Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, išnagrinėjęs V. K. (V. K. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarties, kuria nutarta išduoti Rusijos Federacijos pilietį V. K. , gimusį 1962 m. spalio 11 d., Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros 2009 m. spalio 20 d. teisinės pagalbos prašyme Nr.81/3-431-08 nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros 2009 m. spalio 20 d. teisinės pagalbos prašymas Nr. 81/3-431-08, kuriuo ši kompetentinga teisingumo įstaiga, vadovaudamasi 1957 m. Europos konvencija dėl ekstradicijos bei 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, prašo suimti ir išduoti Rusijos Federacijai jos pilietį V. K. , kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 1 dalyje (elgesio su ekologijai pavojingomis (1-os, 2-os ir 3-ios pavojingumo klasės) cheminėmis medžiagomis taisyklių pažeidimas, sukeliant realų pavojų didelei gyventojų sveikatos ir aplinkos žalai atsirasti).

Sverdlovsko srities Asbesto miesto prokuratūroje 2000 m. lapkričio 23 d. pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 231913 dėl neteisėto ekologijai pavojingų cheminių medžiagų kapinyno Sverdlovsko srities Asbesto miesto kietųjų buitinių atliekų poligone.

Šioje byloje V. K. kaltinamas tuo, kad 2000 m. rugpjūčio 17 d., veikdamas Sverdlovsko srities Asbesto mieste esančios firmos direktoriaus J. A. N. vardu, su firma „(duomenys neskelbtini)“, esančia Latvijoje, Daugpilyje, pasirašė 109 tonų pavojingų atliekų (neva kaip cheminių trąšų) tiekimo sutartį, turint tikslą ateityje jas neteisėtai palaidoti. 2000 m. lapkričio 4 d., pažeidžiant 1996 m. liepos 1 d. Rusijos Federacijos Vyriausybės nutarimo dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo valstybinės kontrolės Atliekų importo reikalavimų IV skirsnio 16 punktą, draudžiantį importuoti į Rusijos Federacijos teritoriją pavojingas atliekas, turint tikslą vėliau jas palaidoti, į Sverdlovsko srities Asbesto geležinkelio stotį buvo pristatytos 109 tonos cheminių medžiagų ir junginių, pavojingų gyventojų sveikatai ir aplinkai. 2000 m. lapkričio 6 d. – 2000 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu, vadovaujant RAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjui ir direktoriaus pavaduotojui V. K. , pažeidžiant muitinės procedūrų taisykles, medžiagos buvo iškrautos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinio technologinio komplektavimo valdybos bazėje ir 2000 m. lapkričio 18 d. – 2000 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu išvežtos į sąvartyną, esantį Griaznušenskij vandenvietės – geriamojo vandens tiekimo šaltinio trečioje apsaugos zonoje, 10 km atstumu nuo Asbesto miesto, turint tikslą jas palaidoti.

Nustatyta, kad 2001 m. kovo 15 d. buvo priimtas nutarimas patraukti V. K. kaltinamuoju padarius nusikaltimą, numatytą Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį pareikštą kaltinimą V. K. savo kaltę iš dalies pripažino.

2001 m. balandžio 17 d. baudžiamoji byla buvo perduota Sverdlovsko srities Asbesto miesto teismui teisminiam nagrinėjimui. V. K. neatvykus į teismo posėdį, Asbesto miesto teismas 2001 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį pakeisti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą bei paskelbė V. K. paiešką.

Vykdant V. K. paiešką, buvo nustatyta, kad Lietuvoje sulaikytas asmuo be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prisistatantis V. V. , gimusiu 1963 m. spalio 11 d., kuriam vėliau išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra ieškomasis V. K. , gimęs 1962 m. spalio 11 d. Tai patvirtino atlikti lyginamieji nuotraukų, rašysenos, parašo pavyzdžių, pirštų atspaudų tyrimai.

Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų ieškomas V. K. Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2010 m. vasario 20 d. Vilniuje. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė 2010 m. kovo 16 d. pareiškime Nr. 17.2-4685 (14.3-276/09) prašė išduoti V. K. Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros 2009 m. spalio 20 d. teisinės pagalbos prašyme Nr.81/3-431-08 nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi patenkino prokurorės prašymą ir nutarė išduoti V. K. Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Teismas nenustatė aplinkybių, numatytų 1957 m. Europos konvencijoje dėl ekstradicijos, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos BPK 71 straipsnyje, kurios neleistų išduoti V. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Kaltinamasis V. K. 2010 m. kovo 29 d. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti bei leisti jam pasilikti Vorobjovo pavardę.

Kaltinamasis pažymi, kad jis padėjo iš Lietuvos Respublikos išvežti senas agrarines trąšas į Rusiją, kur jos buvo perduotos suinteresuotos firmos atstovams. Koks tolimesnis šio krovinio likimas, V. K. teigia nežinantis. Tik vėliau paaiškėjo, kad šios trąšos buvo senos ir netinkamos naudoti. V. K. nurodo, kad bijodamas federalinės saugumo tarnybos pareigūnų, jis išvyko gyventi į Lietuvą. Kaltinamasis pažymi, kad pirmą dieną jam teko gyventi geležinkelio stotyje, kur buvo sumuštas ir apiplėštas nepažįstamų žmonių, vėliau – psichiatrijos ligoninėje. Kadangi jis prisiminė tik savo motinos pavardę, tai minėtoje ligoninėje dirbę gydytojai į ligos istoriją užrašė, kad jis yra V. V. . Šia pavarde V. K. nori naudotis ir toliau.

V. K. pažymi, kad visus šiuos metus jis gyveno Vilniuje, nuo 2008 m. gruodžio 12 d. yra užsiregistravęs darbo biržoje, materialinę pagalbą jam teikė rusų cerkvės šventikai ir Šventosios Dvasios vienuolyno vienuoliai. Kaltinamasis teigia norintis gyventi Lietuvoje, kur žada ieškotis darbo pagal savo galimybes, o į Rusiją grįžti nenori

Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl V. K. išdavimo Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros 2009 m. spalio 20 d. teisinės pagalbos prašyme Nr.81/3-431-08 nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 247 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė 1957 m. Europos konvencijos dėl ekstradicijos, 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos BPK 71 ir 73 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nėra aplinkybių, kurios neleistų išduoti V. K. Rusijos Federacijai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Skunde nurodyti argumentai – registracija Lietuvos darbo biržoje, darbo paieškos bei nenoras grįžti į Rusiją – taip pat nėra tos aplinkybės, kurioms esant V. K. negalėtų būti išduotas prašančiajai valstybei (Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Respublikos BPK 71 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl 2010 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos apeliacinis teismas nesprendžia klausimo dėl leidimo V. K. naudotis motinos pavarde.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl kaltinamojo V. K. skundas negali būti patenkintas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.