu informavo, kad M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju vyks gyventi adresu (duomenys neskelbtini) ir nurodytu adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Tai sudaro formalų pagrindą spręsti klausimą dėl galimybės jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis M. G. yra nuteistas pirmą kartą ir Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas pirmą kartą. Remiantis turima informacija, M. G. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t.y. jis baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, nuo 2020 m. vasario 26 iki 2020 m. kovo 12 d. lankė kassavaitines psichologo konsultacijas. Pažymėtina tai, kad pagalbos kreipėsi savo iniciatyva ir konsultacijų metu pasižymėjo atsakingumu, punktualumu, mandagumu. Taip pat nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: sportuoja, mokosi užsienio kalbų, 2020 m. balandžio 6 d. jam įteiktas diplomas už dalyvavimą šaškių turnyre „Langeliai“ ir užėmus trečią vietą.
M. G. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu baustas nebuvo ir vieną kartą 2020 m. kovo 3 d. buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis vykdo režimo, dienotvarkės ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu iš M. G. UAB ADB „Gjensidige“ naudai buvo priteista 3352,36 Eur turtinei žalai atlyginti. 2020 m. gegužės 25 d. gautas antstolio M. L. raštas, iš kurio matyti, kad nuteistasis padengė visą įsiskolinimą ir visiškai įvykdė vykdomąjį dokumentą. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, M. G. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Oficialių duomenų apie nuteistojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimo atvejus pataisos įstaigoje nėra.
Nuteistojo teigimu, jis socialinius ryšius palaiko su broliu A. G., žmona E. G., uošviene D. D., su buvusia žmona G. M., skambindamas telefonu. Nuteistasis 2019 m. birželio 27 d. sudarė antrą santuoką su E. D. ir yra jos lankomas pasimatymų metu. Su pirma žmona jis buvo susilaukęs dukters, jiems išsiskyrus abipusiu sutarimu, palaiko artimus santykius tiek su buvusia žmona, tiek su dukterimi ir šiuos santykius apibūdina kaip palaikančius, artimus bei pagrįstus pasitikėjimu.
Teismui pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad M. G. (duomenys neskelbtini) metais įgijo vidurinį išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) metais baigė (duomenys neskelbtini) studijų programą, įgijo sporto bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją. Asmens bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iki sulaikymo jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, taip pat pagal verslo liudijimą. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja grįžti į tą pačią darbovietę bei pateikė UAB „9duomenys neskelbtini)“ direktoriaus Š. M. raštą, kuriame pastarasis nurodo, kad M. G. jo vadovaujamoje darbovietėje dirbo nuo 2016 m. birželio 4 d. ir apibūdina jį kaip kompetentingą savo profesijoje, darbštų ir reikalingą jų įmonėje, pastovų darbuotoją. Būnant laisvės atėmimo vietoje įsidarbinti nebandė.
Šie pateikti duomenys be abejo teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei liudija, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, turi galimybes save realizuoti socialiai priimtinose srityse.
Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymą paprastai sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, be to, aplinkybės dėl nuteistojo elgesio ir pan. Be to, pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas savo esme – tai įstatyme numatyta išimtis iš bendros nuostatos, kad asmuo turi atlikti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kai asmeniui, įvertinus jo elgesį ir kitas aplinkybes, atitinkamą paskirtos bausmės dalį leidžiama atlikti palengvintomis sąlygomis (ne pataisos namuose), ir toks šio instituto taikymas, teismo vertinimu, konkrečiu atveju turi atitikti ir teisingumo principą, nesudaryti nebaudžiamumo regimybės ir pan.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, M. G. nustatyta žema – 28 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių tik 5 balai yra statiniai ir 23 – dinaminiai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Taigi nepaisant to, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, visgi didžiąją nurodyto įvertinimo dalį sudaro dinaminiai balai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatyti pagrindiniai M. G. kriminogeniniai veiksniai – problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus. Be to, šiuo aspektu pastebėtina ir tai, jog nors iš tikrųjų minimalus terminas, kai galima svarstyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra klausimą, jau yra suėjęs, visgi atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra itin nedidelė – kiek daugiau nei 6 mėnesiai, kas lemia, jog nuteistajam atlikus pakankamai nedidelę bausmės dalį, juolab už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, turi būti nustatytos akivaizdžios aplinkybės, susijusios su itin teigiamu nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu, kas būtent ir leistų daryti išvadą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, nenusikals ir yra vertas teismo pasitikėjimo.
Asmens bylos medžiaga nustatyta, kad M. G. yra nuteistas pirmą kartą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip nurodoma, jo nusikalstamas elgesys susiklostė pakankamai brandžiame amžiuje – jis nusikalto, būdamas 35 metų amžiaus. Nuteistajam šiuo metu yra pareikšti įtarimai taip pat dėl sunkių nusikaltimų, numatytų BK 181 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje, padarymo organizuotoje grupėje. Visgi dėl pastarosios aplinkybės teismas iš esmės sutinka su skundo argumentu, jog vien tik pats šio ikiteisminio tyrimo faktas negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo. Kita vertus, vertintini kaip reikšmingi socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pastebėjimai dėl M. G. požiūrio tiek į nusikalstamą veiką (veikas), už kurias paskirtą bausmę jis atlieka šiuo metu, tiek ir dėl kitos vis dar nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje įtarimai pareikšti ir jam, siejant tai su jo nuostatomis.
Socialinio tyrimo išvados skiltyje „Mąstymas ir elgesys“ nurodoma, kad įvertinimo metu nėra stebima, kad nuteistasis lengvai prarastų savikontrolę ar savitvarką, tačiau galima kelti prielaidą, kad jo nusikalstami veiksmai, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (pasikėsinimas nužudyti), buvo susiję su kontroliuojančio elgesio paskatomis – instrumentine agresija – siekiu pamokyti, pagąsdinti nukentėjusį. Savo įvykdytą nusikaltimą jis vertina, kaip netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmę bei vengia pripažinti, kad jo veiksmai buvo nusikalstami. Nors M. G. kaltė dėl naujai jam pareikštų įtarimų dar nėra įrodyta (apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas), tačiau buvo pastebėta, kad jam yra pareikšti kaltinimai dėl fizinio bei psichologinio smurto panaudojimo. Socialinio tyrimo išvadoje dėl jo mąstymo ir elgesio padaryta prielaida, jog nuteistasis tam tikrose stresinėse situacijose gali stokoti gebėjimų pasirinkti tinkamą problemos sprendimo alternatyvą bei įvertinti galimas tolesnes savo veiksmų pasekmes, o siekis kontroliuoti situaciją yra aktualūs, su jo nusikalstamo elgesio raiška susiję kriminogeniniai poreikiai.
Taigi šiuo aspektu pastebėti atitinkami nuteistojo nepakankami problemų sprendimų įgūdžiai ir nepakankamas gebėjimu įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes leidžia abejoti, kad nuteistasis turi pakankamo ryžto tvirtai laikysis įstatymų ir nenusikalsti, jeigu jam susiklostytų nepalankios ar stresinės situacijos.
Kaip jau minėta, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
M. G. yra nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. Skirdamas bausmę M. G., teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, taikė jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį bei paskyrė žymiai švelnesnę bausmę – trejus metus laisvės atėmimo, nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis už padarytą labai sunkų nusikaltimą būtų neatlikęs net trečdalio jam skirtos pakankamai švelnios bausmės (trečdalis bausmės sueis tik 2020 m. spalio 24 d.). Taigi nepaisant to, jog, kaip ne kartą minėta, nuteistasis yra atlikęs minimalią bausmės dalį, kai galimas lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymas, visgi konkrečiu atveju taikant jam lygtinį paleidimą neatlikus tokios didelės jam paskirtos bausmės dalies (atitinkamai – atlikus itin nedidelę bausmės dalį), teismo vertinimu, būtų pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai, nesant duomenų, išskirtinai teigiamai apibūdinančių jo elgesį ar rodančių jo reikšmingas pastangas, bylojančias apie savo elgesio, pripažinto nusikalstamu, itin neigiamą vertinimą, išvadų apie tai padarymą ir pan. Juolab šiuo atveju įvertinus M. G. atliktos bausmės dalį, objektyviai dėl itin neilgo laiko tarpo teismas negali įvertinti jo elgesio pokyčių, ypatumų ir, atitinkamai – negali daryti išvadų, jog bausmės paskirčiai pasiekti konkrečiu atveju būtų pakankamas jo lygtinis paleidimas, t. y. suteikimas jam galimybės bausmę baigti atlikti laisvėje, kontroliuojant jo elgesį, nes, kaip ne kartą akcentuota, esminis kriterijus, leidžiantis teismui priimti tokį sprendimą – manymas, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nenusikals. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė bei pateikti rašytiniai duomenys dėl jo sveikatos būklės taip pat nėra kažkuo išskirtiniai, dėl kurių jam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Tad įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas negali daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgiant į nuteistojo didelę neatliktą bausmės dalį, būdingą nepakankamą gebėjimą įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, nepakankamus problemų sprendimo įgūdžius, teismas sprendžia, kad šiuo metu M. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Nuteistojo M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 59-95 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.